TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nenuspėjamoje Ukrainoje verslas randa nišą

2010 12 13 0:00
Lietuva nuo seno gamino daugiau vartojimo prekių, o ukrainiečiai specializavosi sunkiojoje pramonėje, todėl Ukraina yra puiki rinka mūsų prekėms.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors didžiulei Ukrainos rinkai iki europietiškos tvarkos dar toli, lietuviškos prekės, iš Ukrainos sunkmečiu pasitraukus nenorėjusiems rizikuoti Vakarų gamintojams, sėkmingai užima jų vietą. Lietuvių vadybininkai ir verslininkai Ukrainoje adaptuojasi sėkmingiau nei vakariečiai ir greitai perpranta šios rinkos ypatumus.

Gerove ir piliečių perkamąja galia Ukraina vis dar neprilygsta išsivysčiusioms Vakarų valstybėms, tačiau antroji po Rusijos Federacijos didžiausia Europos valstybė, turinti 46 mln. gyventojų, jau gydosi ekonomikos krizės padarytas žaizdas ir tampa vis patrauklesne partnere Lietuvos verslui.

Nuo 2008-ųjų trunkanti Ukrainos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) leidžia tikėtis, kad neprognozuojama bei rizikinga neretai vadinama šalis žais pagal apibrėžtas taisykles ir pateiks mažiau nemalonių siurprizų užsienio, taip pat ir Lietuvos, partneriams.

Tarkime, Ukraina, kalbanti apie laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymą, tuo pačiu metu ieško priemonių savo gamintojams apsaugoti. Lietuviškų šaldytuvų gamintojai "Snaigei" jau buvo kilę problemų dėl jų įvežimo į šalį, apie tai su nerimu kalba ir kiti eksportuotojai.

Tačiau iš Kijevo siunčiami signalai, kad reikalai susitvarkys, - bent jau ūkio ministras Dainius Kreivys, praėjusią savaitę baigęs viešnagę Ukrainoje, savo kolegos Vasilijaus Cuško buvo patikintas, kad vykdydama tarptautinę prekybą valstybė griežtai laikysis PPO nuostatų. O Ukrainos užsienio reikalų ministerijos valdininkai prieš kelias dienas pažadėjo, kad muito mokestis į šalį iš Lietuvos įvežamiems degalams nebus didinamas, kaip buvo planuojama anksčiau, iki 120 JAV dolerių už toną. Jei pažadai bus ištesėti, yra vilties, kad savo rinkos dalies čia nepraras didžiausia Lietuvos eksportuotoja į Ukrainą - Mažeikių naftos perdirbimo įmonė "Orlen Lietuva", kuri į šią šalį eksportuoja iki 7 proc. produkcijos.

Ūkio ministro vizito metu daug gražių žodžių buvo pasakyta apie ekonominio bendradarbiavimo svarbą ir naudą. "Mūsų verslas nori eiti į Ukrainą. Tiesioginės mūsų investicijos į Ukrainą 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 100 mln. eurų, šiuo atžvilgiu esame šešti po Olandijos, Latvijos, Rusijos, Bulgarijos ir Lenkijos. To paties tikimės ir iš ukrainiečių", - Kijeve kalbėjo D.Kreivys.

Skina vaisius

Nors pasaulio ekonomikai bene sunkiausiais 2009-aisiais Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 15 proc., šių metų trečiąjį ketvirtį krašte užfiksuotas 5 proc. BVP augimas. Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas kalba apie gerokai išaugusią prekių apyvartą ir gyventojų perkamąją galią, o daugiau nei 250 stambių investicinių projektų, kuriuos numato įgyvendinti Ukraina, anot jo, suteiks naują postūmį ūkio plėtrai. Dalis šių projektų susiję su 2012 metais Ukrainoje ir Lenkijoje vyksiančiu Europos futbolo čempionatu.

