TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nemokamos atostogos - grėsmė sveikatai

2009 04 25 0:00
Medicinos įstaigos gali nutarti nemokamai atostogaujantiems žmonėms susirgus neteikti jiems medicininių paslaugų arba už jas žmonėms teks sumokėti iš savo kišenės.
LŽ fotomontažas

Valstybinės įstaigos ir privačios kompanijos masiškai išleidžia darbuotojus nemokamų atostogų. Neva taip taupomos lėšos ir net išsaugomos darbo vietos. Tačiau tokį taupymo būdą galima vadinti paslėpta tiksinčia socialine bomba, kuri iš žmonių atima jų socialines garantijas, o valstybei palieka žiojinčią skolų vilkduobę.

Sunkmečiu taupydami lėšas ir norėdami išsaugoti kuo daugiau darbo vietų darbdaviai savo iniciatyva neretai nuo kelių dienų, savaičių ir net iki mėnesių išleidžia darbuotojus nemokamų atostogų. Tos rupios duonos jau paragavo ir gamybos, ir paslaugų sektorių darbuotojai.

Tokį kovos su krize būdą pastaruoju metu net valstybės įstaigoms rekomenduoja aukščiausi šalies vadovai ir Vyriausybės nariai. Antai Krašto apsaugos ministerija jau nusprendė (dėl lėšų taupymo) nemokamų atostogų bent savaitę išleisti visus kariškius. Ministrė Rasa Juknevičienė šią savaitę paprašė jų būti solidariems ir savanoriškai išeiti nemokamų atostogų. Tą patį Lietuvos diplomatų korpusui siūlo užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Nuo ministrų neatsilieka policijos vadovybė ir net medicinos įstaigų vadovai. Ar tik nepradės lenktyniauti įvairių sričių vedliai, kieno vadovaujama sistema bus "solidaresnė"?

Gydytis galės ne visi.

Tačiau ši skambi akcija, įkvepianti pasiaukoti "valstybės finansų labui", turi ir išvirkščiąją pusę, labai žemišką - jos dalyvių socialinio draudimo problemas.

Išėjusiesiems arba išsiųstiesiems nemokamų atostogų yra labai rizikinga sunkiai susirgti, kai prireikia medikų pagalbos ir vaistų. Labiausiai rizikuoja tie, kurie, apeinant Darbo kodeksą (toliau DK), išleidžiami nemokamų atostogų visam mėnesiui ir ilgiau, ypač tie, kuriems darbdavys tiesiog "leidžia neatvykti į darbą". Mat darbdaviai ir darbuotojai turi galimybę naudotis DK 143 straipsniu, leidžiančiu tokį susitarimą.

Šie žmonės ne savo noru iškrenta iš "Sodros" bei Valstybinių ligonių kasų (VLK) registro - vadinasi, laikomi nedraustais privalomuoju valstybės socialiniu draudimu. Mat nuo atostoginių ir algų darbdaviai sumoka privalomus mokesčius ir įmokas, o išleidę žmogų nemokamų atostogų - nemoka už jį niekam. Žmogaus socialinis draudimas nutrūksta. Taigi "Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa už nemokamai atostogaujančiųjų gydymo išlaidas ir laikiną nedarbingumą negali mokėti, kaip už bet kurį kitą nedraustąjį.

Tačiau pati Valstybinė ligonių kasa (VLK) apie tai skelbia dviprasmę informaciją. Paskambinus VLK klientų konsultacijoms skirtu telefonu, LŽ buvo patikinta, jog kol galioja darbuotojo ir darbdavio pasirašyta darbo sutartis, žmogus neva neišbraukiamas iš socialinio draudimo registro, kurio duomenimis naudojasi ir teritorinės ligonių kasos. Jeigu žmogus išleidžiamas nemokamų atostogų DK 184 straipsnio nustatyta tvarka, jo darbo santykiai neva nenutrūksta ir jis gali gydytis, o ligonių kasos už tokį gydymą poliklinikoms ir ligoninėms neva mokės, nors ir negavusios įmokų.

