TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nelaimės zonoje brangiausia – žmogaus gyvybė

2016 07 15 6:00
Gelbėtojams, dirbantiems nelaimės teritorijoje, taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio - jie dirba ilgas valandas be poilsio. Reuter/Scanpix nuotrauka

Grėsmės šiuolaikiniame pasaulyje mus supa nuolat. Dėl vienos ar kelių grėsmių – tiek teroro išpuolių, tiek gamtos kataklizmų – pasireiškimo gali susidaryti nepaprastosios situacijos, kai neturime nei gebėjimų jas suvaldyti, nei pajėgumų su jomis susidoroti, o pagalbos reikia dideliam skaičiui žmonių. Todėl nepaprastųjų situacijų specialistai analizuoja tragiškas nelaimes, kad būtų galima tinkamai joms pasirengti ir kuo labiau palengvinti tokių nelaimių padarinius žmonėms.

Nepaprastosios situacijos daro didelį poveikį žmonių sveikatai ar gyvybei, žalą – pastatams ir turtui bei aplinkai. Ne visą nepaprastųjų situacijų poveikį galima įvertinti pinigais. Paprastai grėsmių poveikis klasifikuojamas į fizinį poveikį aplinkai bei paslaugų teikimą bendruomenei, taip pat socialinį poveikį. Nuo stichijos, teroristų, karo veiksmų ar kitokių grėsmių nukentėję žmonės lieka be namų, be turto, dažnai būna sužeistųjų, kuriems reikia medikų pagalbos, ir tiesiog streso sugniuždytų, kuriems būtina suteikti psichologinę pagalbą.

Fizinį poveikį ir jo sukeltus materialius nuostolius aplinkai – gyvenamiesiems namams, komerciniams pastatams, pramonei, infrastruktūrai, paslaugų sektoriui, istoriniams ir kultūros objektams – galima įvertinti pinigais. Beje, tik materialūs nuostoliai yra nurodomi praeities įvykių ataskaitose bei vertinant ateities įvykius. Šie nuostoliai nusakomi pastato atstatymo ar perkėlimo sąnaudomis, atsakomųjų veiksmų sąnaudomis, inventoriaus ir pajamų netekimo (praradimo)nuostoliais.

Be būsto lieka neturtingiausieji

Vienas iš geriausiai suprantamų nepaprastųjų situacijų padarinių yra būstų apgadinimas. Nelaimės padarinius patyrusiems žmonėms gali būti pasiūlyta apsigyventi laikinajame arba nuolatiniame būste. Apgyvendinimo laikinajame būste trukmė ir žmonių perkėlimas į nuolatinį būstą gali būti atidedamas neprognozuojamam laikui.

Tokiu metu ypač didelių problemų kyla mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Šie tikriausiai patirs didesnę žalą nei turtingesnieji, nes jie dažnai įsikūrę senesniuose pastatuose, įrengtuose vadovaujantis ne tokiomis griežtomis kaip šių laikų statybos taisyklėmis, naudojant prastesnes statybines medžiagas ir metodus, be to, blogiau prižiūrėtuose. Taip pat yra su žala šių žmonių namų turtui. Pavyzdžiui, uraganinis vėjas griauna pastatus ir gadina juose esantį namų turtą.

Kadangi mažesnes pajamas turintys namų ūkiai turi mažiau išteklių būstui atstatyti ir jiems ilgiau užtrunka persikelti iš vieno būsto į kitą, žmonėms kartais tenka ilgam likti gerokai apgadintuose namuose. Arba jie būna priversti nuolat gyventi būste, kuris jiems buvo skirtas laikinai gyventi po nelaimės. Taigi pasiturintieji jau seniai persikėlė į nuolatinius namus, o skurdesnieji kartais tebegyvena laikinuose būstuose.

Kiekvienas praradimas, sužeidimas ar žalos padaręs įvykis suteikia inžinieriams daugiau informacijos, todėl tobulinamas projektavimas ir statyba, kuriamos geros praktikos gairės. Visų šioje srityje taikomų naujų metodų tikslas yra užtikrinti, kad pastatų griūtys, pažeidimai ir dėl to atsiradęs poveikis aplinkai nepasikartotų ir kad laikui bėgant pasaulis taptų saugesnis. Siekiama žengti į priekį ir užbėgti nelaimei už akių, o ne laukti, kol nelaimė įvyks, ir tik tada imtis priemonių.

Sužeidžia, išgąsdina, sugniuždo

Žinomi ir nematerialūs nepaprastosios situacijos sukelti nuostoliai, kurių negalima išreikšti finansiniais terminais. Tai pirmoji priežastis, kodėl žmonių žūtys ir sužeidimai priskiriami prie atskiros kategorijos sąnaudų ataskaitose, vertinant nepaprastųjų situacijų padarinius. Šie nuostoliai beveik niekada neįtraukiami į žalos vertinimus ir prognozes.

Nematerialūs nuostoliai gali būti kultūriniai praradimai, taip pat žmonių patirtas stresas, psichikos ligos, aplinkosauginiai nuostoliai.

Fizinis poveikis neaplenkia ypatingos vertės istorinių bei kultūros objektų. Antai vertinant uragano Katrina padarytą žalą Naujojo Orleano (JAV) miestui pabrėžiama, kad prarastas įvairiapusis kultūros paveldas, kuris leisdavo pažinti istoriją, ir kad kultūros objektų, istorinių paminklų praradimo poveikis žmogui vis dar mažiau ištirtas ir suprantamas.

