TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nenaudojami šiaudai tampa paklausia preke

2011 07 25 0:00
"Biošilumos" vadovas V.Astromskis turi vilčių, kad ateityje šiaudų granulių ir briketų poreikis išaugs ir Lietuvoje.
Alinos Ožič nuotrauka

Vilkaviškio krašto žemdirbiams nuo šios vasaros nereikės sukti galvos, kur dėti po javapjūtės laukuose likusius šiaudus. Nemažą dalį jų supirks bendrovė "Biošiluma", investuojanti į naują šiaudų granulių ir briketų gamyklą.

Naujas šiaudų granulių ir briketų gamybos cechas įsikurs UAB "Agrochema" Vilkaviškio agrocentro "Agromax" patalpose. Tad žaliavos pirmiausia žvalgomasi artimiausioje aplinkoje. Lenkijos patirtis rodo, kad šiaudus ekonomiškiausia rinkti 60 km spinduliu nuo gamyklos dėl didelių transportavimo išlaidų žaliavos savikainai. Tad investuotojai numato šiaudus supirkti Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių, Marijampolės, Prienų, Jurbarko, Kauno rajonuose bei Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Ūkininkams - galimybė uždirbti

Šiame regione 2010 metais grūdinių augalų pasėlių plotas siekė 176 tūkst. ha, bendras šiaudų kiekis - apie 706 tūkst. tonų. Tačiau atsižvelgiant į ūkių struktūrą (dominuoja smulkūs ūkiai), dalies šiaudų naudojimą pašarams ar kaip trąšą, kurui būtų galima supirkti 80-100 tūkst. tonų šiaudų. "Biošiluma" pirmiausia kreipia žvilgsnį į stambius ir vidutinius ūkius, kurių dirbamas žemės plotas siekia per 50 hektarų. Skaičiuojama, kad iš 50 ha gali būti surenkama iki 150-200 tonų šiaudų.

Kai gamykla pradės veikti kitų metų birželio mėnesį, investuotojai tikisi per metus supirkti apie 20-30 tūkst. tonų šiaudų. Tačiau jau per šią javapjūtę planuojama supirkti apie 2-3 tūkst. tonų šiaudų, tai yra maždaug 10 proc. būsimo metinio žaliavos poreikio.

"Šis kiekis užtikrintų gamybą, kai gamykla pradės veikti kitąmet dar neprasidėjus naujo derliaus javapjūtei, - LŽ sakė "Biošilumos" direktorius Valdas Astromskis. - Be to, įgysime patirties, o ūkininkai sužinos apie atsirandančią galimybę parduoti nenaudojamus šiaudus."

Ūkininkai šiaudus galės parduoti keliais būdais. Vilkaviškio agrocentre veiks šiaudų supirkimo aikštelė, į kurią ritiniais presuotus šiaudus galės atvežti bet kuris tiekėjas. Čia šiaudai bus sveriami, matuojamas jų drėgnumas, nes kaina priklausys nuo šiaudų drėgnumo. Daugiausia bus mokama už presuotus šiaudus, kurių drėgnumas - iki 16 procentų.

Prieš sezono pradžią "Biošilumos" vadybininkai ir patys sudarinės sutartis su stambesniais ūkininkais, kad jie per javapjūtę supresuotų šiaudus ir juos sandėliuotų savo ūkiuose, o vėliau pagal sutartą grafiką ritiniai būtų pristatomi į Vilkaviškio agrocentrą paties ūkininko arba "Biošilumos" transportu.

Kitais metais iš ūkininkų, kurie neturi technikos šiaudams presuoti ir vynioti į ritinius, bendrovė supirks laukuose paskleistus šiaudus, juos sava technika presuos į ritinius ir atsigabens į gamybos vietą. Ūkininkai, norintys parduoti presuotus šiaudus bendrovei, bet neturintys šiaudų surinkimo ir presavimo technikos, galės ją nuomotis iš "Biošilumos", mat bendrovė ketina įsigyti keletą šiaudams presuoti ir rinkti reikalingos technikos komplektų.

"Mūsų regione šiaudų supirkimas - naujas reiškinys, stambių supirkėjų šalia beveik nėra. Iki šiol šiaudus daugiausia surinkdavo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai. Tačiau didžiausia dalis susmulkintų šiaudų likdavo laukuose kaip trąša. Kaip žaliava, kaip rinkos prekė šiaudai nebuvo plačiai naudojami", - pasakojo V.Astromskis.