Tačiau Lietuvos gydytojų sąjunga prisipažįsta, jog VLK Teisės skyrius šią situaciją jai aiškina kitaip.

VLK esą pripažino, kad ne už visų nemokamai atostogaujančiųjų gydymą ligonių kasos bus pajėgios sumokėti gydymo įstaigoms ir ne visi šie atostogautojai bus laikomi socialiai apdraustais.

Didžiausių problemų gali kilti tiems žmonėms, kurie nemokamai atostogauja mėnesį ir daugiau, bei neatvykstantiems į darbą įmonės administracijos leidimu. VLK jų paprasčiausiai "nebemato" tarp draudžiamųjų socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jie privalo patys susimokėti bent minimalią 72 litų įmoką.

Jei žmogus nemokamai atostogauja dvi savaites, darbdavys už likusias dvi mėnesio darbo savaites turi mokėti ne mažiau nei 72 litus už draudžiamąjį, kad šis galėtų gauti medicinines paslaugas. Juk ar maža, kas gali atsitikti bet kurio žmogaus sveikatai. Be to, daug žmonių serga lėtinėmis ligomis - jiems reguliariai tenka lankytis gydymo įstaigose, nustatyta tvarka kompensuojama dalis jų išlaidų kai kuriems vaistams.

Vilkduobė sveikatos priežiūros sistemai

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas mano, kad sveikatos priežiūros įstaigos nežinodamos, ar žmogus šiuo metu draustas, ar ne, teiks jam gydymo paslaugas, bet ligonių kasos gali už jas nesumokėti.

"Kas galėtų paneigti, kad vėliau tiek "Sodra", tiek ir Valstybinė ligonių kasa nepareikš pretenzijų pačioms gydymo įstaigoms dėl jų paslaugų teikimo valstybiniu socialiniu draudimu neapdraustiems ligoniams?" - sunerimęs klausė LGS vadovas.

Jo nuogąstavimu, tūkstantinis srautas žmonių, išleistų nemokamų atostogų, gali dar pabloginti gydymo įstaigų finansavimą ir visos sveikatos priežiūros sistemos būklę. Tad gali būti nutarta nemokamai atostogaujantiems žmonėms susirgus neteikti jiems medicininių paslaugų arba už jas žmonėms teks susimokėti iš savo kišenės.

L.Labanauskas susirūpinęs, kad oficialiai neišaiškinama, kuo pavojingi darbdavių ir darbuotojų susitarimai dėl nemokamų atostogų, tad gydytojai teikdami gydymo paslaugas gali patekti į teisines pinkles ne savo noru.

Negana to, patys gydytojai taip pat gali likti be socialinių garantijų - juk gydymo įstaigos, kuriose jie dirba, taupydamos lėšas taip pat ketina prašyti medikų pasinaudoti nemokamomis atostogomis.

Ligos pašalpų teks palaukti

Nemokamų atostogų laikotarpis "iškrenta" ir skaičiuojant žmogui socialines išmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas LŽ sakė, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, jei apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado jo nemokamų atostogų metu, arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa jam pradedama mokėti tik nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Tokia pat tvarka pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu. Analogišką išaiškinimą LŽ pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kitaip tariant, jei žmogus nemokamai atostogauja ir jis rimtai suserga, išmokos už nedarbingumo lapelį jis negaus. Ji bus pradėta skaičiuoti tik grįžusiajam iš nemokamų atostogų. Taip pat yra ir su motinystės išmokomis, jeigu gaunanti tokias išmokas moteris išeina nemokamų atostogų.

