TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nenori didinti valstybės remiamų pajamų

2016 08 24 14:50
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės remiamos pajamos (VRP), kurios dabar siekia vos 102 eurus ir taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, galėtų būti didinamos labai nedaug – taip teigia ministerija.

Dalis valdančiųjų – „tvarkiečiai“ norėtų, kad VRP siektų 120 eurų, „darbiečiai“ siūlo kelti jas „protingumo ribose“, o socialdemokratai mano, jog reikia atsižvelgti į valstybės finansinę situaciją. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, jeigu VRP būtų didinamos labiau, pagausėtų žmonių, gaunančių pašalpas ir gyvenančių tik iš jų. Ji pabrėžia, kad Latvijoje valstybės remiamos pajamos beveik dvigubai mažesnės negu Lietuvoje.

„Kadangi kalbame apie neapmokestinamų pajamų didinimą, tai, ko gero, labai minimaliai valstybės remiamas pajamas turėtume padidinti“, – trečiadienį po susitikimo su „tvarkiečių“ frakcijos nariais žurnalistams sakė A. Pabedinskienė. Jos manymu, neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas yra kur kas efektyvesnis, negu VRP didinimas. „Drastiško pakilimo nesiūlau daryti, todėl, kad vėl turėsime, ko gero, 300 tūkst. pašalpas ar socialines išmokas gaunančių piliečių“, – pridūrė už piliečių socialinę apsaugą atsakinga ministrė.

A. Pabedinskienės teigimu, VRP didinimui iki 127 eurų iš biudžeto reikėtų apie 80 mln. eurų papildomų išlaidų. Ministerija yra suskaičiavusi, koks biudžeto poreikis būtų, jas padidinus iki 111, 117 ir 127 eurų.

„Turime patys sau ir savo visuomenei iškelti klausimą, ar norime, kad žmonės gyventų iš pašalpų, ar turėtų galimybę (...) turėti darbines pajamas. Kai minimali alga yra keliama, nuo 2017 metų taip pat yra didinamos neapmokestinamosios pajamos iki 310 eurų, didės šios pajamos ir už vaikus, tai suponuoja, kad žmonės turės didesnes grynąsias pajamas (...) ir pažeidžiamiausios žmonių grupės neturėtų nukentėti“, – sakė A. Pabedinskienė.

Pasak jos, VRP turėtų keistis nuo 2017 metų, bet jų dydis paaiškės po Vyriausybės ir valdančiųjų politinės tarybos apsisprendimo.

„Tvarkiečiai“ frakcijos narė Onutė Valiukevičiūtė tikino, kad savivaldybės, itin sugriežtinusios pašalpų mokėjimo taisykles, sutaupo daug lėšų, kurias išleidžia savo reikmėms. „Savivaldybėms daug lėšų lieka, jos skriaudžia pašalpų gavėjus, o padidinus tą dydį, tie žmonės gautų daugiau pinigėlių“, – teigė O. Valiukevičiūtė.

„Darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys teigė, kad VRP reikia kelti „protingumo ribose“, nes didinami ir kiti dydžiai – minimalios algos, neapmokestinamų pajamų. „Negali proporcingai didėti su MMA, bet reikia ir žmones pratinti gyventi iš algos, o ne iš socialinių išmokų, o kai pašalpų gaus mažiau žmonių, be kurių jie gali išsiversti, daugiau jų liks tiems, kuriems tikrai jų reikia“, – sakė K. Daukšys.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad VRP reikia indeksuoti, atsižvelgiant į valstybės situaciją ir ekonomikos augimą. „Ką galima buvo už tuos pinigus nupirkti prieš 8 metus ir ką galima dabar?“ – klausė parlamentaras.

Šiuo metu valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2008 metų siekia 102 eurus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"