TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nekrologas mirusiai žemės rinkai

2014 06 12 6:00
Pavasarį iššalusius pasėlius atsėję ūkininkai nebeturi lėšų žemei pirkti, o bankai jiems nebeskolina. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip prieš mėnesį įsigaliojęs Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis, arba vadinamasis saugiklių, įstatymas skubiai taisomas, tačiau ir toliau tebekelia sumaištį žemės savininkų galvose, o specialistai konstatuoja žemės rinkos mirtį ir ūkininkų problemas siekiant pasiskolinti pinigų bankuose.

Birželio 9 dieną Seime įregistruotos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisos, tačiau skubiai taisomas įstatymas per vieną mėnesį sudavė itin stiprų smūgį rinkai. Ekspertai mano, jog tai dar ne pabaiga, ir problemos tik prasideda.

Prekybos agonija

Registrų centro duomenimis, bendras prekybos nekilnojamuoju turtu mastas gegužę, kai jau buvo įsigaliojęs „saugiklių“ įstatymas, buvo pastebimai mažesnis nei balandį ir kovą. „Žemės ūkio paskirties žemės rinkoje aiškiai juntami teisinių suvaržymų padariniai“, - sakė VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Anot jo, prekybos žemės ūkio paskirties sklypais suvaržymai šiemet jau kelis kartus smogė dirbamos žemės segmentui, kuriam paprastai tenka nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žemės sandorių. Palyginti su balandžiu, gegužę parduotų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius, negalutiniais duomenimis, smuko 63,5 procento.

Suvaržymai, pasak A. Petrošiaus, lėmė, kad šių metų sausį, vasarį bei gegužę užfiksuotos prekybos žemės ūkio paskirties žeme apimtis buvo mažiausia per pastaruosius trejus metus. Kitos paskirties žeme prekiaujama taip pat aktyviai kaip ir anksčiau.

K. Kristinaitis mano, jog lūkesčiai, kurie darė įtakos rinkai, galėjo būti labai įvairūs - vieni žemės savininkai laukė "saugiklių", kiti jų bijojo, treti laukė užsieniečių, ketvirti tebelaukia euro./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Klampina "saugikliai"

Konkrečias "saugiklių" pasekmes pajuto ir žemės pardavimo rinkoje veikiančios bendrovės. UAB „Agro Management Team“ Turto valdymo departamento vadovas Vladimiras Timaškovas sakė, jog vertinant vien jų atliktus sandorius per gegužę jų buvo 70 proc. mažiau nei balandį. „Daugiau nei 200 sandorių neįvyko dėl kelių esminių priežasčių“, - teigė jis.

Daugiausia problemų sukėlė tai, jog finansų įstaigos sugriežtino kreditavimo sąlygas įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. "Tuo tarpu ūkininkai po nepalankaus žiemos sezono visas laisvas lėšas skyrė prarastiems pasėliams atsėti ir žemei įsigyti lėšų dabar neturi“, - kalbėjo AgroMT atstovas.

Jo žodžiais, nuo gegužės 1 dienos įsigalioję įstatymo "saugikliai" beveik visus norinčius įsigyti žemės ūkio paskirties žemę klampina biurokratinėse pinklėse. „Ūkininkas, norintis gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi visą mėnesį rinkti dokumentus. Be to, pavyzdžiui, jeigu ūkininkas yra vedęs, o žmona nėra ūkininkė, tai įgyjamas žemės sklypas gali būti registruojamas tik jo vardu, o ne kaip bendra jungtinė nuosavybė, kaip numato Civilinis kodeksas“, - tikino V. Timaškovas.

„Gegužės mėnesį mūsų įmonė iš Nacionalinės žemės tarnybos vis dar nebuvo gavusi 5 proc. pažymų sklypo pardavimui, o dėl jų prašymai buvo pateikti sausio pirmą savaitę. Nacionalinė žemės tarnyba nesusitvarko su darbais, dėl to sandorių apimtis vis mažėja, o valstybė jau puolė įvesti naujus ribojimus“, - sakė UAB „Agro Management Team“ atstovė Ingrida Naujalė.