"Biošilumos" vadovo nuomone, net ir naudojant šiaudus kaip trąšą, juos naudinga nuimti kas ketverius metus. "Mes su stambiais ūkininkais taip ir tariamės. Pavyzdžiui, ūkininkas turi apie tūkstantį hektarų pasėlių, kasmet jis galėtų parduoti šiaudus nuo ketvirtadalio ploto. Vadinasi, turimą šiaudų kiekį jis parduotų per ketverius metus. Naudą gautų ir ūkininkas, ir mūsų bendrovė", - teigė V.Astromskis.

"Biošiluma" prognozuoja, kad atvežti į gamyklą, supresuoti 15-16 proc. drėgnumo šiaudai galėtų kainuoti apie 130 litų už toną su PVM. "Jeigu ūkininkas kulia 5 tonas grūdų iš hektaro, jam liktų apie 4 tonos šiaudų iš hektaro. Iš tūkstančio hektarų jis parduotų ketvirtadalį - tai yra 1 tūkst. tonų šiaudų. Pajamos siektų apie 130 tūkst. litų su PVM", - skaičiavo "Biošilumos" vadovas. V.Astromskis tikino, kad su žaliavos tiekėjais bendrovė atsiskaitys maždaug per 15 dienų laikotarpį - apyvartinių lėšų atsiskaityti su žemdirbiais netrūks.

"Biošiluma" yra koncerno "Achemos grupė" įmonė, susijusi su UAB "Agrochema", aprūpinančia žemdirbius trąšomis, sėklomis, augalų apsaugos priemonėmis ir superkančia iš žemdirbių užaugintą derlių. "Ateityje bandysime įdiegti prekybos schemą, pagal kurią ūkininkai, iš "Agrochemos" gavę prekinį kreditą įsigyti reikalingoms agrocheminėms priemonėms, galės padengti skolą ne tik grūdais ar rapsais, bet ir presuotais šiaudais", - teigė įmonės vadovas V.Astromskis.

Didžiulis potencialas

Bioenergetika šiuo metu - viena sparčiausiai besivystančių energetikos sričių Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Jos plėtrą ypač skatina riboti tradicinės žaliavos (naftos, anglies ir gamtinių dujų) ištekliai, didėjančios jų kainos bei energetinio saugumo poreikis. Tradiciškai kaip biomasė namų ūkiuose šilumos gamybai naudojama mediena. Tačiau pastaruoju metu populiarėja granulės. Biomasės granulių rinka pasaulyje per metus auga 18 proc. (2008 m. buvo pagaminama per 10 Mt), iš jų didžioji dalis pagaminama Europoje. Granulės naudojamos namų ūkio ir pramoniniuose katiluose šilumai, elektrai gaminti, daugiausia Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Lietuvoje kuro granulių rinka taip pat sparčiai vystosi. Nemaža dalis miestų ir rajonų šilumos gamintojų savo katilinėse pakeitė ar ketina iš dalies pakeisti dujas ar mazutą į biokurą. Numatomas rinkos potencialas Lietuvoje gali siekti iki 750 tūkst. tonų per metus. Dauguma granulių gaminama iš medienos, todėl šiaudų granulių ir maišytos biomasės kuro granulių potencialas yra nepanaudojamas. Išankstiniais skaičiavimais, Lietuvoje galima pagaminti maksimaliai apie 500 tūkst. tonų šiaudų granulių per metus (energetinė vertė - 178 tūkst. tne). Šiuo metu panaudojama apie 80-90 tūkst. tonų šiaudų per metus, iš jų didžioji dalis - 40 tūkst. - naudojama pievagrybių humuso gamybai.

Pasak V.Astromskio, Skandinavijoje šiaudų kuro gamybą bei vartojimą miestų, mokyklų katilinėms ir namams šildyti remia valstybė, todėl šiaurės šalyse šios produkcijos kainos didžiausios. Lenkijoje jos šiek tiek mažesnės, o Lietuvoje - mažiausios. "Mūsų valstybė kol kas neremia nei gamintojų, nei vartotojų, nors šiaudų potencialas kuro gamybai didžiulis", - teigė "Biošilumos" vadovas.

Produkcija keliaus į Lenkiją

Lietuvoje jau veikia kelios šiaudų granulių ir briketų gamyklos, tačiau Vilkaviškio argocentre pradedamas statyti cechas, prognozuojama, bus našiausias - 6 tonos produkcijos per valandą. Per metus čia bus pagaminama apie 20-30 tūkst. t granulių ir briketų. Ceche planuojama sukurti apie 20 naujų darbo vietų, o pati gamykla veiks trimis pamainomis visą parą.

