TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepabėgsi nuo finansinių nuodėmių užsienyje

2016 05 23 6:01
LŽ archyvo nuotrauka

Norėdamas pasiskolinti ar, pavyzdžiui, gauti ryšio paslaugas, į šalį sugrįžęs emigrantas gali sulaukti reikalavimo įrodyti, kad jo kredito istorija užsienyje yra „švari“. Vadinasi, finansinė drausmė svarbi ir užsienyje, nors bankai ir paslaugų įmonės ją tikrina retai. Jei  užsienyje finansiniai įsipareigojimai vykdyti tvarkingai, verta tuo pasinaudoti kaip savo patikimumo įrodymu.

Pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių, o į šalį grįžo 18,4 tūkst. emigravusių Lietuvos piliečių. Atversti naują baltą lapą, išvykus į užsienį arba iš jo sugrįžus, gyventojui gali nebūti taip paprasta, jei prieš tai jis neapdairiai skolinosi ar delsė sumokėti už paslaugas.

Klientų kreditingumą, taigi ir kitoje šalyje sukauptą kredito istoriją, gali vertinti bankai, lizingo bendrovės, kredito unijos, vartojimo kredito, tarpusavio skolinimo, telekomunikacijų paslaugų ir kitos įmonės.

Tačiau jos pripažįsta, jog vertinant vartotojo kredito riziką esmine informacija išlieka duomenys apie gyvenimą Lietuvoje.

Dviguba kredito istorija

„Kai gyventojas kreipiasi į finansų įstaigą kredito, ši vertina vartotojo kreditingumą: kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitus duomenis. Jei šių duomenų pakanka įsitikinti, kad klientas yra finansiškai pajėgus ir, tikėtina, toks išliks ateityje, tuomet gali neturėti reikšmės faktas, kad jis ilgesnį laiką gyveno užsienyje. Tačiau jei paaiškėja, kad dalis pajamų netvarios, o kredito istorija – ne visai švari, tuomet finansų įstaigai gali prireikti papildomų duomenų. Viena jų – kredito istorija, sukaupta gyvenant užsienyje“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.

Tiesa, su reikalavimu pateikti užsienyje sukauptą kredito istoriją gali susidurti ne tik į gimtąją šalį grįžę tautiečiai. Emigrantams, kuriems svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto, taip pat gali tekti susipažinti su dvigubos kredito istorijos terminu.

Pavyzdžiui, asmuo, ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, o vėliau persikraustęs į Jungtinę Karalystę, gali turėti dvi skirtingas kredito istorijas. Mat abiejose valstybėse veikia kreditų biurai, tarpusavyje nesudarę sutarčių.

Siūlo pademonstruoti drausmingumą

Sužinoti apie vartotojo kredito istoriją užsienyje yra bent du būdai. Pirmas, kaip aiškino A. Bogdanavičius, – per skirtingose valstybėse veikiančius kreditų biurus, kurie tarpininkauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, „Creditinfo“ turi kreditų biuro tinklą Baltijos šalyse.

Kitu atveju, asmuo gali savarankiškai užsisakyti savo ataskaitą iš kreditų biuro arba jo savitarnos svetainės ir pristatyti ataskaitą į finansų įstaigą, iš kurios pageidauja skolintis.

„Sulaukiame ir mes panašių klausimų iš ilgesnį laiką užsienyje gyvenusių žmonių. Grįžtantiems lietuviams patariame, kreipiantis į finansų įstaigas Lietuvoje dėl kredito, patiems imtis iniciatyvos ir parodyti užsienyje sukauptą kredito istoriją, jei ji gera. Vakaruose įprasta gerą kredito istoriją išnaudoti ne tik derantis dėl kreditavimo sąlygų, tačiau ir ieškant būsto nuomai, įsidarbinant į atsakingas pareigas ir kitur. Ši priemonė įsitvirtina ir Lietuvoje“, – teigė A. Bogdanavičius.

Informacijos prireikia retai

Komerciniai bankai „Lietuvos žinioms“ teigė, kad tik pavieniais atvejais tikrinama ilgiau užsienyje gyvenusio žmogaus finansinė drausmė svečioje šalyje.

Antai banko „Danske bank“ Kreditų tarnybos vadovė Džeralda Kondratienė pasakojo, kad vertinant asmens mokumą klientas turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius finansinius įsipareigojimus; tai galioja ir užsienyje prisiimtiems įsipareigojimams. Tačiau bankui patikrinti įsipareigojimų mokėjimo istoriją gana sudėtinga.

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sakė, kad dažniausiai paskolas imantys gyventojai turi Lietuvoje sukauptą kredito istoriją, kurios, kartu su kita informacija apie paskolos gavėją, pakanka įvertinti kredito riziką.

„Esant poreikiui, kreditorius gali paprašyti pateikti papildomos informacijos, susijusios su pajamomis ir įsipareigojimais kitose šalyse, todėl kredito reitingo puoselėjimas ir įsipareigojimų vykdymas laiku turi būti svarbus gyvenant ir kitose šalyse, – sakė ji. – Vis dėlto papildoma informacija iš užsienio šalių rizikai įvertinti reikalinga tik pavieniais atvejais.“

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius sakė, kad šiuo metu į banką kreipiantis dėl kredito suteikimo yra vertinama informacija apie asmens finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą Lietuvoje. Jeigu asmuo gyvena užsienyje, prašoma pateikti tos šalies kreditų biuro ar atitinkamos institucijos išrašą.

Turėdamas finansinių įsipareigojimų užsienyje klientas turėtų apie juos informuoti banką, tačiau neturėdamas tiesioginio priėjimo prie kliento kredito istorijos bankas, galima sakyti, turi pasikliauti kliento sąžine.

Telekomunikacijos paslaugų teikėjai užsienyje sukauptos kredito istorijos taip pat nevertina kaip esminės informacijos. „Vertindami klientų kreditingumą,pirmiausia naudojamės Lietuvoje turimomis duomenų bazėmis, o užsienyje sukaupta kredito istorija gali būti naudojama tik kaip papildoma informacija“, – teigė Audrius Stasiulaitis, bendrovės „TEO“ Atstovas spaudai.

SKAIČIAI

2015 metais iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių – tai 7,9 tūkst., arba 21,6 proc. žmonių daugiau negu prieš metus, tai rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. nuolatinių gyventojų, 2015 metais buvo 15,3 emigranto, kai 2014 metais – 12,5.

Pernai į Lietuvą grįžo (reemigravo) 18,4 tūkst. Lietuvos piliečių. Jie sudarė 83,1 proc. visų imigrantų.

2014 metais grįžusiųjų skaičius siekė 19,5 tūkst. ir sudarė 80,4 proc. visų imigrantų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"