TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nekilnojamojo turto rinka stebi Seimą

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka sustojo taip ir neprisivijusi ikikrizinių metų rodiklių. Žemės rinka juda ne perpardavėjų, o žemdirbių pastangomis, bet galimi būsto ir kitų patalpų pirkėjai neskuba rizikuoti, kol neaišku, kokio dydžio mokesčių kupra baigsis Seime verdančios diskusijos dėl būsto ir žemės apmokestinimo.

Registrų centro duomenimis, nedidelio suaktyvėjimo Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šiemet būta nuo kovo iki spalio, tačiau jis nė iš tolo nepriminė prieš 3-4 metus buvusio pakilimo, virtusio garsiuoju NT burbulu.

Tiesa, šiemet daugiau įsigyjama žemės sklypų, o lapkritis, pirminiais duomenimis, pagal įsigytus 6325 sklypus nusileidžia tik 2007 metų gegužei (7186), rugpjūčiui (6479) ir spaliui (6403). Tokį keistoką reiškinį NT rinkos specialistai ir tarpininkai aiškina prieštaringai.

Perka ar prisiduria?

"Žemės sklypai jau tampa alternatyva santaupoms "kojinėse" ir bankuose", - pranešime spaudai skelbia NT bendrovė "Agro Management Team". Jos direktoriaus Mariaus Žutauto nuomone, banko "Snoras" griūtis, neramumai akcijų rinkose, nesibaigiančios diskusijos dėl euro ateities paskatino Lietuvos gyventojus ieškoti stabilesnių būdų, kaip išsaugoti turimą turtą. Be to, įsigydami dirbamos žemės ir ją išnuomodami ūkininkams žmonės gauna papildomų pajamų už žemės nuomą. "Kol kas tai nėra tokio masto investicijos, kaip investuojama į auksą ar vertybinius popierius, tačiau pastebime, kad Lietuvoje šis investavimo būdas gana sparčiai populiarėja", - tvirtina bendrovės vadovas.

Korporacijos "Matininkai" prezidentas Kęstutis Kristinaitis priežasčių ieškotų kitur, juolab kad visi tuoj sukrustų, jei pastebėtų sparčiai populiarėjantį investavimo būdą. Be to, "Snoro" įvykiai ėmė griaudėti tik antroje lapkričio pusėje, o NT įsigijimas ir įregistravimas užtrunka ilgiau, juolab kad ir žemė yra nepigus pirkinys, prieš ją įsigyjant reikia gerai pasvarstyti. O svarstyti, anot jo, priežasčių yra daugiau negu norėtųsi. "Tik kvailys šiandien savo santaupas investuotų į žemę, matydamas, kokią Žemės mokesčio įstatymo pataisą yra parengęs Seimas", - teigia K.Kristinaitis.

Žemelė gali tapti našta

Kaip žinoma, Seime spalį buvo pradėtas svarstyti įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti savivaldybėms pačioms nustatyti mokesčio už žemę tarifą. Šio tarifo paletė plati kaip reta - nuo 0,01 iki 4 proc. sklypo vertės. Dabar už žemę mokamas mokestis, kuris per metus sudaro 1,5 proc. sklypo rinkos vertės. Taigi, už 10 tūkst. litų vertės žemės sklypą dabar reikia mokėti 150 litų, o pagal siūlomą redakciją mokestis turėtų būti nuo 1 iki 400 litų. Kadangi mokestis už žemę yra savivaldybės pajamos, naujajam sklypo savininkui, panūdusiam žemę nuomoti, nebūtinai turėtų būti nustatytas 1 lito mokestis. Tai jau rizika, kad sklypas ne tik nieko neuždirbs, bet ir taps papildoma mokestine našta.

"Seimas iškėlė vėliavą, kad bus baudžiami tie, kurie yra apleidę žemę. Bet atsivertę parengtą projektą pastebėjome, kad baudžiami yra visi žemės savininkai", - sako K.Kristinaitis. Jo teigimu, dabar žemės ūkio paskirties žemės rinka iš tikrųjų yra gyvesnė, bet tokią perka daugiausia ūkininkai, plečiantys savo valdas, nupirkę sklypus iš nesėkmingų ūkininkų, arba nusprendusieji ūkininkauti.

Investuoja į mažą plotą

Kitokio NT rinka pamažu traukiasi. Lapkričio pardavimas, Registrų centro pirminiais duomenimis, jau smuko iki birželio pozicijų ir sandorių skaičiumi trečdaliu nusileidžia 2007-ųjų lapkričiui.

