TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nenori „atiduoti“ panaudotų pakuočių

2014 04 03 9:29
Į užstato sistemą pateks tik 15 proc. visų plastiko pakuočių, į kuriuos pilstomi gėrimai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Privalomo užstato už vienkartines gėrimų pakuotes įvedimui nepritariantys komunalinių atliekų ir pakuočių tvarkytojai tvirtina, kad nauja sistema kels prekių kainas ir brangis atliekų tvarkymą gyventojams. Užstato šalininkai atkerta, kad oponentai paprasčiausiai bijo prarasti pajamas ir dalį atliekų tvarkymo rinkos.

Vakar Seimo Aplinkos apsaugos komitete kartu su gamintojų, atliekų ir pakuočių tvarkytojų, komunalininkų, visuomeninių organizacijų atstovais aptartas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. Jeigu Seimas jam pritartų, nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos tektų mokėti užstatą ne tik už stiklinius butelius, bet ir už plastiko bei metalo pakuotes.

Prognozuoja prekių brangimą

Prieš privalomą užstatą vienkartinėms gėrimų pakuotėms itin kategoriškai pasisako vienkartinių pakuočių tvarkymą organizuojanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“. Įmonės komercijos direktorius Arūnas Makauskas abejoja depozito sistemos įvedimo tikslingumu. Pasak jo, Austrijoje, Čekijoje, Belgijoje, kur veikia panaši sistema, pakuočių rūšiuojamasis surinkimas tesiekia 55-88 procentus. Baiminamasi, kad užstato sistemos sąnaudas turės dengti ir su ja nesusiję gamintojai bei importuotojai, o nauja sistema galbūt didins prekių kainas gyventojams, dėl to kils infliacija. Be to, gali mažėti ir gaminių, už kurių pakuotes nustatytas užstatas, importas, nes smulkūs importuotojai dėl reikalavimo ženklinti pakuotes pasitrauks iš rinkos.

Tačiau didžiausią baimę „Žaliajam taškui“ kelia tai, kad, įvedus privalomą užstatą, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, kai atliekos metamos į konteinerius, pasmerktos žlugti. Vartotojams esą bus sudėtinga atskirai rūšiuoti užstato pakuotes: vienas grąžinti į prekybos centrus, o kitas mesti į pakuočių konteinerius. Į užstato sistemą neįtrauktas pakuotes gyventojai esą tiesiog mes į bendrus konteinerius.

Baimė netekti rinkos ir pajamų

Aplinkos viceministras Almantas Petkus mano, kad oponentų nuogąstavimai, esą gyventojams parankesnė dabartinė sistema, niekuo nepagrįsti. Pasak jo, Aplinkos ministerija inicijuota gyventojų apklausa parodė, kad net 67 proc. apklaustųjų teigiamai vertina tokios sistemos diegimą.

„Daug mūsų tautiečių gyvena Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje ir mato, kad ten įdiegta užstato sistema leidžia greitai ir efektyviai sutvarkyti pakuočių atliekas. Šiose šalyse viešosiose erdvėse nesimėto pakuočių atliekos. Mes suprantame priešingai, kad Lietuvos visuomenė pasiruošusi ir laukia, kada bus įvestas privalomas užstatas už vienkartines gėrimų pakuotes. Užstatui priešinasi tik tam tikros interesų grupės, besibaiminančios, kad sumažės joms tvarkyti skiriamų antrinių žaliavų srautas“, - LŽ teigė A.Petkus.

Viceministras abejoja, kad privalomo užstato sistema sukels infliaciją. „Skaičiuojame, kad už vienos pakuotės, sveriančios 30-50 gramų, sutvarkymą „Žaliasis taškas“ iš gamintojų ir importuotojų gauna 3-5 centus. Įstatymo oponentai gąsdina, kad privalomas užstatas šią kainą pakels 50 procentų. Taigi daugiausia prisidėtų 2,5 cento. Kitaip sakant, šampūno buteliukas už 7-8 litus pabrangs 2,5 cento. Tai tikrai nesukels infliacijos ir vartotojo nenuskurdins“, - svarstė viceministras.

A.Pektaus nuomone, privalomo užstato už vienkartines gėrimų pakuotes oponentai labiausiai baiminasi, kad praras pajamas už parduodamas antrines žaliavas, nes neteks dalies pakuočių, kurias gyventojai neš į prekybos centrus ir parduotuves.