Nemažai Lietuvos verslininkų, nepabūgusių dirbti ūkio nuosmukį išgyvenusioje Ukrainoje, šiandien skina dosnius vaisius, o lietuviškų prekių eksporto į Ukrainą apimtys auga kaip ant mielių. "Pastaruoju metu lietuviams Ukrainoje puikiai sekasi", - LŽ konstatavo Kęstutis Masalskis, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje.

Tai iliustruoja ir Statistikos departamento duomenys: per 9 šių metų mėnesius Lietuva į Ukrainą eksportavo prekių beveik už 1,45 mlrd. litų, o tai kone 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu arba apie 220 mln. litų daugiau nei pernai buvo eksportuota per visus metus. Pagal eksporto apimtis Ukraina užėmė 9 vietą tarp 184 Lietuvos prekybos partnerių, o jų didėjimas buvo bene sparčiausias ir - kas verslui itin svarbu - prekybinis rentabilumas didžiausias.

Užėmė nišas

Anot K.Masalskio, lietuvių gaminiai sėkmingai užėmė dalį nišų, kurias sunkmečiu paliko ES senbuvių gamintojai, o dėl geros kokybės ir mažesnių nei vakarietiškos kainų jose įsitvirtino ir ieško naujų.

Tarkime, iki ekonomikos krizės Ukrainos pieno produktų rinkoje dominavo Prancūzijos ir kitų Vakarų Europos šalių gamintojai, o šiuo metu į lyderius taikosi lietuviai. "Žmonės pradėjo atsargiau leisti pinigus, tačiau ir toliau nori prestižinių prekių. O mūsų maisto produktai, kurie Lietuvoje gaminami vidutiniam vartotojui, Ukrainos rinkoje atsiduria vadinamojo premium segmento apatinėje nišoje, ir tai leidžia neblogai uždirbti. Mūsų sūriai, kiti maisto produktai tampa itin konkurencingi", - nurodo atašė. Štai šiuo metu Ukrainoje sėkmingai prekiaujama Vilkyškių pieninės gaminiais, čia žengia ir "Žemaitijos pienas", pradėjęs plačią kietojo sūrio "Džiugas" reklamos kampaniją.

Praėjusią šaltą žiemą Ukrainoje išpopuliarėjo "Orlen Lietuva" žieminis dyzelinas - anot K.Masalskio, kai kitų tiekėjų dyzelinas užšaldavo, pirkėjai įsitikino, kad jiems labiau apsimoka pirkti kiek brangesnius, bet šaltam orui pritaikytus lietuviškus degalus.

Į Ukrainą eksportuojančias lietuviškas įmones galima skaičiuoti šimtais. Be minėtųjų "Orlen Lietuva" ir "Snaigės", žuvų produktais čia daugiau nei dešimt metų prekiauja "Vičiūnai". Langų konstrukcijas į Ukrainą tiekia "Megrame", praėjusiais metais Ukrainoje atidariusi savo atstovybę ir planuojanti iki 30 proc. padidinti eksporto apimtis. Čia įsitvirtinusi Šiaulių kietojo kuro katilų gamintoja "Kalvis", turinti gamybos pajėgumus ir Ukrainoje, o šiuo metu įgyvendinanti ES remiamą projektą "Konkurencijos didinimas Ukrainos rinkoje". Kuro katilų dalis Lietuvos eksporto į Ukrainą struktūroje sudaro daugiau nei 3 procentus. "Utenos trikotažas" ir Neaustinių medžiagų fabrikas Ukrainoje ne tik turi savo įmones, bet ir parduoda Lietuvoje pagamintą produkciją.

Didžiausią eksporto į Ukrainą dalį - kone 70 proc. sudaro Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos degalai. Parduodama vis daugiau popieriaus ir kartono, plastiko gaminių, maisto prekių, kuro katilų, tekstilės. "Ukrainos rinkoje dirbame apie dvylika metų ir nesigailime, kad čia esame. Ekonomikos krizės pradžioje, kai nuvertėjo grivina, praradome nemažai pinigų, bet šiandien viskas grįžo į savo vietas. Ukraina -didelė ir perspektyvi rinka - to negalima pasakyti apie Baltijos šalis", - LŽ tvirtina "Vičiūnų" įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. "Vičiūnai", kurių specializacija - šaldytų produktų, daugiausia žuvų, gamyba ir tiekimas, kai kuriuose segmentuose užima apie 40 proc. Ukrainos rinkos, o lietuviškas prekės ženklas "VICI" čia puikiai žinomas.