Maža to, ir sandoriai jau visiškai kiti. Skirtingai nei 2007 ir 2008 metais, kai buvo prekiaujama daugiausia naujais brangiais būstais ir sparčiai kilo modernių komercinių patalpų poreikis, pastaruoju metu žmonės savo santaupas investavo į nebrangius mažus butukus, o įmonės - į mažus biurus, kuriuos galėtų nuomoti ir taip gauti papildomų pajamų. Tačiau sustojo ir šis segmentas. Nė į vieną pusę nejuda rudenį pradėjusios kristi nuomos kainos.

Visi stebi, kas vyksta Seime. O šis, kaip žinome, karštai diskutuoja apie prabangaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apmokestinimą ir jau beveik sutarė. Politikai teigia, jog toks mokestis būtų įvedamas ne tiek dėl papildomų biudžeto pajamų, kiek neva dėl socialinio teisingumo, nes esą būtų renkamas tik iš brangų turtą valdančių asmenų.

Ne iš visų - už prabangą?

Nekilnojamojo turto mokestis, jo iniciatorių teigimu, bus taikomas už prabangą - milijonieriams ir tik gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui, taip pat ir būstui, įsigytam už paskolą. Aiškinama, jog apmokestinama būtų vertė, viršijanti 1 mln. litų. Siūloma tokiam turtui taikyti 1 proc. tarifą.

"Man juokinga klausytis Seime vykstančių diskusijų apie prabangaus turto apmokestinimą. Tos kalbos yra neatsakingos ir neapgalvotos, taip neturėtų būti, nes, ko gero, prieštarautų ir Konstitucijai", - LŽ kalbėjo K.Kristinaitis. Jo nuomone, jeigu jau nusprendžiama įvesti NT mokestį, tai jis privalo būti visuotinis, kad jo negalėtų apeiti niekas, o proporcinis ir tuo socialiai teisingas jis būtų savaime. Juk, pavyzdžiui, nustačius visiems 1 proc. mokestį, nuo 70 tūkst. litų verto būsto jo savininkas turėtų per metus sumokėti 700 litų mokesčių, nuo 700 tūkst. litų verto  - 7000 litų, arba beveik 600 litų per mėnesį, o nuo 1 mln. litų kainuojančio būsto - 10 tūkst. litų per metus, arba beveik 850 litų kas mėnesį.

K.Kristinaitis skaičiuoja, kad, oficialiais duomenimis, dirba ir pridėtinę vertę kuria 21 proc. Lietuvos gyventojų, dar 8 proc. atlyginimą gauna iš valstybės biudžeto, t. y. iš to, ką suneša mokesčių mokėtojai. Iš visų jų vos vienas kitas procentas gauna palyginti dideles pajamas arba valdo brangesnį turtą, tačiau jie paprastai suneša didesnę ir mokesčių dalį, be to, galbūt turi grąžinti gerokai didesnes būsto paskolas, todėl esą būtų neteisinga apmokestinti vien juos.

K.Kristinaičio nuomone, jeigu jau apsisprendžiama rinkti NT mokestį ne iš visų, tai būtų kur kas teisingiau apmokestinti ne šeimos namus, o antrą įsigytą būstą, nes jis savininkui gali uždirbti pajamų.

Kas niekada nemoka

Tačiau svarbiausia, anot pašnekovo, kad niekas nešneka apie tai, kas nemokamai naudojasi pačiu brangiausiu Lietuvoje turtu ir niekada nemoka. "Tie pastatai yra visų Lietuvos miestų pačiose geriausiose ir brangiausiose vietose. Valstybės kontrolės departamento apskaičiavimu, jų turtas yra vertas 116 mlrd. litų. Jei 0,1 proc. NT mokestis būtų renkamas ir iš jų, tai per metus valstybės biudžetas būtų papildomas 116 mln. litų", - teigia K.Kristinaitis.

Jis nurodo kalbąs apie valstybės institucijas bei valstybės ir savivaldybių įmones, kurios, skirtingai nei verslas, nuo NT mokesčio save yra atleidusios. "Jeigu valstybė nesugeba gauti pelno iš savo turto, tai tegu dalį asignavimų bent skiria NT mokesčiui už jį. Tada savaime sumažės visokie mokos fondai tarnautojams pamaloninti valstybės įstaigose, ir tai jau bus šis tas. O tą turtą, kuriuo dabar nemokamai, neefektyviai ir dažnai asmeniniams reikalams naudojasi visokie valdininkėliai, juk sukaupė tie patys pensininkai", - teigia korporacijos "Matininkai" prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"