TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nemokami pirkinių maišeliai - tik užsienyje

2007 06 09 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Daugelyje Europos šalių plastikiniai prekių maišeliai prekybos centruose pirkėjams dalijami nemokamai, tačiau Lietuvoje už juos reikia mokėti nuo keliolikos centų iki kelių litų. Manoma, kad nemokamas maišelių dalijimas paskatintų jų naudojimą ir padidintų taršą.

Pirkėjai norėtų Lietuvos prekybos centruose nemokamai gauti pirkinių maišelių, taip pat kaip kitose Europos šalyse. Tačiau prekybininkai neskuba to žadėti.

"Pirkinių maišeliai užsienyje nemokamai tikrai dalijami ne visur. Antai Latvijoje dideli pirkinių maišai yra mokami, o už mažus mokėti nereikia. Už pirkinių maišelius parduotuvėse reikia mokėti ir Skandinavijoje, ir Austrijoje", - LŽ teigė "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė.

Pašnekovės nuomone, maišelis yra tokia pat prekė kaip ir visos kitos, tad nėra reikalo juos dovanoti.

Prekybos centrai neskelbia, kokia dalis klientų nusiperka maišelius ir nenurodo jų pardavimo skaičiaus. "Kai kas prekes išsineša iš namų atneštame naudotame maišelyje, kiti turi medžiaginius ilgalaikius krepšius, treti prekes kraunasi į kartotines dėžes arba, jeigu jų nedaug, išsineša rankose. Per šventes pirkinių maišelių nuperkama daugiau nei įprasta, nes prekių taip pat perkama daugiau. Maišeliai, atsižvelgiant į jų dydį, gali kainuoti nuo 15 iki 50 centų, o didelis plastikinis maišas - 1,99 lito, - sakė V.Jakubauskaitė. - Populiariausias maišelis - už 15 centų. Kartais vienas žmogus gali nusipirkti ir 3 maišelius, o keli iš eilės - nė vieno."

Nemokama reklama?

"Kodėl turiu mokėti už maišelį, kurį nešdamas gatve reklamuoju prekybos centrą?" - piktinasi LŽ skaitytojas.

Lietuvos reklamos biuro direktorė Jurga Andriukevičiūtė mano, kad maišelis su parduotuvės logotipu reklama netampa. "Jeigu ant maišelio nurodytas tik parduotuvės logotipas, tai čia yra tokia pati reklama kaip ir šaldytuvas su logotipu", - LŽ sakė ji.

Pasak pašnekovės, dalyti ar ne maišelius nemokamai, yra prekybos centro pasirinkimas, o pinigų už prekių maišelius neimantys prekybos centrai esą siekia pritraukti klientų.

"Mūsų parduotuvėse yra ir kitų krepšių - be įmonės logotipo, tad pirkėjas gali įsigyti ir kitokį. Nemokami mūsų prekybos centruose yra skaidrūs maišeliai, į kuriuos dedamos įvairios prekės prekybos salėje bei kasoje. Taip pat perkant drabužius nemokamai duodamas didelis "Collexion" maišelis", - aiškina "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene.

Didėtų suvartojimas

Kaip LŽ teigė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistė Vilma Karosienė, nemokamas maišelių dalijimas pirkėjams galėtų paskatinti jų naudojimą, o tuo pačiu ir aplinkos užterštumą. Pasak jos, tokiu atveju žmonės juos imtų ne tik prekėms susidėti, bet ir ūkio reikmėms, tarkime, krautų į juos šiukšles.

"Manau, kad užterštumas didėtų, nes pakuotės yra sparčiausiai didėjanti atliekų rūšis. Beje, jos teršia ir kitas atliekas, pavyzdžiui, labai vargsta tos šalys, kurios daug atliekų kompostuoja ir atskirai jas renka, tarkime, virtuvės atliekas, bet tos sudedamos į maišelius, o šie pakliūva į kompostą", - aiškina V.Karosienė.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2004 metais į vidaus rinką buvo išleista 50,6 tūkst. tonų plastikinių pakuočių - tiek pat susidaro ir atliekų. 2004 metais perdirbta 10,6 tūkst. tonų, t. y. 21 proc. 2005 metais atitinkamai 51,3 ir 10,9 tūkst. tonų. 2006 metų preliminarūs duomenys paaiškės šio mėnesio pabaigoje.

"Pakuotės - greičiausiai patenkantis į atliekas gaminių srautas. Tad į rinką išleistas pakuočių kiekis yra lygus susidariusiam atliekų kiekiui", - aškina V.Karosienė.

Skaičiai didėja

Nustatomos gamintojams užduotys, kiek procentų atliekų reikia surinkti ir perdirbti iš išleisto į vidaus rinką kiekio, 2004 metais Lietuvoje buvo 16 proc., 2005 metais - 18 proc. 2006 metais užduotis buvo padidinta iki 25 proc.

Tačiau užduotis įvykdo ne visi gamintojai. Neįvykdžius užduoties, nuo kiekvieno į rinką išleisto nesutvarkyto kilogramo atliekų mokamas nustatytas mokestis į valstybės biudžetą.

"Kiekvienais metais mokesčio į biudžetą susidaro apie 6-7 mln. litų kartu su apmokestinamaisiais gaminiais. Tuo metu 2006 metų užduotys, gali paaiškėti, kad bus neįvykdytos, o mokesčio bus sumokėta beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais metais", - teigia ji.

Savivaldybės, pasak V.Karosienės, pagal Atliekų tvarkymo įstatymą ir Savivaldos įstatymą privalo organizuoti visų buityje susidariusių atliekų atskirą surinkimą. Čia ir atsiduriama į sieną, nes jos to beveik nedaro. "Pagrindinė problema yra atliekų surinkimas ir rūšiavimas jų susidarymo vietoje. Reikėtų pirmiausia pažvelgti į save, visi atsakingi už atliekų tvarkymą ir rūšiavimą", - reziumavo pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"