Pasak V.Matijošaičio, "Vičiūnai" produktus į Ukrainą tiekia iš grupei priklausančių gamyklų Lietuvoje, Estijoje ir Kaliningrado srityje. "Šešiuose didžiausiuose Ukrainos miestuose turime skirstymo bendroves, kurios vežioja produkciją į prekybos centrus, restoranus. Papildomai užsidirbame, išvežiodami ir Ukrainos gamintojų produktus, kurių patys negaminame", - pasakoja jis. Anot "Vičiūnų" vadovo, tokia schema padeda išlikti rinkoje ir lengviau padėti į parduotuvių lentynas savus produktus.

Abipusė nauda

"Lietuvos ir Ukrainos ūkių struktūra kaip reta palanki bendradarbiavimui. Lietuva nuo seno gamino daugiau vartojimo prekių, o ukrainiečiai labiau specializavosi sunkiojoje pramonėje. Todėl Ukraina yra labai gera rinka mūsų prekėms, tuo labiau kad Lietuva ir jos gamintojai čia puikiai žinomi. O ukrainiečiai gali mums palyginti nebrangiai parduoti mašinų gamybos produkcijos, žaliavų", - perspektyvas brėžia komercijos atašė.

Anot jo, prie bendradarbiavimo prisideda "didelis ir geras" Lietuvos įvaizdis Ukrainoje. "Turi reikšmės du šimtai bendros istorijos metų, kuriuos ukrainiečiai vadina "geriausios okupacijos" laikais, ir vėlesnė gyvenimo bendroje Sovietų Sąjungos erdvėje patirtis", -tvirtina jau šešerius metus Ukrainoje dirbantis K.Masalskis.

Prisideda ir asmeninio bendravimo patirtys, gana artimas mentalitetas, pagaliau ir rusų kalba, kuria vis dar nesunkiai susikalba tiek ukrainiečiai, tiek lietuviai, bent jau vyrėlesnio amžiaus.

Tiesa, ukrainietiškų prekių eksportas į Lietuvą per praėjusius metus nusmuko daugiau nei perpus - nuo 1 mlrd. litų 2008-aisiais iki 427 mln. litų pernai. Per pirmus devynis šių metų mėnesius iš Ukrainos į Lietuvą prekių buvo importuota už 370 mln. litų.

Lietuviai populiarūs

Lietuva į Ukrainą eksportuoja ne tik savo produktus, bet ir vadybininkus, kuriems Ukraina patraukli dėl kur kas didesnių galimybių užsidirbti ir kilti karjeros laiptais nei tėvynėje. "Vadyba Lietuvoje gerokai pažengusi į priekį, yra nemažai žmonių, turinčių tarptautinę patirtį, todėl lietuvių vadybininkai Ukrainoje gana paklausūs", - pasakoja K.Masalskis. Anot jo, pastaraisiais skaičiavimais, iš visų Ukrainoje dirbančių vadybininkų lietuviai sudaro 1 proc., kai dešimt kartų didesnės ir bendrą sieną su Ukraina turinčios Lenkijos vadybininkų tėra 4,4 procento. Lietuvius mielai samdo ir tarptautinės kompanijos, o vakariečiai į Ukrainą neretai eina per Lietuvą, pasinaudodami tuo, kad lietuviai šioje rinkoje geriau orientuojasi.