Gamta taps švaresnė

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas mano, kad svarstant įstatymo pataisas iškils klausimų dėl kaimo parduotuvių ir mažų miesto parduotuvių. Joms reikės rasti papildomą plotą, kur laikyti surinktą tarą. „Juk lauke jos nesumesi. Kita vertus, reikia padaryti taip, kad kaimo žmogui taros nereikėtų vežti į miestą. Juk sumokėjęs 30 centų užstatą jis norės jį susigrąžinti. Turime sau įrodyti, kad užstatas nepabrangins prekių, kad nebus našta žmonėms. Be abejonės, reikia ilgesnio pereinamojo laikotarpio, nes gamintojams ir importuotojams teks nemažai investuoti į pakuočių ženklinimą. Bet esminių pastabų naujai sistemai neturėtų kilti – gamtai nauja sistema naudinga“, - dėstė jis.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys mano, kad dabartinė konteinerinė sistema neveiksminga. „Pasižiūrėkite, kaip atrodo tie vadinamieji varpeliai, į kuriuos pakuotės netelpa, kas darosi miškuose ir paežerėse. Nors į šią sistemą investuoti valstybės milijonai, atrodo, tarytum atliekų tvarkymo verslas nusigriebia grietinėlę, ir tuo viskas baigiasi“, - sakė L.Balsys. Jis teigė, kad per metus Lietuvoje susidaro apie 300 tūkst. tonų pakuočių, o dabartinė konteinerių sistema sutvarko tik 3 tūkst. tonų, arba 1 proc., pakuočių.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė LŽ neigė, kad užstato oponentai labiausiais baiminasi, jog neteks dalies pajamų. „Pakuočių atliekų surinkimas komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje yra dotuojamas gamintojų ir importuotojų, bet gaunamos pajamos už žaliavas nepadengia visų patiriamų tvarkymo sąnaudų. Todėl gamintojų organizacijos pagal sudaromas trišales sutartis (gamintojai, savivaldybės, surinkėjai) sumoka surinkėjams pagal atskiras pakuočių rūšis. O gaunamomis didesnėmis pajamomis už žaliavas mažinamas reikiamos dotacijos iš gamintojų dydis“, - dėstė ji.

Anot R.Radavičienės, „išėjus“ daliai gamintojų su užstato pakuote, likusiems (atsakingiems už konteinerinę sistemą) – kaštai padidės, jų liks mažiau ir surinkėjams reikės didesnių dotacijų. „Teiginys, kad mes sakome "ne" užstato sistemai, baimindamiesi netekti pajamų už vertingas žaliavas, - nepagrįstas. Patiriamus kaštus mums padengs atsakingi už konteinerinę sistemą gamintojai, tačiau šiems, o tiksliau – vartotojams, kainuos brangiau“, - tvirtino ji.

Verslas gins savo interesus

Įstatymo pakeitimo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas negalės svarstyti, kol nesulauks Ekonomikos komiteto pastabų. Šio komiteto pirmininkas narys Remigijus Žemaitaitis LŽ sakė pritariantis užstato įvedimui. „Estijoje ši sistema padarė atliekų tvarkymo perversmą. Bet komitete rengiant išvadas visko gali nutikti. Verslas, kuriam patogu, kad atliekų tvarkymas šalyje buksuoja, nesuinteresuotas naująja sistema“, - kalbėjo jis.

Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys LŽ teigė pasisakantis už privalomą užstatą, tačiau jam kyla tam tikrų klausimų. „Idėja gera, gal pavyks iš miškų ir paežerių išrankioti butelius. Tačiau man įdomu, kas bus operatorius, kaip jis bus renkamas ir kokie reikalavimai keliami. Be to, operatorius bus monopolininkas, būtina jam skirti prižiūrėtoją“, - svarstė parlamentaras.

Šiuo metu privalomasis 25 centų užstatas taikomas tik stikliniams buteliams, į kuriuos pilstomi gėrimai. Pagal naują tvarką, kuri įsigaliotų nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos, užstatas būtų imamas ir už plastiko bei metalo pakuotes. Skaičiuojama, kad užstatas už stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę būtų apie 10 euro centų (34,5 cento). Juos vartotojas atgautų grąžinęs tuščią tarą į parduotuvėse įrengtus taromatus.

Lietuvoje dabar pavyksta antriniam perdirbimui surinkti tik maždaug 20 proc. PET butelių. Į užstato sistemą pateks tik 15 proc. visų plastiko pakuočių, į kurias pilstomi gėrimai. Kitų pakuočių, į kurias pilstomi chemijos ir kiti produktai, tvarkymą ir toliau finansuos šių gaminių gamintojai ir importuotojai.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"