Projekto vertė sieks iki 8 mln. litų. Apie 2,5 mln. litų kainuos granulių ir briketų gamybos technologinė įranga; 2,5 mln. litų - šiaudų surinkimo technika: traktoriai, krautuvai, priekabos, šiaudų presai; 0,5 mln. litų atsieis investicijos į infrastruktūrą; 2,5-3 mln. litų prireiks apyvartinėms lėšoms. Projektas turėtų atsipirkti per penkerius metus.

Iš kelių pasiūlymų "Biošiluma" pasirinko Lenkų gamybos įrangą. Pasirinkimą daugiausia lėmė mažesnė nei kitų gamintojų kaina bei tai, kad Lenkija kartu siūlo ir garantinį aptarnavimą. "Gamintojai įsikūrę netoli Vilkaviško, jų gaminama įranga atitinka mūsų klimato sąlygas. Pigesnę technologiją siūlę Kinijos gamintojai labai toli, o, pavyzdžiui, Vokietijos įranga gerokai brangesnė nei kaimynų lenkų", - dėstė V.Astromskis.

Visa įmonės pagaminta produkcija artimiausiu metu bus eksportuojama į Lenkiją, kurioje šiaudų granulių ir briketų vartotojus remia valstybė, todėl kaina didesnė nei Lietuvoje. "Be to, iki vartotojų - nedidelis atstumas, tad logistikos paslaugos taip pat kainuos mažiau", - teigė "Biošilumos" vadovas.

Tačiau įmonė potencialių vartotojų dairosi ir Lietuvoje, kurioje kasmet daugėja biokuro katilinių. "Gali būti, kad ateis laikas, kai pagrindinė rinka taps Lietuva", - prognozavo V.Astromskis.

Prieš ketverius metus įkurtai "Biošilumai" tai ne pirmas investicinis projektas. Praėjusių metų pabaigoje pradėjo veikti "Biošilumos" pastatyta durpių granulių ir briketų gamykla Anykščių rajone. Įmonėje sumontuota vokiška technologija, investicijos siekė daugiau kaip 3 mln. litų.

"Biošilumos" investiciniuose planuose yra dar viena šiaudų granulių ir briketų gamykla. Ji veiklą turėtų pradėti Viduklės argocentre Raseinių rajone. Ateityje į šiaudų kuro gamyklas numatoma investuoti ir Baltarusijoje.

Faktai ir skaičiai

Lietuvoje šiaudai naudojami gyvulininkystėje kraikui ir pašarams, termoizoliacijai, daržovių kaupams uždengti. Dalis šiaudų sukūrenama patalpoms šildyti ir žemės ūkio produkcijai džiovinti bei kitiems reikalams.

Šiaudai, kurių nenumatoma panaudoti kitiems reikalams, pjaunant javus kombainais susmulkinami, paskleidžiami lauke ir vėliau apariami. Tačiau daug šiaudų, neturint šiaudų smulkintuvų, paliekama pradalgėse. Palikti šiaudai trukdo įdirbti laukus, todėl juos bandoma sunaikinti paprasčiausiu būdu - sudeginti laukuose. Šiaudų deginimas laukuose kenkia aplinkai, sunaikina smulkiąją gyvūniją, sukelia gaisrų pavojų, todėl deginti šiaudus laukuose draudžia įstatymai.

Būtent ši šiaudų dalis, nepanaudojama žemės ūkio gamybos reikmėms, ateityje gali papildyti vietinio kuro išteklius. Skiriant trečdalį susidarančio šiaudų likučio apie 20 proc. bendro šiaudų kiekio, kurui galimas panaudoti potencialas Lietuvoje sudaro apie 500 tūkst. tonų, kurio energetinis ekvivalentas sudaro apie 177 ktne (apie 10,5 proc. viso metinio Lietuvos šiluminės energijos poreikio).

Kuro granulių ir briketų gamybai geriausiai tinka dažniausiai Lietuvoje auginamų grūdinių kultūrų - kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, rapsų - šiaudai.

Šiaudai Lietuvoje naudojami ir kaip pagrindinė žaliava pievagrybiams auginti. Bendrovė "Baltic Champignons" per metus sunaudoja apie 40 tūkst. tonų šiaudų, daugiausia juos superka vidurio Lietuvoje.

Per metus Lietuvoje susidaro per 1,5 mln. tonų nepanaudotų šiaudų. Didžiausi jų kiekiai - Šiaulių ir Panevėžio regionuose (apie 60 proc. viso potencialo), mažiausi - Telšių ir Utenos regionuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"