TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nemokama skaitmeninė TV trūkčioja

2012 07 26 13:20
TV antenas su stiprintuvais dažniau perka užmiestyje gyvenantys žiūrovai, o miestiečiams pakanka paprastų decimetrinių antenų. /LŽ archyvo nuotrauka

Likus mažiau nei 100 dienų iki skaitmeninės televizijos eros dar ne visi gyventojai žino, kad norintiesiems nemokamai ją žiūrėti ne visiems užteks įsigyti vienodą įrangą - kai kam prireiks ne tik priedėlio, bet ir papildomos įrangos, ypač žmonėms, gyvenantiems nuošaliose vietose, pamiškėse ir pan.

Skaitmeninės televizijos priedėlius ir antenas jau įsigiję Vilniaus priemiesčių gyventojai suspėjo pastebėti, kad šie negarantuoja vaizdo kokybės.

Vilniaus pakraštyje Grigiškėse gyvenanti LŽ skaitytoja Rūta pasakojo iš anksto pasirengusi televizijos (TV) skaitmeninimui - įsigijo skaitmeninės TV priedėlį ir anteną, tačiau papildoma TV įranga neišsprendė trūkinėjančio vaizdo televizoriaus ekrane problemos. "Man net pro langą nereikia žiūrėti - pagal vaizdą ekrane žinau, kada keičiasi orai. Jei TV signalas pradeda trūkčioti, aišku, kad už lango pradėjo lyti arba snigti", - pasakojo ji. Pasak moters, neseniai praūžus audrai, rodė tik LTV kanalas, kuris transliuojamas metrinių bangų kanalu, o visi decimetriniai ir skaitmeniniai buvo mirę.

Didžiųjų miestų priemiesčių ir provincijos gyventojai dažniausiai TV signalui priimti naudoja antenas, o jų priimamą signalą trikdo įvairios kliūtys. Į tokius vartotojus, artėjant skaitmeninimui, itin aktyviai nusitaikė kabelinę ir palydovinę TV siūlantis verslas.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, įsirengę antenas nemokamai TV programas žiūri apie 40 proc., arba apie 1 mln. 274 tūkst., Lietuvos gyventojų. Iš jų nemokamą skaitmeninę antžeminę TV žiūri 14 proc., arba apie 446 tūkst., gyventojų.

Tuo metu kas mėnesį už skaitmeninę, kabelinę ar palydovinę televiziją abonentinį mokestį moka apie 1 mln. 847 tūkst. šalies žiūrovų.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė teigia, kad nusiskundimų dėl nemokamos skaitmeninės antžeminės TV kokybės ministerijos darbuotojams girdėti neteko. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) tokių skundų iš žiūrovų taip pat nėra sulaukusi.

Kalta drėgmė ir medžiai?

RRT Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Augutis Čėsna užtikrina, kad tarnyba nėra gavusi skundų dėl kritulių įtakos televizijos signalo kokybei. "Kritulių įtaka radijo signalo išbarstymui ir slopinimui yra žinomas reiškinys, tačiau šis efektas apčiuopiamai pasireiškia naudojant itin didelio dažnio, daugiau negu 3 GHz, radijo bangas. Skaitmeninės antžeminės televizijos programos siunčiamos mažesnio nei 1 GHz dažnio bangomis, todėl labiausiai tikėtina, kad programų kokybė nukenčia ne dėl radijo bangų sklidimo ypatumų lyjant ar sningant, o dėl to, kad sudrėksta antenų stiprintuvai ar kabelių jungtys. Taigi, perkant antenas, kabelius, jungtis ir kitą įrangą, kuri bus montuojama lauke, reikia atkreipti dėmesį, kad ji būtų kokybiška ir tinkamai apsaugota nuo neigiamo atmosferos poveikio", - pataria RRT specialistas.

Tačiau UAB "Elpa ir partneriai" pardavimo vadybininkas Algirdas Januta sako, kad byrantys TV vaizdai Grigiškėse reiškia, jog kelyje tarp TV antenos, kuri priima signalą, ir Vilniaus televizijos bokšto, kuris jį skleidžia, yra kliūtis.

