TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nelegali prekyba socialiniuose tinkluose

2011 06 01 0:00
Prekybos internetu rinka Lietuvoje kol kas yra gana maža ir sudaro mažiau nei dešimtadalį visos mažmeninės prekybos, nors kasmet auga po 50-70 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Daugėja nelegalių internetinių pardavėjų socialiniuose tinkluose, tačiau legaliems pardavėjams jie netrukdo, nes yra per smulkūs.

Pernai atlikus 71 internetinių parduotuvių patikrinimą, rasta 41 pažeidimas bei 27 991 litas nedeklaruotų pajamų. Šiemet po 15 patikrinimų rasti 8 pažeidimai. Tokius duomenis pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

"Dažniausi pažeidimai yra veiklos neįregistravimas, būtinų dokumentų neišdavimas. Neretai pažeidėjai aiškinasi nežinoję apie prievolę registruotis, bet iš tiesų žmonės žino apie tai. Būna, kad pardavėjai net ir naudodamiesi kurjerių ar pašto pristatymo paslaugomis neregistruoja individualios veiklos arba dirba tik turėdami verslo liudijimus", - sako jis.

"Pažeidėjų įvardyti negalėčiau, nes po mūsų patikrinimų jie legalizuojasi - registruoja individualią veiklą, susimoka mokesčius", - teigia VMI atstovas.

Jeigu sučiuptas nelegalus verslininkas į VMI raginimus nereaguotų, jo lauktų 500-1000 litų bauda, be to, VMI nustatytų, kiek kokių prekių parduota, ir nuo visų tų pajamų jiems tektų susimokėti visus nuslėptus mokesčius. Parduodant asmeninius daiktus veiklos registruoti nereikia, tačiau jeigu pardavėjas pardavinėja vienarūšes prekes, pavyzdžiui, naujus drabužius arba mobiliuosius telefonus, tai traktuojama kaip veikla. Jeigu prekėms pristatyti naudojamasi kurjerių ar pašto paslaugomis, reikalinga individualios veiklos pažyma. Bet jeigu prekes pristato pats pardavėjas, pakanka verslo liudijimo išnešiojamai ir išvežiojamai prekybai.

"Verslo liudijimo užtenka tiems, kurie prekiaudami internetu patys pristato prekes pirkėjams, o asmuo, vykdantis prekybą internetu ir prekes pristatantis naudodamasis trečiųjų asmenų paslaugomis, negali vykdyti veiklos su verslo liudijimu, šiuo atveju jis turėtų pasirinkti veiklą pagal individualios veiklos pažymą", - pažymi R.Puncevičius.

Anot jo, VMI pastebi tendenciją, jog nelegali elektroninė prekyba dažniau aptinkama ne tiesioginės prekybos portaluose, bet socialiniuose tinklalapiuose. Tam pasitelkiami ir atsiskaitymai SMS žinutėmis bei alternatyvios pinigų pervedimo sistemos, tokios kaip PayPal.

Neseniai buvo nustatyta, jog viena ne pelno siekianti organizacija internete organizavo virtualaus gyvenimo tipo žaidimą ir už tam tikras šio žaidimo pagerinimo ir palengvinimo funkcijas SMS žinutėmis rinko po 2-10 litų. Taip buvo nuslėpta keli šimtai tūkstančių naudojantis SMS gautų pajamų. Kitas pavyzdys - neteisėtas reikalavimas mokėti už patekimą į naktinį klubą, registruojantis SMS būdu: SMS atsiunčiamas kodas, su kuriuo įleidžiama į naktinį klubą. Šias pajamas pasisavindavo užsienyje veikiantis fizinis asmuo. Taip pat pastebėtos nelegalios prekybos tendencijos "Supermama" internetinio portalo viduje - organizuojamas pardavėjų-tarpininkų verslas. Pavyzdžiui, už trikotažo pristatymą iš pirkėjų renkamas nedeklaruojamas apie 10 proc. užsakymo vertės pristatymo mokestis arba siūloma rinktis produkciją iš internetinių katalogų, įdėtų kituose socialiniuose tinklalapiuose.

