TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nemalonius kvapus pavers žaliąja energija

2014 01 13 6:00
Energijos gaminimas iš srutų, mėšlo bei žaliosios biomasės padės išspręsti kiaulininkystės ūkiams opią nemalonių kvapų problemą. LŽ archyvo nuotrauka

Danijos kapitalo įmonė kiaulių augintoja „Idavang“, labiau žinoma senuoju „Saerimner" pavadinimu, su transporto rinkos milžinės „Modus grupės“ dukterine įmone „Modus energija“ įgyvendins bendrą projektą, kuris leistų išspręsti fermų savininkams opią problemą – nemalonius kvapus, mėšlo atliekas paverčiant žaliąja energija.

Abi įmonės ketina kartu kontroliuoti dešimtį energetikos bendrovių. Konkurencijos tarnyba gavo "Modus grupės" įmonės „Modus energija" ir „Idavang" prašymą įgyti įmonių „Menergija", „Nenergija", „Psenergija", „Senergita", „Venergija", „Zenergija, „Cenergija", „Jenergija", „Kenergija", „Lenergija" kontrolę.

Srutų laukuose nebelaistys

Vykdant bendrą projektą 2013-2014 metais planuojama pastatyti 6 biodujų jėgaines, kuriose bus perdirbamos gyvūninės kilmės organinės atliekos. „Modus energijos" skaičiavimais, biodujų jėgainėse per metus bus perdirbta apie 160 tūkst. tonų gyvulių mėšlo ir pagaminta 12,8 mln. kWh elektros bei šilumos energijos. Praėjusių metų lapkritį šiam projektui „Modus energija" gavo 14,8 mln. litų paskolą iš „Swedbank".

Kiaulininkystės verslo lyderės bendrovės „Ingvand“ atstovė ryšiams su visuomene Monika Bagdonaitė sakė, jog projektu siekiama aplinkosaugos tikslų. „Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo srutų laistymo sezonas. Kiekvieną pavasarį ir rudenį komplekse susikaupusiu mėšlu tręšiami to pageidaujančių ūkininkų laukai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statome biodujų jėgaines, kuriose perdirbtas mėšlas tampa beveik bekvapis ir nebekelia nepatogumų kaimynams“, - sakė Danijos investuotojų kompanijos atstovė.

Energija ir geresnė trąša

Technologija tokia: srutos į biodujų jėgaines be jokio sąlyčio su oru pateks tiesiai iš tvartų ir čia bus sumaišomos su kukurūzų ar kita žaliąja mase. Jėgainėse vykstančiuose fermentacijos procesuose išsiskiria dujos, kurios po gryninimo bus deginamos kogeneraciniuose varikliuose. Deginimo procese pagaminama elektra bus parduodama į bendrą šalies elektros energijos tinką, o šiluma - kompleksų patalpų šildymui. Į dengtas lagūnas iš jėgainės pateks jau panaudotos elektrai išgauti beveik bekvapės aukštesnės kokybės trąšos.

Iš gyvulinės kilmės organinių atliekų ir kukurūzų arba kitos žaliosios masės pagamintos elektros savikaina yra mažesnė – apie 45 ct/kWh. „Šios naujos kartos biodujų jėgainės, perdirbančios žemės ūkio atliekas, sumaišytas su žaliąja mase, yra pirmosios Lietuvoje“, - sakė M.Bagdonaitė.

Mažės anglies dvideginio

Ruslanas Sklepovičius, UAB “Modus energija” direktorius teigė, jog bendrovė nuolat investuoja į aplinkosaugos projektus. „Modus energijos“ bendradarbiavimas su „Idavang“, jo žodžiais, yra sinergijos pavyzdys. Prie kiaulių komplekso pastatytos biodujų jėgainės sprendžia opias visuomenei nemalonių kvapų problemas. Gaminant biodujas prie žemės ūkio fermų pasiekiami du iš trijų Europos Sąjungos keliamų tikslų 2020 metams: didinamas energijos kiekis, pagaminamas iš atsinaujinančių išteklių, ir mažinamas anglies dvideginio išmetimas į atmosferą. Taip pat svarbu paminėti, kad tokie projektai kuria darbo vietas kaimo vietovėse ir palieka daugiau pinigų Lietuvos ekonomikoje“, - kalbėjo bendrovės „Modus energija“ vadovas.

Pasak R.Sklepovičiaus, biodujų jėgaines projektuoja bei stato mūsų šalies įmonės, o biodujų technologinė įranga perkama iš Vokietijoje dirbančių biodujų srities įmonių lyderių. Kogeneracinis variklis bus nupirktas iš pasaulinio lyderio įmonės „GE Jenbacher. „Tai bus pirmosios Lietuvoje naujos kartos biodujų jėgainės, perdirbančios žemės ūkio atliekas ir kukurūzų ar žolės silosą“, - sakė “Modus energijos” direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"