Įmonės nekantriai laukia naujų įstatymo pataisų ir spėlioja, ar nauji reikalavimai visiškai užšaldys žemės rinką. "Kaip savivaldybių administracijos tvarkysis su leidimais pirkti žemę, kai dauguma jos darbuotojų nesigilina nei į rinką, nei į jos ypatumus, juolab kai to tinkamai nesugeba padaryti net Nacionalinė žemės tarnyba?“ - klausė bendrovės atstovė.

Psichologinės problemos

Korporacijos „Matininkai“ prezidento, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovo Kęstučio Kristinaičio teigimu, Registrų centro informaciją apie padėtį rinkoje nevisiškai ją atspindi, nes daug ką esą lemia emocinės ir psichologinės žmonių nuostatos.

„Ekspertiniais rinkos aktyvumo vertinimais palyginę praėjusių metų vidutinį žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą su šių metų pirmojo pusmečio rezultatais, matysime apie 30 procentų skirtumą. Tačiau tokiame vertinime taip pat objektyvumo nedaug. Mat pernai nemažai sklypų pardavė valstybė. Sunku pasakyti, kiek toje statistikoje sudarė valstybinės žemės pardavimas, o kiek - kiti sandoriai. Taip pat reikėtų įvertinti tai, kaip iš tikrųjų žmones paveikė šių metų gegužės 1-osios laukimas, nes daug kas tikėjosi, jog leidus žemę parduoti užsieniečiams kainos padidės. Galbūt kai kas dėl šios ar kitų priežasčių tiesiog nesiryžo savo žemės parduoti laukdami kažko“, - kalbėjo K. Kristinaitis.

Jis mano, jog lūkesčiai, kurie darė įtakos rinkai, galėjo būti labai įvairūs. Vieni esą laukė "saugiklių", kiti jų bijojo, treti laukė užsieniečių, ketvirti tebelaukia euro. Tokių ir panašių lūkesčių sąrašas gali būti labai ilgas. „Kartais sunku net suvokti, kodėl žmonės taip elgiasi, nors rinkoje dirbantys specialistai sako, jog taip elgtis neracionalu bei ekonomiškai nepagrįsta. Įtakos rinkai gali turėti, pavyzdžiui, ir BVP augimas, ir įvykiai Rusijoje bei Ukrainoje. Juk BVP kilimas irgi yra lūkestis. Gerėjančios žmonių pajamos - tai pat lūkestis“, - kalbėjo korporacijos „Matininkai“ vadovas.

Mažės likvidacinė vertė

Jo nuomone, jei ir toliau žemės ūkio paskirties žemės rinkoje išliks panašios tendencijos, šalies žemės ūkį gali ištikti dar nemalonesnės pasekmės, nes pradės mažėti likvidacinė žemės ūkio paskirties sklypų vertė, o rinkos vertė nemažės. Didelis skirtumas tarp rinkos ir likvidacinės vertės rodo sklypų pardavimo rizikingumą. Likvidacinė vertė nustatoma, kai sklypas vertinamas įkeitimo tikslu. Tai padeda bankams orientuotis apie prisiimamą riziką. „Todėl jeigu rinkoje ilgesnį laiką vyraus panašios tendencijos, gali prasidėti tolesnis likvidacinės vertės mažėjimas, o tai reiškia, kad ūkininkai galės mažiau pasiskolinti iš bankų“, - prognozavo K. Kristinaitis.

Jau šiandien žemės ūkio paskirties žemės likvidacinė vertė yra maždaug 20-30 proc. mažesnė negu rinkos kaina. Jeigu panašios tendencijos rinkoje ir toliau išliks, skirtumas tarp žemės ūkio paskirties žemės likvidacinės vertės ir rinkos kainos gali padidėti 30 ir 40 procentų. „Tai bloga tendencija“, - sakė korporacijos „Matininkai“ vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"