TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nelaimės darbe didins draudimo įmokas

2011 04 15 0:00
Vien statybose anksčiau per metus žūdavo iki 33 žmonių, o 2010-aisiais daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žemės ūkio ir miškininkystės srityse.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia siekia nustatyti griežtesnę darbdavių atsakomybę už darbo saugos pažeidimus - darbdaviams tektų mokėti dvigubai didesnes nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas. Tačiau verslas teigia, kad siūloma nauja tvarka yra per griežta.

Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje šis klausimas buvo įtrauktas jau šią savaitę, bet per posėdį atidėtas vienai savaitei.

Griežtinami saugos reikalavimai

Naujosios metodikos projekte numatyta draudėjus, t. y. darbdavius, mokančius draudimo įmokas už savo darbuotojus, priskirti tam tikroms grupėms pagal jų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančius rodiklius: teisės aktų pažeidimus, nelaimingų atsitikimų (jų sunkumo laipsnį) skaičių, darbuotojų profesines ligas ir kt. Taip nustato 2008 metais priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

Dabar draudėjai priskiriami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įmokų tarifo grupei pagal tai, kiek sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko įmonėje per trejus metus. Taip pat nevertinami lengvi nelaimingi atsitikimai bei įvykusieji pakeliui į darbą ir iš jo, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę dėl trečiųjų asmenų kaltės.

Jeigu per trejus metus draudėjo bendrovėje neįvyko nelaimingų atsitikimų, jam taikomas 0,18 proc. mėnesio įmokos nuo darbo užmokesčio fondo tarifas. Pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų daugėjant, įmonė draudėja perkeliama į didesnio įmokos tarifo (0,38 proc. ir 0,9 proc.) grupes. "Sodros" duomenimis, šiuo metu 0,9 proc. įmoką moka 190 draudėjų, 0,38 proc. - 191 draudėjas, o visi kiti - 0,18 proc. tarifo įmokas. Visų draudėjų mokamų įmokų vidurkis yra apie 0,2 procento.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad 2013-2014 metais vietoj dabartinių trijų draudimo įmokų tarifų grupių atsirastų keturios grupės. Pirmųjų trijų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos grupių tarifai svyruotų dabartinių rėmuose: nuo 0,18 iki 0,9 procento. Į ketvirtąją grupę būtų perkeliami tie draudėjai, kurių darbuotojų sveikatos būklės rodikliai būtų ypač prasti, t. y. kai įmonėje įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, o taip pat nustatyta teisės aktų pažeidimų. Ši grupė mokėtų 1,8 proc. draudimo įmoką.

Tarifas per didelis, nuostatos per griežtos

Vyriausybės posėdžio išvakarėse, pastabas dėl projekto pateikė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkams būsimasis įmokų tarifas atrodo per didelis, o jo taikymo nuostatos - per griežtos, nes didesnis tarifas būtų nustatomas ne tik dėl jau įvykusių sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų, kaip yra dabar, bet ir dėl tam tikrų darbo priemonių ar darbo sąlygų neatitikimų teisės aktams.

LPK siūlo vietoje numatyto dvigubo 1,8 proc. įmokų tarifo, taikomo ketvirtajai grupei, nustatyti papildomą 0,1 proc. tarifą. Tokiu atveju šiai grupei priskirti draudėjai mokėtų 1 proc. tarifo mėnesinę įmoką. Be to, pramonininkai nesutinka, kad draudėjai būtų priskiriami ketvirtajai grupei ir jiems keliamas įmokos tarifas pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. "Įmokos tarifas neturėtų būti keliamas dėl vieno VDI nustatyto pažeidimo, kartais galbūt netgi formalaus. Tokia nuostata būtų per griežta darbdavių atžvilgiu", - teigia LPK viceprezidentas Gediminas Rainys.

LPK siūlo numatyti, kad būtina sąlyga kelti tarifą būtų tik pakartotinas darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimas. "Dabartinė nuostata nėra tinkama ir nepadės siekti numatyto tikslo - saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimo, jei darbdaviai bus baudžiami vien tik už tam tikrus formalius pažeidimus, kurie gali būti greitai ir lengvai ištaisomi", - įsitikinęs G.Rainys.

SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė vakar LŽ teigė parašiusi neigiamą išvadą dėl LPK siūlymo. "Siūlome, kad draudėjas būtų vertinamas ne tik pagal nustatytų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir darbuotojų profesines ligas, bet ir pagal šiurkščius darbų saugos ir sveikatos teisės pažeidimus. Mūsų siūlomoje redakcijoje numatyta, kad nustačius šiurkščius pažeidimus, kai žmonėms gresia mirtini sužalojimai, draudėjas metams būtų perkeliamas į aukštesnio tarifo grupę", - sakė A.Šatrauskienė. Pasak jos, siūlymas didinti tarifą tik 0,1 proc. yra lašas jūroje ir visiškai neskatintų darbdavių rūpintis darbuotojų sveikata. "Norime, kad darbdavys žinotų: neužtikrinęs darbuotojų saugumo jis nukentės finansiškai", - LŽ sakė SADM darbuotoja.

Dėl pramonininkų siūlymo "bausti" tik už pakartotinius teisės aktų pažeidimus, A.Šatrauskienė neprieštarauja ir mano, kad į jį galima atsižvelgti rengiant rodiklių apskaičiavimo ir jų teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarkos aprašą po to, kai Vyriausybė pritars metodikos pakeitimo projektui.

Trišalė taryba naujai metodikai iš esmės neprieštarauja. "Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausias dalykas šiame pasaulyje. Todėl negalime sutikti, kai vaikydamiesi pelno kai kurie darbdaviai nepaiso darbuotojų saugos. Negerai, kai vieni tausoja savo darbuotojus, o kiti žiūri atsainiai. Tad jie turėtų nukentėti ekonomiškai", - LŽ aiškino Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas. Dėl dabartinių įmokų dydžio, jis sakė, iš darbdavių nusiskundimų negirdėjęs.

Mirčių - mažiau, ligų - daugiau

Ilgą laiką pagal nelaimingų atsitikimų skaičių darbe Lietuva vilkosi Europos valstybių sąrašo gale. Skaičiuojant mirtinų traumų skaičių 100 tūkst. gyventojų, 2007 metais Lietuva buvo paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. ES vidurkis buvo 2, Lietuvos - 7,5. Šiuo metu šis rodiklis Latvijoje sudaro 2,1, Lietuvoje - 4,3.

Kaip LŽ atskleidė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Jonas Naujalis, dar 2008-aisiais Lietuvoje buvo net 79 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe. "Vien statybose anksčiau per metus žūdavo iki 33 žmonių, darbdaviai nesilaikydavo reikalavimų. Vėliau po truputį darbo sąlygos gerėjo. Bet ir dabar pavojingiausia dirbti mažose naujose įmonėse, kurios neturi kvalifikuotų darbų vadovų, o įvairius pavojingus darbus dirba naujai priimti žmonės. Turbūt niekur Europoje nėra, kad į darbą būtų priimami žmonės "iš gatvės", be jokių mokymų. Jiems tie darbai būna neįprasti ir jie patys nesisaugo. Pusė visų nelaimių įvyksta nedidelėse įmonėse iki 50-100 darbuotojų", - LŽ teigė J.Naujalis.

Dabar statybose nelaimingų atsitikimų mažiau dėl to, kad sumažėjo pačių statybų. "Dažniausiai žmonės susižeidžia eismo įvykiuose, naudodamiesi darbo įrenginiais, tvarkydami krovinius, dirbdami sandėliavimo, transportavimo darbus", - vardijo J.Naujalis.

2010-aisiais daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Ankstesniais metais pavojingiausias sveikatai darbas buvo statybos, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.

Darbe tyko ne tik traumų pavojai - kartais žmonės susižaloja sveikatą visam gyvenimui. VDI fiksuoja darbe įgytas profesines ligas. "Jeigu gydytojai įtaria, kad sveikatos sutrikimai gali būti susiję su darbu, siunčia mums pranešimą, mes tiriame darbuotojų darbo sąlygas, ir, jeigu nustatome kenksmingus veiksnius, kurie galėjo pagal požymius sukelti ligą, įtrauktą į profesinių ligų sąrašą, pateikiame sąlygų aprašą gydytojui, o jis galutinai nustato, arba ne, profesinę ligą", - aiškino VDI darbuotojas. Pasak J.Naujalio, dažniausiai nustatomos kaulų raumenų sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos, ausų ir kvėpavimo ligos.

Nelaimingi atsitikimai darbe

Metai Mirtini Sunkūs Lengvi Darbuotojų skaičius (tūkst.)

2010 49 127 220 1 060 (negalutiniais duomenimis)

2009 49 106 200 1 350

2008 79 150 200 1339

Profesinės ligos darbe

Metai Asmenys, kuriems nustatytos profesinės ligos Ligų skaičius

2010 313 472*

2009 570 846

2008 738 1030

*Kai kuriems darbuotojams nustatomos kelios profesinės ligos

Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija

Surinkta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų

Metai Įmokos (tūkst. litų)

2010 46 233,6

2009 75 983,6

2008 94 283,0

Šaltinis: "Sodra"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"