Prievartinių atostogų įstatymai nenumato

Lietuvos darbo federacijos pirmininko Vydo Puskepalio nuomone, oficialių bedarbių socialinė padėtis yra daug geresnė, nei tų, kurie priversti atostogauti savo sąskaita. Bedarbiai bent jau gauna nedarbo išmokas ir turi socialines garantijas. O tie, kurie darbdavio iniciatyva išleidžiami nemokamų atostogų, nors ir išlaiko darbo vietą, tačiau rizikuoja prarasti visas valstybės teikiamas socialines garantijas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir darbo santykius tiriantys teisininkai tikina, kad krizė negali tapti pagrindu darbuotoją išleisti nemokamų atostogų. VDI aiškina, kad darbuotojų nemokamas atostogas reglamentuoja DK 148 straipsnis, kuriame numatyti aštuoni atvejai, kai leidžiama tai daryti.

Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki 14 kalendorinių dienų, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų - iki mėnesio, moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūrai, kol jam sueis treji metai. Taip pat įstatymas leidžia nemokamas atostogas suteikti neįgaliesiems - iki mėnesio per metus; darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam neįgalumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas - iki 30 kalendorinių dienų per metus; darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; santuokai sudaryti ir artimo žmogaus mirties atveju - iki 3 dienų. Daugiau priežasčių nenurodoma.

Į darbo stažą nemokamos atostogos neįeina, išskyrus pirmas 14 kalendorinių darbo dienų.

"Amber Law" teisininkė Henrieta Valatkevičiūtė LŽ sakė, jog darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininkė Jolanta Cinaitienė tvirtina, kad kitais atvejais, kurių nenumato DK, darbuotoją nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jeigu papildomos priežastys aptartos įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jei įmonėje nėra tradicijos sudaryti kolektyvines sutartis, arba jose nėra numatyta kitų atvejų, darbuotojus galima išleisti nemokamų atostogų jų pačių prašymu, bet tik DK paminėtais atvejais.

Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras V.Ušackas, pasiūlė darbuotojams kas mėnesį išeiti nemokamų atostogų po dvi-tris dienas. Vadinasi, šalies diplomatiniame korpuse kiekvieną mėnesį kas nors turi mirti arba tuoktis. Priešingu atveju nemokamos atostogos bus neteisėtos.

Teisininkai sako, kad Darbo kodekso 184 straipsnio paskirtis - padėti žmogui, kai jį ištinka bėda, kad nenutrūktų darbo stažas ir kad žmogus galėtų susitvarkyti savo reikalus ypatingais gyvenimo atvejais. Tačiau šis straipsnis nėra skirtas padėti darbdaviui sutaupyti. "Darbuotojai turi būti sąmoningesniais ir vengti nemokamų atostogų, jei darbdavys reikalauja rašyti tokį prašymą, - pabrėžė LPSK teisininkė J. Cinaitienė. - Tokiu būdu darbdavys perkelia atsakomybę nuo savęs ant darbuotojo pečių." Pasak jos, jei iš tiesų stoja gamyba, geriau reikalauti, kad darbovietėje būtų įforminamos prastovos, tuomet darbuotojas gautų bent minimalias pajamas, nuo jų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, garantuojančios valstybės teikiamas socialines išmokas ligos ar motinystės atostogų atveju.

Tačiau pastaruoju metu ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose vyrauja nuostata, kad krizės metu galima įstatymus kreipti reikalinga linkme. Ieškoma būdų apeiti įstatymą arba atbuline data pasirašomos kolektyvinės sutartys. Įmonių personalo tarnyboms ir buhalteriams duodamos užduotys pasikalbėti su darbuotojais - gal jie turi vaikų, gal neįgalių ar sergančių tėvų, prašoma pasirūpinti fiktyviomis pažymomis iš gydymo įstaigų, jog reikalinga slauga ar priežiūra ir t. t.

Teisininkai įspėja, kad formaliai dokumentai gali būti įforminti be priekaištų. Tačiau jeigu žmogų ištiks nelaimė - susirgs vaikas ar kitas artimas žmogus, jis neapmokamas atostogas tiesiog jau bus išnaudojęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"