TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepanikuoja, bet pinigų grynina daugiau

2008 11 10 0:00
Lietuvoje šiemet pinigų išgryninama gerokai daugiau nei pernai.
LŽ archyvo nuotrauka

Pasklidus gandams apie tariamus bankų sunkumus, prieš kelias savaites Ukrainos gyventojai pradėjo masiškai gryninti pinigus bankomatuose. Dėl to dalis bankų sustabdė, o kai kurie griežtai apribojo grynųjų išdavimą.

Lietuvoje panikos scenarijus prie bankomatų nepasikartojo, bet šiemet pinigų išgryninama gerokai daugiau nei pernai.

Prognozuojama, kad, norėdami optimizuoti darbuotojų skaičių, bankai ateityje išplės bankomatų ir kitų savitarnos įrenginių tinklą.

Grynųjų poreikis - dvigubai didesnis.

Spalio viduryje Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kai kurie didieji bankai griežtai apribojo klientų galimybes išsigryninti pinigus bankomatuose. Dalis bankomatų buvo net visiškai išjungti. Tuo metu Rusijoje kai kurių bankų bankomatuose uždrausta gryninti pinigus kitų bankų kortelių turėtojams.

Lietuviai kol kas nepanikuoja ir nekiša grynųjų į kojines. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per rugsėjį šalies įmonių ir gyventojų laikomų indėlių suma sumažėjo beveik 580 mln. litų. Tačiau tam daugiausia įtakos turėjo sumažėję įmonių indėliai, nes gyventojų laikoma suma ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo daugiau kaip 100 mln. litų.

Vis dėlto Lietuvos banko statistika rodo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį naudojantis bankomatais buvo atlikta 23 proc., arba 1,5 mln. operacijų daugiau nei per tą patį 2006 metų laikotarpį. Be to, per pataruosius tris mėnesius Lietuvoje buvo išgryninta 50 proc., arba 2,2 mlrd. litų daugiau nei prieš dvejus metus. Vidutiniškai per vieną operaciją šiuo metu išgryninama kiek daugiau nei 400 litų, o prieš dvejus metus ši suma nesiekė 330 litų.

Vienam Lietuvos gyventojui šiuo metu tenka pusantros banko mokėjimo kortelės. Iš viso Lietuvoje jų skaičiuojama per 4,2 mln., o bankinėms operacijoms jomis atlikti šalyje įrengtas 1441 bankomatas.

"Vienareikšmiškai teigti, kad daugiau pinigų išgryniname baimindamiesi dėl jų saugumo, negalima. Per pastaruosius metus gerokai pakilo vidutinis atlyginimas, taip pat padidėjo infliacija. Taigi daugiau uždirbame, daugiau išleidžiame, daugiau išgryniname ir bankomatuose", - LŽ sakė Martynas Žilionis, "Penkių kontinentų" grupės, kuri diegia ir bankines technologijas, atstovas.

Investicijas pristabdo laikinai

Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, bankai pastaruoju metu kur kas labiau susirūpino bankomatų tinklų priežiūra. Taip esą siekiama bent iš dalies apsisaugoti nuo klientų panikos, kuri galėtų kilti, jeigu dėl kokių nors priežasčių jie ilgesnį laiką negalėtų išsigryninti pinigų viename ar kitame bankomate.

"Artimiausiu metu bankai gali pristabdyti investicijas į naują įrangą. Tačiau siekdami optimizuoti darbuotojų skaičių, bet išvengti didelių eilių bankų skyriuose ir neprarasti klientų, ateityje jie diegs vis daugiau modernių daugiafunkcių savitarnos įrenginių", - tikisi M.Žilionis.

Tuo įsitikinęs ir antros didžiausios pasaulyje bankomatų ir prekybinės įrangos gamintojos Vokietijos bendrovės "Wincor Nixdorf" prezidentas Eckardas Heidloffas, neseniai viešėjęs Lietuvoje. "Wincor Nixdorf" ir "Penki kontinentai" pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ši Lietuvos kompanija bus vokiečių atstovai ne tik Lietuvoje, bet ir dar 14-oje Vidurio ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalių.

Lokalus patogumas

Išduodami mokėjimo korteles bankai naujus klientus tikina, kad taip patogu ir šiuolaikiška tvarkyti savo pinigus. Seni klientai žino, kad tai kainuoja: taikomi kortelės tvarkymo, jos keitimo pametus ar ją sugadinus, kortelės paskelbimo negaliojančia, grynųjų pinigų paėmimo iš bankomatų mokesčiai. Skirtinguose bankuose bei jų bankomatuose šios rinkliavos irgi skiriasi.

Ketinant atsiskaityti mokėjimo kortele užsienyje, reikėtų susimąstyti, kad nė vienas šalies komercinis bankas negali tiksliai pasakyti, kiek kainuos valiutos konvertavimas. LŽ to pasiteiravus skirtinguose Lietuvos komerciniuose bankuose buvo tiesiog pasiūlyta geriau vežtis grynųjų - eurų arba dolerių.

Faktai

Lietuvos bankų asociacijos antro ketvirčio pabaigos duomenimis, daugiausia įvairaus tipo mokėjimo kortelių yra išdavęs "Hansabankas", keičiantis pavadinimą į "Swedbank" - apie 1,4 mln. vienetų, kurių apyvarta siekia per 3,5 mlrd. litų. SEB bankas savo klientams yra išdavęs kiek daugiau nei 1,2 mln. mokėjimo kortelių, siekiančių 4,3 mlrd. litų apyvartą, bankas "Snoras" - 677,7 tūkst. vienetų, apyvarta - apie 511 mln. litų, "DnB Nord" bankas - 332 tūkst. vienetų, apyvarta - 1,3 mlrd. litų. Kiti šalies komerciniai bankai yra išdavę nuo 50 iki 100 tūkst. mokėjimo kortelių.

Daugiausia operacijų (17,881 tūkst.) per pusę šių metų atliko SEB banko klientai, atsiskaitant už pirkinius išleista 1,7 mlrd. litų, o bankomatuose išgryninta apie 2,5 mlrd. litų.

"Swedbank" klientai savo mokėjimo kortelėmis naudojosi 17,661 tūkst. kartų, atsiskaitydami už pirkinius išleido 642 mln. litų, o bankomatuose išgrynino 2,9 mlrd. litų.

"DnB Nord" banko klientai mokėjimo kortelėmis naudojosi 4,733 tūkst. kartų, atsiskaitydami parduotuvėse jie išleido daugiau kaip 412 mln. litų, o bankomatuose išgrynino 860 mln. litų.

"Snoro" banko mokėjimo kortelėmis naudotasi 1,760 tūkst. kartų, pirkiniams išleista 86 mln. litų, o bankomatuose išgryninta 425 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"