TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neįveikiamas anonimiškų SIM kortelių registravimas

2015 10 10 6:00
Šiuo metu išankstinio mokėjimo kortelių klientai sudaro 40–45 proc. kai kurių operatorių privačių klientų. Alinos Ožič nuotrauka

Prekybos išankstinėmis mokėjimo SIM kortelėmis apribojimus buvo planuota įtvirtinti nuo liepos 1 dienos. Sugriežtinus tvarką, nebebus galima anonimiškai nusipirkti išankstinio mokėjimo SIM kortelių bet kurioje prekybos vietoje – visos jos turės būti registruotos. Tačiau Elektroninių ryšių įstatymo pataisų projektas įstrigo jį rengiančioje Vidaus reikalų ministerijoje.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas „Lietuvos žinias“ informavo, kad šio įstatymo pataisų projektas tebederinamas „dėl objektyvių priežasčių“, tačiau netrukus jį planuojama pateikti Teisingumo ministerijai. Jis sakė, kad projekto derinimas užtruko gavus Ūkio ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir kitų institucijų pastabas – esą tenka jį taisyti pagal pastabas ir vėl derinti.

Gali pabloginti verslo sąlygas

Šiuo metu neregistruotą SIM kortelę, kitaip sakant, telefono numerį, galima nusipirkti bet kurios parduotuvės kasoje ir naudotis anonimiškai. Tokių neregistruotų numerių, neoficialiais skaičiavimais, šalyje parduoti keli milijonai.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisos numato, kad būtų privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija. Mat neregistruotos SIM kortelės esąs pagrindinis nusikaltimus planuojančių ar vykdančių asmenų įrankis. „Telefoniniai sukčiai, organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai ir pavieniai nusikaltėliai naudojasi būtent jomis. Maža to, korteles ir telefonų aparatus jie itin dažnai keičia, o tai apsunkina ir sulėtina teisėsaugos veiksmus. Įteisinę privalomą SIM kortelių registraciją gerokai apribotume nusikaltėliams veiksmų laisvę, tyrimai būtų spartesni ir veiksmingesni“, – anksčiau projekto iniciatyvą grindė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Ministras neneigė, jog siūlomos naujovės užkrautų papildomą finansinę naštą mobiliojo ryšio operatoriams, nes šiems tektų keisti išankstinio mokėjimo paslaugų verslo modelį, tačiau sakė tikintis, kad verslui visuomenės saugumas yra toks pats svarbus kaip valdžiai.

Kol nesibaigė projekto derinimas, VRM nėra linkusi teikti komentarų apie jį. Tačiau nurodė, kad Ūkio ministerija nuogąstauja, ar siūloma nauja tvarka ir reguliavimas nepablogins sąlygų verslo subjektams. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kaip LŽ sakė atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė, remia siekiamus įgyvendinti tikslus, tačiau laikosi nuomonės, kad „nustatomas teisinis reguliavimas turi būti proporcingas jo sukeliamai administracinei naštai ir yra tobulintinas“. RRT yra viešai paskelbusi pastabas dėl tikslesnių įstatymo sąvokų ir formuluočių, besidubliuojančių įstatymo projekto punktų ir kt.

Skaičiuoja permainų kainą

Mobiliojo ryšio operatoriai skaičiuoja, kokias išlaidas jie patirs dėl išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad VRM gavo bendrą mobiliojo ryšio operatorių „Omnitel“, „Tele2“ ir „Teo LT“ kreipimąsi su papildomomis pastabomis apie projektą.

Bendrovės „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas teigė nemanąs, kad įstatymo sugriežtinimas padės sumažinti telefoninių sukčių nusikaltimų. Ryšio bendrovei valdžios sprendimas kainuos milijonus – iki 10 mln. eurų. Lėšų reikės ne tik kortelių registravimui, bet ir visuomenės informavimo kampanijai „Tai kaip naujos valiutos įvedimas – žmonėms reikės paaiškinti, kodėl jie turi registruoti korteles“, – sakė jis. A. Baranausko teigimu, „Tele2“ turi apie 1 mln. aktyvių klientų, kurie naudojasi neregistruotomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis.

„BITĖ Lietuva“ vertina, kad priklausomai nuo registruojamų kortelių skaičiaus ir būtinų registruoti duomenų apimties įstatymo pakeitimai jai kainuotų nuo 300 iki 600 tūkst. eurų. „Tinkamai parinkus įstatymo įgyvendinimo laikotarpį iš esmės tokias Įstatymo pataisas galėtume įgyvendinti“, – anksčiau sakė bendrovės korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė. Ji pridūrė, kad SIM kortelės registravimas užtruktų 10–15 minučių.

Ž. Jakevičienės teigimu, šiuo metu neregistruotų išankstinio mokėjimo kortelių turėtojai klientai sudaro 40–45 proc. visų operatoriaus privačių klientų. o pajamos iš jų – apie trečdalį visų pajamų.

Bendrovė „Omnitel“ pažymėjo, kad neregistruotos išankstinio mokėjimo SIM kortelės Lietuvoje naudojamos itin plačiai, jų skaičius didelis – apie 1 mln. 800 tūkst., todėl privalomas jų registravimas būtų ilgas ir sudėtingas procesas. Išankstiniais skaičiavimais, „Omnitel“ tai kainuotų daugiau kaip milijoną eurų.

Tarptautinės mobiliųjų operatorių asociacijos GSMA 2013 metų lapkritį atliktas tyrimas apie privalomą judriojo ryšio išankstinio mokėjimo naudotojų registravimą atskleidžia, kad iki šiol nėra jokių įrodymų, jog privaloma SIM kortelės registracija prisidėtų prie nusikalstamumo mažinimo. „Privalomas SIM registravimas nėra numatytas daugelyje kitų valstybių – tai reiškia, jog bet kuris piktiems tikslams išankstinio mokėjimo kortelę panaudoti ketinantis asmuo ją lengvai įsigis kitoje šalyje. Be to, įmanoma korteles įsigyti ir registruoti per statytinį asmenį, pavyzdžiui, neturintį gyvenamosios vietos ir pan., ir taip jas naudoti nusikalstamai veikai“, – aiškino bendrovės atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.

Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija privaloma Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje.

Bendrovė „Teo“ nurodė, kad pirminę Elektroninių ryšių įstatymo pataisų rengėjų iniciatyvą kovoti su telefoniniu sukčiavimu palaiko, tačiau mano, jog dabartinės projekto nuostatos esą išsiplėtė ir apima nepagrįstai didelį veikų ratą bei numato visų elektroninių ryšių – telefonijos ir interneto – blokavimą už bet kurį baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą. „Mūsų nuomone, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo ir saviraiškos laisvės apribojimų, elektroninių ryšių paslaugų ribojimai galėtų būti taikomi tik dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, o į ribotinų veiksmų sąrašą patektų tik veiksmai, susiję su judriojo telefono ryšio išankstinio mokėjimo balso telefonijos paslaugomis“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"