TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neliks interneto kavinių

2012 11 15 7:37
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Vieną paskutinių sostinės interneto kavinių dar gelbsti savininkų pastangos kurti jaukią atmosferą ir vieta judrioje gatvėje.

Mobiliosios informacinės technologijos, į visišką pašalį nustūmusios dar prieš keletą metų klestėjusį interneto kavinių verslą, nesugeba aprėpti kai kurių kavinėse teikiamų smulkių, tačiau dažnai reikalingų paslaugų.

Daugelis JAV interneto kavinių visam laikui užveria duris, neatlaikiusios mobiliojo ir bevielio ryšio technologijų spaudimo. "Gal šiems centrams jau metas į istorijos šiukšliadėžę?" - spėlioja informacijos agentūra BBC. Pasak agentūros, peržiūrėti verslo planą buvo priversta ir garsioji interneto kavinė "Interneto garažas", veikusi Niujorko Bruklino rajone. Jos savininkai persiorientavo į interneto paslaugų teikimą.

Skaitmeniniame pasaulyje jau apstu mobiliųjų kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Ekspertai prognozuoja, kad tai, kas vyksta Niujorke, netrukus gali nutikti ir daugelyje kitų šalių.

Ameriką lenkiame

JAV ekspertai, įsivaizduodami niūrias interneto kavinių perspektyvas, matyt, negalėjo numanyti, kad jų minima tendencija jau kelinti metai nestebina mažutės Lietuvos informacinių technologijų rinkos. Dar prieš dešimtmetį kilęs interneto kavinių bumas jau visiškai subliūškęs.

Internetiniame verslo įmonių kataloge interneto kavinių paslaugą nurodo 126 subjektai. Dauguma jų - Vilniuje, tačiau trys ketvirtadaliai visų įmonių ir įstaigų, įregistravusių šią veiklą, - viešosios bibliotekos.

Sostinėje, LŽ duomenimis, belikusios tik dvi interneto kavinės, ne ką daugiau ir Kaune, viena kita, matyt, dar dūsauja kituose didesniuose miestuose, tačiau susisiekti su jomis telefonu labai sudėtinga - TEO LT atsakiklis įkyriai kartoja: "Tokio numerio nėra."

"Lietuva pagal interneto spartos ir plėtros rodiklius yra tarp pasaulinių lyderių, dauguma gyventojų turi asmeninius kompiuterius, naudojasi išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais. Jiems interneto kavinės prireikia tik retkarčiais", - pripažįsta tokią kavinę dar išlaikiusios Kauno UAB "Res vera" vadybininkas Vincas Šniolis. Jo nuomone, dabar išgyventi vien iš interneto kavinės verslo vargiai ar įmanoma. Todėl ir šiai bendrovei interneto kavinė likusi veikiau tik kaip reprezentacijos priemonė, kurios indėlis į įmonės kasą nėra didelis, o pagrindines pajamas bendrovė gauna teikdama maketavimo ir kitas informacinių technologijų paslaugas bei remontuodama kompiuterius.

"Vilniuje belikome dviese - mes ir nedidelė interneto kavinukė "Akropolio" prekybos ir pramogų komplekse", - prisipažino UAB "Ninel", pačiame sostinės centre valdančios interneto kavinę, vadovė Ninel Stundžienė.

Uždaryti kavinės ji neketina, juolab kad šis verslas, jos nuomone, jeigu išradingai tvarkomas, dar gali gyvuoti. "Konkurencijos nėra, bet imtis tokio verslo jau neverta. Tačiau neapsimoka ir uždaryti, nes per daug investuota, kad taip imtum ir numestum. Visame pasaulyje ši paslauga dar reikalinga, nors jau nebėra tokių eilių, kaip buvo prieš dešimtmetį", - sakė verslininkė.

Nuo vaiko iki senelio

Pasak N.Stundžienės, interneto kavinę lanko įvairaus amžiaus ir interesų žmonės: vaikai sėda prie kompiuterinių žaidimų, ilgiau pasėdi žurnalistai, kurie namie neturi tinkamų sąlygų dirbti, vyresnio amžiaus žmonės apmoka sąskaitas ar per skaipą bendrauja su emigravusiais ar kitame mieste gyvenančiais vaikais ir anūkais. Per egzaminų sesijas dažnai pas mus lankosi ir studentai.