Nemoka PVM Lietuvai

VMI taip pat nustatė nelegalios nuotolinės prekybos iš užsienio atvejus. "Neseniai vykdant interneto stebėseną nustatytas nemažas Lenkijos pardavėjas, internetu prekiaujantis šunų maistu Lietuvoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad į Lietuvą parduotų prekių vertė buvo didesnė nei 125 tūkst. litų, taigi pardavėjui atsirado prievolė Lietuvoje registruotis PVM mokėtoju, tačiau jis to nepadarė. Be to, parduodamas prekes Lietuvos piliečiams taikė mažesnį, Lenkijoje taikomą PVM tarifą. Tad prekės buvo pigesnės negu Lietuvoje, o klientams buvo išduodamas tik lenkiškas kasos aparato kvitas. Šiam pardavėjui pasiūlysime registruotis PVM mokėtoju ir sumokėti į Lietuvos biudžetą PVM mokestį, pritaikius Lietuvoje nustatytą PVM tarifą. Neseniai gavome informaciją iš Prancūzijos mokesčių administratoriaus, kad vieno Prancūzijos internetinio pardavėjo pajamos Lietuvoje taip pat viršijo 125 tūkst. litų sumą", - pasakoja R.Puncevičius.

Pasak jo, VMI bendradarbiauja su Europos Sąjungos (ES) šalimis senbuvėmis, kurios turi didesnę kontrolės internetinėje erdvėje patirtį. Europoje vis didesnė verslo dalis persikelia į elektroninę erdvę. 2008 metais 51 proc. mažmeninės prekybos įmonių Europoje vykdė verslą internete.

VMI ketina artimiausiu metu priimti daugiau darbuotojų, dirbsiančių su specialia technine įranga, ir stiprinti elektroninės prekybos kontrolę Lietuvoje.

Nelegalai netrukdo

Internetinės parduotuvės aliba.lt direktorius Audrius Ramuckis sako, kad nelegalių pardavėjų įtakos savo verslui nejaučia, nes tai nežymios, mažai išreklamuotos ir nedaug kam žinomos parduotuvės. "Prekyba atsigauna, daugėja perkančiųjų internetu, nes jaučia, kad tai efektyvus būdas pirkti", - sako jis.

"Sanitex" elektroninės komercijos skyriaus vadovas Redas Perminas sako taip pat nejaučiantis nelegalų įtakos verslui, nes, staiga pasirodę, jie staiga ir dingsta. "Prieš Kalėdas buvo atidaryta nelegali parduotuvė beribu.lt. Ji susirinko tūkstančius litų ir dingo kaip į vandenį. Kiek žinau, dėl jos pradėtas ikiteisminis tyrimas, - sako R.Perminas. - Noriu pasidžiaugti žmonių sąmoningumu, kai pirkdami jie stengiasi įsitikinti, ar įmonė registruota, ar turi oficialius kontaktus." Anot jo, internetinė prekyba kasmet auga po 50-70 procentų. "Ji ir toliau augs, nes kam pirkti tą patį daiktą įprastoje parduotuvėje, kai gali nusipirkti internetinėje pigiau", - argumentuoja R.Perminas.

"Matome padidėjusį gyventojų domėjimąsi, ar interneto parduotuvės yra patikimos. Sulaukiame daugiau skambučių telefonu - klientai nori įsitikinti, kad parduotuvei atstovauja realūs žmonės ir Lietuvoje registruota įmonė. Pirkėjai linkę atsiskaityti grynaisiais tada, kai gauna prekę, jie nori žinoti, kas suteikia papildomų garantijų. Manome, kad didesnis žmonių supratimas, kas yra legali prekyba internetu, padės augti visai rinkai, todėl inicijavome Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos steigimą - visi asociacijos nariai yra legalios internetinės parduotuvės Lietuvoje" - sako Dainius Liulys, pigu.lt direktorius.

Anot jo, ekonomikos krizė turėjo ne tokią didelę įtaką prekybai internetu kaip įprastai mažmeninei prekybai. Mat prekybos internetu rinka dar yra gana maža ir sudaro mažiau ne dešimtadalį visos mažmeninės prekybos. D.Liulys pabrėžia, kad paprastai interneto parduotuvės siūlo mažesnes prekių kainas nei įprastos parduotuvės. Tai esą padidino internetinės prekybos patrauklumą pirkėjų akyse, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu, kai sumažėjo daugelio Lietuvos gyventojų pajamos. "Iš dabartinių tendencijų matome, kad pirkėjai ir toliau perka internetu, išnaudodami galimybę sutaupyti. Manome, kad šios tendencijos ir toliau stiprės", - sako pigu.lt direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"