TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepaliks Klaipėdos be vandens

2015 06 06 6:00
Uosto plėtros planams kliūtis yra ne kanalas, o ekologiniai apribojimai, apimantys dalį pietinės uosto plėtros teritorijos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Uosto plėtrai ieškant teritorijų į pietus, vizijos kliūva už Karaliaus Vilhelmo kanalo ir vandenvietės, kuriai iškelti reikėtų kelių dešimčių milijonų eurų.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ prieš dešimtmetį, kai Susisiekimo ministerija svarstė, kur steigti viešąjį logistikos centrą, analizavo, kiek kainuotų iškelti pusei miesto vandenį tiekiančią 3 vandenvietę. Kaip papildomas argumentas pasitelkta prasta paviršinio Minijos upės vandens kokybė. Bet pateikti skaičiavimai skambėjo pernelyg įspūdingai. Trūkstant valstybinio nuoseklumo, logistikos centrui numatytą plotą apskrities administracija tąkart išdalijo privatiems asmenims, o į geriamojo vandens kokybę, uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko žiniomis, „Klaipėdos vanduo“ investavo 35 mln. litų (apie 10 mln. eurų) ES lėšų ir padėtis nėra dramatiška.

Šią savaitę dar kartą temos nagrinėjimą atnaujinusi Klaipėdos uosto taryba siūlė uosto ir miesto administracijoms kartu su Aplinkos ministerija užsakyti galimybių studiją, kaip aprūpinti Klaipėdą vandeniu atsisakius 3 vandenvietės, kuri vienintelė Lietuvoje gyventojams tiekia paviršinį vandenį.

Sanitariniai apribojimai

„Klaipėdos vandens“ duomenimis, vandenvietės projektinis pajėgumas - 40 tūkst. kubų per parą. Bet mieste sumažėjus gyventojų faktiškai vartotojams patiekiama mažiau negu pusė šio kiekio.

24 km ilgio Vilhelmo kanalas jungia Minijos upę su Kuršių mariomis, pakeliui surinkdamas Svencelės ir Tyrų draustinių pelkių vandenis. Todėl vanduo įgyja durpynams būdingų vandens komponentų: mangano, organinių humusinių rūgščių, įgauna rusvą spalvą.

Uosto plėtros planams kliūtis yra ne kanalas, o ekologiniai apribojimai, apimantys dalį pietinės uosto plėtros teritorijos, netgi prie Kuršių marių numatomą statyti naują valčių prieplauką. Atsižvelgti į juos turėjo ir SGD dujotiekio rangovai, vamzdžius kišę po Vilhelmo kanalu ir tiesę juos per vandenvietės sanitarinę zoną.

Prieš dešimtmetį įmonei analizuojant kitus vandens tiekimo variantus, išryškėjo, kad pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar, o Minijos vandeniui tiekti nutiesti 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Tuomet skaičiuota, kad šie darbai kainuotų 59 mln. litų. O iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų brangiau – iki 100 mln. litų. Bet dabar aiškėja, kad naudoti upių vandenį kaip geriamąjį neleidžia ES reglamentai ir anksčiau ar vėliau jų paisyti teks.

Klaipėdos meras mano, kad ir antrą kartą detalizuojant vandenvietės iškėlimo kainą gali susidaryti milžiniška suma, vargu ar adekvati iš naujos uosto teritorijos gaunamai naudai.

Tačiau uosto vadovas Arvydas Vitkus tvirtina, kad dairytis į pietines teritorijas uostas priverstas ne iš gero gyvenimo, vien studija gali kainuoti arti pusės milijono eurų. Bet prie uosto rezervinės 336 ha teritorijos prijungus 290 ha vandenvietės plotą atsivertų kur kas platesnė šios vietos perspektyva. “Mes žvelgiame į teritoriją plačiau – Vilhelmo kanalas nuo seno buvo naudojamas laivybai. Užžėlusi jo dalis prie uosto galėtų būti užpilta, vaga išvesta prie „Natura 2000“ teritorijos. Taip atsirastų galimybė naudoti kanalą kaip vandens kelią“, - uosto požiūrį dėstė A. Vaitkus.

Skirtingi interesai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas, pristatydamas Uosto tarybai vandenvietės klausimą, aiškino, kad kuo greičiau apsispręsti skatina pradėta Klaipėdos uosto bendrojo plano rengimo procedūra, kad būtų galima konkretizuoti užduotis. Jis priminė, kad 1994 metais atlikta hidrologinė studija numatė vandens tiekimo šaltinius atsisakius Klaipėdos 3 vandenvietės. Jų arealai glūdi už 30-60 kilometrų. Tačiau dabar būtų reikalinga nauja plotų žvalgyba.

Pagal Žemės gelmių registrą viena tokių vietų – prie Vilhelmo kanalo esantis Kliošių miškas, čia galima tikėtis iki 50 tūkst. kubų vandens per parą. Kita – Palangos 3 vandenvietė, ji yra arčiausiai - už 24 kilometrų nuo Klaipėdos Taip pat siūloma ištirti, kiek galima padidinti 1 vandenvietės požeminio vandens gavybos išteklius. Dabar iš jos išgaunama tik 10 tūkst. kubų per parą. Tikslinga būtų Geologijos tarnybai nagrinėti vandens tiekimo iš Kretingos, Gargždų ar net Plungės vandenviečių variantus.

Išklausęs uosto planus, Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas priminė, kad vandenvietė kol kas – savivaldybės žemėje, uostas negali jos savintis, todėl rengdama miesto bendrąjį planą savivaldybė nagrinės šio sklypo panaudojimą rekreacijai. Perdavus jį uostui miestui būtų reikalinga kompensacija.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius diskusijas užbaigė apibendrinimu, kad jei studija neatspindės miesto ir uosto susitarimo, tai ir finansavimo jokiems projektams ieškoma nebus. O į vandens gerinimo kokybę savivaldybės įmonei vis tiek tektų investuoti nuolat.

Susisiekimo ministerija žinybinio sutarimo dėl galimybių studijos tikisi sulaukti iki spalio 1 dienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"