"Vyresnio amžiaus žmonės dažnai nemoka naudotis internetu, įsijungti skaipo. Mūsų darbuotojai jiems padeda, paskui šie lankytojai jau ir patys išmoksta. Taigi, esame ir savotiška pradžios mokyklėlė", - tvirtino savininkė.

V.Šniolis LŽ prasitarė, kad kartais interneto kavinėje aplanko ir tokių žmonių, kurie naudojasi internetu namie, bet čia, viešoje erdvėje, jie užsitikrina privatumą. Mat interneto paslaugų vartotoją, esantį namie, galima atsekti pagal IP adresą, o kavinėje šis adresas yra bendras visiems, kurie naudojasi tuo pačiu kompiuteriu.

"Manau, žmonės, ypač jaunimas, pas mus ateina pabendrauti. Būna, kad susiskirsto komandomis ir rungiasi virtualioje erdvėje. O namie žmogutis gal turi ir auksines sąlygas, bet sėdi vienas kaip paukščiukas narvelyje", - teigė N.Stundžienė. Jos nuomone, mobilusis internetas labiau tinka prireikus skubios informacijos, o kavinėje galima ir ilgiau pabūti, pabendrauti.

Spraga

Interneto plėtra gana sumaniai ėmusios naudotis kai kurios paslaugų bendrovės kartais nesupranta, kad pateikdamos geresnių pasiūlymų pridaro ir papildomų rūpesčių. Antai užsisakyti bilietą į teatrą arba skrydį lėktuvu galima ir internetu, bet ir teatre, ir oro uoste reikalaujama parodyti bilieto atitikmenį, išspausdintą spausdintuvu.

Kol veikė gausybė interneto kavinių, kur buvo galima naudotis spausdintuvu, dėl to galvos niekam neskaudėjo. Dabar, kai namie nėra spausdintuvo (jį turėti ne visada apsimoka arba prietaisas techniškai netvarkingas), tenka gerokai pasukti galvą, kas galėtų padėti.

Savaitgalį LŽ sutiko besiblaškantį svečią iš Olandijos, veltui ieškantį, kas galėtų išspausdinti internetu užsakytą lėktuvo bilietą. Savaitgalį spausdinimo ir kopijavimo įmonės nedirba, todėl žmogus pasinaudojo patarimu važiuoti į didesnį prekybos centrą, kurio informacijos skyriuje už tam tikrą mokestį galima gauti tokią paslaugą.

N.Stundžienė LŽ teigė, kad jos kavinėje tokių svečių netrūksta. Jie sumoka 1 litą už 12 minučių naudojimosi internetu paslaugą ir kelias 50 centų monetas už spausdinimą. "Išsispausdinti bilietą viešbutyje, jeigu pavyksta prieiti prie kompiuterio, mano žiniomis, kainuoja apie 10 litų", - sakė "Taško" savininkė.

Kauno oro uoste nelaimėliui, pamiršusiam lėktuvo bilietą namie arba neradusiam kur jį išsispausdinti, tenka labiau pakrapštyti kišenę. Šio oro uosto direktoriaus asistentė Kristina Černaitė LŽ informavo, jog keleivis, jeigu iš anksto užsiregistravęs skrydžiui, gali paprašyti, kad bilietas būtų išspausdintas bilietų kasoje, bet už tai imamas aptarnavimo mokestis.

"Manau, kada nors bus galima apsieiti ir be popierinio bilieto, užteks ir informacijos mobiliajame telefone - juk ryšio operatoriai apie tokią galimą paslaugą vis užsimena", - svarstė ji.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, pasak atstovės spaudai Sandros Šiaulienės, tokie atvejai yra numatyti. Čia interneto ir spausdinimo paslaugas teikia UAB "Netas" - sąlygos tokios pat kaip ir interneto kavinėse. Be to, čia, kaip ir Kauno oro uoste, išspausdinti bilietą privalo skrydžių bendrovės.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, jeigu atsineštas bilietas per blankus arba terminalas neatpažįsta pažeisto atpažinimo kodo, galima likti ir it musę kandus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"