"Vietinė televizijos kokybė priklauso nuo sąlygų TV signalui priimti. Labai svarbu, ar tam netrukdo aukštesnės kalvos, pastatai, medžiai. Užtenka net didesnio medžio - kai vėjas pradeda linguoti jo lapus, net lapai pradeda trukdyti TV signalui. Jo kelias turi būti tiesus. Tik tuomet užtikrinamas stabilus ir kokybiškas TV vaizdas", - aiškina jis.

A.Januta pabrėžia, kad pasitaiko atvejų, kai skaitmeninės antžeminės TV signalui priimti iš viso nėra galimybių. Anot jo, yra vietų, pavyzdžiui, Labanoro miške ar gilesnėse daubose, kur skaitmeninės antžeminės TV priėmimas neįmanomas. "Tokiais atvejais jokia įranga nepadės, todėl nereikėtų patiems pulti pirkti TV priedėlių bei antenų nepasitarus su specialistais. Šie atvykę į vietą turėtų nustatyti, koks TV priėmimo būdas jums garantuos vaizdo kokybę. Galbūt jums reikės tik papildomai įsigyti TV antenos stiprintuvą", - sako pardavimo vadybininkas.

A.Januta teigia, kad TV antenas su stiprintuvais dažniau perka užmiestyje gyvenantys žiūrovai, o miestiečiams pakanka paprastų decimetrinių antenų. Antena su stiprintuvu kainuoja apie 20 litų brangiau nei be jo. "Jeigu atstumas nuo TV bokštų didesnis nei 20 km, rekomenduojama antena su stiprintuvu. O jeigu kas nors drėgsta, reikia kaltinti tik blogą TV įrangos montavimo darbų atlikimą", - tvirtina A.Januta.

Tai, kad didmiesčių gyventojai rečiau susiduria su nemokamos TV kokybės problemomis, patvirtina ir vilnietis LŽ skaitytojas Žilvinas, kuris teigia nejaučiantis jokių nemokamos skaitmeninės TV trukdžių. 11-ame daugiabučio aukšte gyvenantis vyras džiaugiasi nemokamu ir geru TV vaizdu, kurį priima kolektyvinė daugiabučio antena.

Mūšis dėl žiūrovų pinigų

Tačiau šiuo atveju - kuo blogiau gyventojams, tuo geriau verslui. Mūšis dėl TV žiūrovų pinigų pasiekė įkarštį - "probleminių" vietovių, ir ne vien jų, gyventojus atakuoja ne tik agresyvi kabelinės bei palydovinės TV paslaugų reklama žiniasklaidoje - į dažnas duris belste beldžiasi į mūšį paleisti įmonių vadybininkai.

LŽ skaitytoja Milda pasakoja, kad jai per mėnesį keturis kartus skambino AB TEO LT pardavimo konsultantas ir klausinėjo, kokių TV kanalų jai trūksta, ar ji yra patenkinta dabar žiūrimų kabelinės "Vinitos" TV programų paketu. "Ir ką jūs manote - jis mane įkalbėjo keisti paslaugų tiekėją, nes pasiūlė tai, ko man trūko, ir įsiūlė panašų TV ir interneto paketą 5 litais per mėnesį pigiau. Tačiau apstulbino pasakęs, kad įrangos montuotojai atvyks ne tą pačią savaitę, o tik po kelių savaičių. Aš atkaklaus pardavimo konsultanto tiesiai paklausiau - kam įmonei tiek klientų, kad nespėja jų aptarnauti. Jis neslėpdamas atsakė, kad kuo jų daugiau, tuo geriau", - pasakojo moteris.

599 prašymai kompensuoti

Tačiau Lietuvos mastu skaitmeninimas paskutinį šimtadienį tik įsibėgėja. Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiandien dėl 100 litų, skiriamų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kompensacijos už skaitmeninės TV įrangą kreipėsi 599 asmenys. Savivaldybės yra pateikusios paraiškas, kuriose nurodoma maždaug 60 tūkst. litų kompensacijų suma. Iš viso šioms kompensacijoms numatyta skirti 10 mln. litų biudžeto lėšų.

Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė gavo 92 prašymus skirti kompensacijas už skaitmeninės TV įrangą. "Jos dar neišmokėtos, iki rugpjūčio 1 dienos pateiksime paraišką Susisiekimo ministerijai ir, gavę lėšų, jas išmokėsime", - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"