TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepagauname specializuotų verslo sprendimų naudos

2009 10 05 0:00
Daugelio Lietuvos įmonių personalas iki šiol menkai įsivaizduoja,
kam reikalingos modernios sistemos.
LŽ archyvo nuotrauka

Neretai Lietuvoje giriamasi informacinių technologijų, informacinės visuomenės plėtra, viena didžiausių pasaulyje mobiliojo ryšio skvarba, itin sparčiu interneto ryšiu, visuotine kompiuterizacija. Kodėl ši reali ekonomikos pažanga ar modernumas nepadeda mūsų verslui konkuruoti eksporto rinkose?

Į šį klausimą bent iš dalies atsako kita, ne tokia džiuginanti informacija apie verslo procesų valdymui skirtos programinės įrangos panaudojimą mūsų šalyje.

Specializuotos programos - retenybė.

Eurostato duomenimis, pernai Lietuvoje vos 8 proc. visų verslo įmonių savo veikloje naudojo tokius programinius sprendimus kaip ryšių su klientais valdymo (CRM) ar išteklių planavimo (ERP) sistemos.

Tai antras prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Rečiau negu mūsų šalyje šios sistemos naudotos tik Vengrijoje (5 proc. visų įmonių). Be to, jis perpus prastesnis nei ES valstybių vidurkis - ten minėtus sprendimus yra įdiegusios 17 proc. visų kompanijų.

Taigi pernai Lietuvoje mažiau negu viena iš 10 įmonių klientų aptarnavimo kokybei, efektyviam įmonės išteklių skirstymui užtikrinti naudojo modernias priemones. Kitaip tariant, absoliuti dauguma verslininkų tik apgraibomis galėjo apskaičiuoti, ar efektyviai dirba vienas arba kitas darbuotojas, ar tinkamai panaudojamas įmonės turtas, ar nepraleidžiamas pardavimas, kiek buvo klientų, patenkintų įmonės prekėmis ir paslaugomis, ir pan.

Šiais metais situacija iš esmės nepasikeitė. Statistikos departamento duomenimis, 2009-aisiais išteklių planavimo sistemas naudojo 5,8 proc., o ryšių su klientais valdymo sistemas - 12,6 proc. įmonių

Trūksta informacijos sprendimams priimti

Daugelis samdomų darbuotojų ir vadovaujančio personalo Lietuvoje iki šiol menkai įsivaizduoja, kam reikalingos minėtos sistemos, nes retas turi tokios patirties. Štai kaip apie verslo organizavimą LŽ pasakojo buvęs vieno didžiausių šalyje knygynų tinklų vadovas. Anot jo, šios įmonės padaliniuose, įsikūrusiuose trijuose miestuose, dirbo daugiau kaip pusšimtis darbuotojų. Per 12 darbo valandų kasdien knygynuose būdavo aptarnaujama šimtai pirkėjų, parduodama tūkstančiai skirtingų pavadinimų knygų. Norint pasiekti pagrindinį tikslą - pelną, reikėjo tikslios informacijos apie tai, kokios knygos yra perkamiausios, kokioms prekėms klientai išleidžia daugiausia pinigų, ar jie aptarnaujami kokybiškai, ar laiku užsakomos knygos, ar darbuotojai dirba efektyviai, ar nėra nereikalingų išlaidų ir t. t.

Tačiau vienintelis instrumentas, kuris leido vadovui gauti bent šiek tiek informacijos apie knygynų veiklą, buvo lietuviška apskaitos programa. Tiesa, jos darbo efektyvumas labai ribotas.

Kaip paaiškėjo, daugelis darbų knygynuose buvo atliekami neracionaliai. Pavyzdžiui, vadybininkai knygų užsakymų lenteles dažnai pildydavo ranka, siųsdavo leidėjams faksu, o sulaukę užsakymo vėl ranka suvesdavo duomenis į apskaitos sistemą. Niekas iš esmės nenagrinėjo, ar klientai patenkinti knygų pasirinkimu, jų išdėstymu prekybos salėje, aptarnavimu prie kasos. Ir galima tik spėti, koks buvo knygynų darbo efektyvumas lyginant su konkurentais.

"Esu įsitikinęs: jei knygynuose būtų buvusios įdiegtos ar išteklių planavimo, ar ryšių su klientais valdymo sistemos, leidžiančios greitai ir tiksliai įvertinti daugelį svarbių verslo parametrų, jų veikla būtų buvusi kur kas efektyvesnė, o rezultatai - daug geresni", - tvirtino buvęs knygyno tinklų vadovas.

Verslo skaidrumas - ateities būtinybė

Su tokiais iššūkiais verslas susiduria ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ypač šiuo metu, kai daugelį rinkų vis dar kausto ekonominis sunkmetis. Tačiau Vakaruose, skirtingai nei mūsų valstybėje, specializuotos įrangos poreikis nuolat didėja.

"Dabartinėje situacijoje kiekviena įmonė, nesvarbu, kokio dydžio ji būtų, turi siekti skaidrumo, lankstumo. Tai labai aktualu mažoms ir vidutinėms bendrovėms, kurios stengiasi tinkamai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas ir klientų poreikius, plėtoti verslą, nors dažnai turi tenkintis itin menkais ištekliais", - sakė Luisas Murguia, bendrovės SAP, verslo programinės įrangos lyderės, Europos, Azijos ir Afrikos regionų mažų bei vidutinių įmonių padalinio viceprezidentas. Jo įsitikinimu, informacijos apie realią verslo padėtį, verslo skaidrumą stoka buvo viena dabartinės krizės priežasčių. Taigi tikėtina, kad ateityje reikalavimai verslo aiškumui ir skaidrumui tik didės.

"Didelėse kompanijose ištisi skyriai rūpinasi verslo analize, įvairiomis ataskaitomis. Tuo metu mažoms įmonėms vis dar trūksta šito. O vienas būdų siekti skaidrumo ir efektyvumo - specializuota programinė įranga", - aiškino L.Murguia.

Neseniai Londone vyko konferencija, per kurią jos dalyviai galėjo susipažinti su naujausiais mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtais verslo procesų valdymo sprendimais. O juos jau įdiegusių bendrovių atstovai pasidalijo patirtimi apie išteklių planavimo ir ryšių su klientais sistemų įtaką verslo rezultatams.

Antai Nyderlanduose įsikūrusi pasaulinė kompanija "Dishman", gaminanti farmacijoje naudojamus biocheminius preparatus, prieš kurį laiką įdiegė SAP sprendimą "SAP Business All-In-One". "Metų pradžioje šis projektas pradėtas visuose įmonės padaliniuose. Jau dabar matau, kad kai kuriuos dalykus tapo lengviau sužiūrėti. Ataskaitas rengiantys kolegos tai daro kur kas greičiau ir gali daugiau laiko skirti kitai veiklai. Pasiekę daugiau verslo skaidrumo jau sumažinome sandėliuojamas atsargas maždaug 600 tūkst. eurų, o ateityje laukiame dar geresnių rezultatų", - tikino Markas Ipema, šios kompanijos operacijų direktorius.

Kitų bendrovių atstovai pritarė, kad prieš įdiegiant modernias verslo valdymo sistemas teko naudotis keliomis skirtingomis duomenų bazėmis, kad įmonės buvo priklausomos nuo specialistų, kurie jas prižiūrėjo. Naujus sprendimus įdiegusios kompanijos perėjo prie bendros verslo valdymo sistemos, sutaupė žmogiškųjų išteklių, pagerino klientų aptarnavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"