Socialinis nepaprastosios situacijos poveikis gali būti psichologiniai, demografiniai, ekonominiai, kultūriniai ar politiniai padariniai. Jie gali užgriūti iš karto dėl nelaimės fizinio poveikio arba išaiškėti netiesiogiai ir progresuoti trumpesnį ar ilgesnį laiką. Demografinis nepaprastosios situacijos poveikis teritorijai gali būti įvertintas lyginant gyventojų skaičių po nelaimės su gyventojų skaičiumi paveiktoje teritorijoje prieš nelaimę. Trumpalaikis pokytis – statybininkų atvykimas į nelaimės teritoriją ir praradusių būstą žmonių emigravimas iš jos. Daugeliu atvejų tokia emigracija taip pat yra laikina, bet yra buvę atvejų (pavyzdžiui, ištikus Černobylio katastrofai), kai atsirado miestų vaiduoklių – žmonės nebegrįžo.

JAV mokslininkų atliktų 25 metų mokslinių tyrimų duomenys parodė, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti įvairiausių negatyvių psichologinių padarinių. Daugeliu atvejų pastebėta, kad padariniai buvo lengvi ir laikini, − žmonės adekvačiai reaguoja į tokias situacijas. Didžioji dalis nukentėjusiųjų nuo nelaimės įsitraukia į veiklą, gelbėdamiesi patys ir padėdami išlikti savo artimiesiems. Taigi pasireiškus grėsmei vyrauja aktyvaus socialinio elgesio modelis, priešingas antisocialiam elgesiui, kaip antai nusikalstamumui.

Kai kuriais atvejais žmonės elgiasi pasiaukojamai, rizikuodami savo gyvybe stengiasi padėti kitiems. Mažai kam iš nukentėjusių nelaimės metu prireikia psichiatro pagalbos, bet labai naudingi yra krizių konsultavimo specialistai, ypač jei nukentėjusiesiems didelę socialinę pagalbą teikia draugai, giminės, bendradarbiai.

Vis dėlto tam tikra gyventojų dalis nelaimės zonoje reikalauja ypatingo dėmesio, tai – vaikai, silpni pagyvenę žmonės, psichikos ligomis sergantys asmenys, rasinės ir etninės mažumos, šeimos, kurios nepaprastosios situacijos metu patyrė netektį.

Gelbėtojams, dirbantiems nelaimės teritorijoje, taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio – jie dirba ilgas valandas be poilsio, be to, kai kurių aplinkoje kalbėtis apie emocinę būseną gali būti laikoma silpnumu.

Dėl nelaimės atsiranda tokių psichologinių padarinių, vadinamų informaciniais, kurie gali būti ilgalaikiai – pasikeičia rizikos supratimas (baiminimasis naujų nelaimių), dažnos diskusijos ir mintys apie grėsmę. Informaciniai padariniai gali padidinti rizikos zonoje gyvenančių žmonių norą taikyti kuo daugiau saugumo priemonių, kad sumažėtų jų pažeidžiamumas ateityje.

Kiek kainuoja nelaimė?

Nepaprastosios situacijos ekonominiai padariniai vertinami nagrinėjant tris pagrindinius veiksnius: žmonių žūčių skaičių, sužeistų žmonių skaičių ir žalą, išreikštą piniginiais vienetais. Būta bandymų įvertinti visus tris veiksnius piniginiu vienetu ir gauti vieną skaičių, kuriuo būtų galima įvertinti nelaimės padarinius. Tačiau iškyla etinis klausimas: kokia žmogaus gyvybės piniginė išraiška?

Taigi įvertinami tik tiesioginiai nuostoliai, pavyzdžiui, sužeistų žmonių skaičius, nes sužeistiesiems reikia suteikti medicinos pagalbą ir kitas paslaugas; apgadintų ar sugriautų viešojo ir privataus sektoriaus pastatų, infrastruktūros (mokyklos, tiltai, keliai ir pan.) remonto ir perstatymo kaina; gyventojų perkėlimo kaina (laikino būsto suteikimas); verslo inventoriaus netektis, žala žemės ūkiui; pajamų netektis (nuomos kaina); bendruomenės atsakomųjų veiksmų kaina; valymo darbų kaina.

Daug vėliau gali atsirasti ir netiesioginių nuostolių: pajamų praradimas; pelno ir išlaidų nuostoliai verslui; verslo nuosmukis, asmeninių išlaidų sumažėjimas; institucijų kompetencijos praradimas; proto ir psichikos sutrikimai; netektys.

Moksliniai metodai analitikams leidžia kiekybiškai aprašyti galimus ateities nepaprastųjų situacijų poveikius – nustatyti tuos sektorius, kurie bus stipriai paveikti, ir tuos, kurie gaus naudos. Egzistuoja technologijos, padedančios apsisaugoti nuo ekonominių nepaprastosios situacijos poveikių iš karto įvykus fiziniams poveikiams ar net hipotetiškai iš anksto prognozuojamai nelaimei, taigi nepaprastųjų situacijų vadybininkai ir bendruomenės ekonomikos plėtros planuotojai privalo gebėti nustatyti specifinius nepaprastosios situacijos poveikius atskiroms verslo sritims ar net nepaveiktoms sritims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"