TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nekenčiamas ir trokštamas euras

2010 12 22 0:00
Kol euro zonos šalys grasina jai "skyrybomis", naujokės veržiasi į ją - Estija jau nuo sausio taps euro zonos nare.
LŽ archyvo nuotrauka

Susirūpinęs euro zonos smegduobėmis, šios zonos naujokės Slovakijos parlamento pirmininkas Richardas Sulikas neseniai pareiškė, kad jo šalis turi parengti planą, pagal kurį ji atsisakytų euro ir sugrįžtų prie nacionalinės valiutos. Toks pareiškimas sukėlė isteriją ne tik Slovakijoje, nors tai buvo ne pirmas euro pasmerkimas - anksčiau "skyrybomis" jau grasino Portugalija. Tuo metu šalys naujokės tebesiveržia į ekspertų ir pranašų jau "marinamą" euro zoną.

"Euro zona neturi aiškių taisyklių, o Europos Komisijos (EK) veiksmai negali būti laikomi normaliais ir atsakingais", - R.Suliko žodžius cituoja laikraštis "Biznes&Baltija". Politikas pridūrė, kad Slovakija neketina mokėti už kitų valstybių skolas. Jis negailėjo kritikos Europai. "Finansinėmis injekcijomis galima išgelbėti Graikiją ir Islandiją, bet mėginimai gelbėti Ispaniją - tai pavojingi azartiniai žaidimai su euru. O apie Italijos būklę nėra nė ko kalbėti: jos skolos - dvigubai didesnės nei Graikijos, Islandijos, Portugalijos ir Ispanijos kartu sudėtos", - dėstė Slovakijos parlamento pirmininkas R.Sulikas. "Slovakija yra per maža šalis, kad galėtų daryti įtaką Europos Sąjungos (ES) veiksmams, todėl mes mažų mažiausiai privalome apginti mūsų krašto žmonių sukurtas vertybes", - pridūrė jis.

Per didelė kaina

R.Suliko požiūris atspindi plačiai paplitusį nepasitenkinimą ES lyderių priimamais sprendimais po Graikiją sukrėtusios ekonomikos krizės. Slovakija yra vienintelė šalis, oficialiai pareiškusi, kad sprendimas suteikti pagalbą Graikijai buvo klaida, kuri Europos vyriausybes pavertė finansų rinkų įkaitėmis.

Kiek atsargiau apie bendrąją Europos valiutą išsitarė Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas. Jis kalbėjo, kad "padėtis euro zonoje labai sudėtinga", tačiau jos žlugimas esą prognozuojamas per anksti.

Teoriškai Slovakija galėtų grįžti prie nacionalinės valiutos, jeigu ši idėja sulauktų plataus palaikymo. Eurą ši šalis įsivedė 2009 metų sausio 1 dieną.

Tačiau šalies premjerė Iveta Radičova suskubo pareikšti, kad Slovakija neva niekada nesvarstė galimybės atsisakyti euro, o kalbos apie šalių grįžimą prie nacionalinės valiutos esančios itin pavojingos. "Mūsų tikslas yra stabilizuoti eurą. Bet kokios alternatyvos silpnina stabilizavimo mechanizmus ir, mano nuomone, yra itin rizikingos", - sakė Slovakijos, kuri ES nare, kaip ir Lietuva, tapo 2004 metais, ministrė pirmininkė.

Bet būtent ji anksčiau dėl pagalbos Graikijai buvo užsipuolusi EK. Rudenį Slovakijos parlamentas nusprendė neremti bankroto grėsmės akivaizdoje atsidūrusios Graikijos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel liko tuo itin nepatenkinta. Mat Bratislavos vyriausybė jau buvo sutikusi prisidėti prie finansinio paketo, išgelbėsiančio Graikiją nuo bankroto, tačiau naujasis Slovakijos parlamentas nubalsavo prieš. Slovakija, vienintelė euro zonos valstybė, nusprendė neparemti graikų. Ši šalis atsisakė prisidėti prie pagalbos Graikijai argumentuodama, kad slovakai, siekdami euro, paaukojo per daug, kad dabar rizikuotų savo ekonominiais laimėjimais dėl šalių, kurios pačios nesugeba savimi pasirūpinti. Už eurą slovakai sumokėjo tikrai daug: gyventojų pajamos sumažėjo 8 proc., o nedarbas išaugo iki 20 procentų. Slovakijos biudžeto deficitas šiemet siekia 7,3 procento.

Kaip iš čia išeiti?

Lapkritį, prieš pat Europos šalių finansų ministrų susitikimą, Portugalijos užsienio reikalų ministras Luisas Amado pirmą kartą pareiškė, kad jo šalis galėtų išstoti iš euro zonos ir susigrąžinti nacionalinę valiutą. Šį jo pareiškimą išprovokavo tuometė sudėtinga ekonominė ir politinė situacija krašto viduje bei rimta parlamentinė krizė. Portugalų padėtis nėra tokia stabili kaip Slovakijos. Portugalija patvirtino 2011 metams griežtą taupymo programą. Šioje šalyje padidinti kai kurių mokesčių tarifai ir 5 proc. sumažinti biudžetinio sektoriaus atlyginimai. Siekiama kitų metų biudžeto deficitą sumažinti iki 4,6 procento.

Tuo metu Slovakijos ekonomikai šiemet prognozuojamas 4,1 proc. augimas - didžiausias tarp visų euro zonos šalių.

Ekspertai perspėja, kad nė viena iš 16 euro zonos šalių negali išeiti iš jos vien todėl, kad tokio pasitraukimo mechanizmo nėra. Be to, visai neaišku ir tai, kaip išstojusios iš zonos šalys keistų eurus į atkuriamą nacionalinę valiutą. Žinoma, toks demaršas neabejotinai būtų nuostolingas ir išstojančioms šalims, ir ES.

Vis dėlto Slovakijos pareiškimas ir Portugalijos burbėjimas - lyg pirmosios kregždutės, pranešančios, kad ekonomiškai silpnos euro zonos šalys gali atsisakyti bendrosios valiutos. Ekspertai sutinka, kad ES sunku vilkti paskui save problemines šalis nares, bet jeigu jos būtų išbrauktos iš ES sąrašo arba iš euro zonos, tai reikštų pačios ES idėjos žlugimą. Taigi ES priversta "primokėti" joms, tai yra remti finansiškai. Kita vertus, nei Slovakija, nei Portugalija nė neprašo piniginės paramos iš ES.

Tuo metu naujokės veržiasi į euro zoną. Nors Latvija ir Lietuva, anksčiau praradusi turėtas galimybes, dabar apie narystę tik svajoja, Estija jau nuo sausio taps euro zonos nare. Tikimasi, kad euro įvedimas padidins pasitikėjimą ekonomika tiek šios šalies viduje, tiek užsienyje ir sustiprins atsigavimą.

 

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"