Per Vilnių į Ukrainą anksčiau žengė švedų SEB bankas, akmens vatos gamintoja "Paroc", tuo pačiu keliu žingsniuoja suomių kavos gamintoja "Paulig". "Lietuviai turi didelį pranašumą, nes gali pasiremti savo patirtimi, prognozuodami tolesnius rinkos pokyčius. Ėjimas rinkos ekonomikos link turi tam tikrų dėsningumų, ir lietuviai ateina į šią rinką, iš dalies žinodami, kad vyks toliau. Tai leidžia nesiblaškyti, nesiimti nereikalingų investicijų, o tikslingai prognozuoti ir rutulioti idėjas, kurios kiek vėliau ateis į rinką", - dar vieną lietuvių pranašumą nurodo K.Masalskis.

Reikia matyti specifiką

Tačiau Lietuvai draugiškoje Ukrainoje verslui ne viskas einasi kaip sviestu patepta. "Nereikia manyti, kad atėjai į Ukrainos rinką ir ją nukariavai. Reikia prisitaikyti prie tvarkos, taisyklių, jas perprasti", - sako K.Masalskis. Korupcija, kurios lygis Ukrainoje ganėtinai aukštas, čia kartais diplomatiškai pavadinama administracinėmis išlaidomis, o didesni projektai susiduria ir su vietinio verslo pasipriešinimu. Su tuo anksčiau sakėsi susidūręs "Hanner", užsimojęs Ukrainoje įgyvendinti ambicingus nekilnojamojo turto plėtojimo projektus, o didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdantis "VP Market", puoselėjęs planus įsitvirtinti Ukrainoje, iš šalies visai pasitraukė. Prekybą neigiamai veikia ir kiek kitokios nei ES muitų taisyklės, nors žadama, kad įsigaliojus rengiamam naujam mokesčių kodeksui tvarka būsianti "labiau europietiška".

Šiandien ukrainiečiai kviečia dalyvauti didžiuliuose infrastruktūros projektuose - rengiantis 2012 metų futbolo čempionatui, šalyje tiesiami keliai, rekonstruojamos geležinkelio stotys, statomi stadionai. "Šie siūlymai įdomūs, bet reikia turėti galvoje, kad tai didžiuliai projektai. Lietuvos įmonės galėtų čia eiti nebent subrangovėmis, bet suvaldyti tokius projektus mūsiškiams gali būti sunkoka. Tai specifinė rizika, pagaliau ir tos vadinamosios administracinės išlaidos", - svarsto K.Masalskis.

Anot jo, Ukrainoje įgyvendinant kokį nors verslo sumanymą, reikia turėti galvoje ne tik ne visai aiškias žaidimo taisykles, bet ir tai, kad Ukrainoje verslu paprastai užsiima draugai, kuriuos sieja ne tik grynas išskaičiavimas.

"Ukrainiečiai mėgsta verslą daryti su bičiuliais, paprastai verslo partneriai draugauja net šeimomis. Tarkime, jei vienas draugas kepa blynus, kitas bičiulis tiekia jam miltus, o trečias - kepimo įrangą. Tad jei atėjęs lietuvis pasiūlo įrangą 10 proc. pigiau, ukrainietis pakraipo nosį ir pagaliau pasako, kad savo draugo nuskriausti jis niekaip negali. Draugai jiems dažnai būna svarbesni nei uždarbis", - pavyzdį pateikia komercijos atašė.

Bene geriausias receptas dirbant Ukrainoje, anot jo, yra geras partnerių pasirinkimas, tuo keliu eina dauguma Lietuvos įmonių. "Ukrainoje yra kiek kitokia padėtis dėl prekių draudimo nei pas mus, čia slypi nemenka rizika. Todėl rasti partnerį, kuriuo galima pasitikėti, yra bene svarbiausias dalykas. Rizika gerokai mažesnė, kai rizika ir pelnu pasidaliji su vietos žmonėmis", - nurodo K.Masalskis.

"Kitoks mentalitetas, nepastovūs muitai, valdininkų priekabės - visko ten yra su kaupu. Tačiau sakyti, kad Ukrainoje dirbti iš esmės sunkiau nei Lietuvoje, negalėčiau, problemų verslui netrūksta ir pas mus. Šiandien nėra lengvų rinkų, konkurencinė kova visur yra nuožmi", - sako "Vičiūnų" grupės vadovas V.Matijošaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"