TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepasidalija baterijų

2012 08 21 7:42
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Maždaug pusė surinktų baterijų buvo supirktos už simbolinę kainą, mokant po 2 litus už kilogramą.

Dvi asociacijos, siekiančios švarinti aplinką, susikirto dėl to, kaip tai daryti. Vieni įrodinėja, kad panaudoti galvaniniai elementai turi būti surenkami tik nemokamai, o kiti dalį jų ir superka. Valdžios institucijos kol kas linksta pritarti įvairovei.

Šiemet galvaninių elementų gamintojams ir importuotojams Lietuvoje yra nustatyta prievolė surinkti 25 proc. panaudotų elementų nuo maždaug 700 tūkst. tonų, esančių rinkoje. Tai apie 175 tonas. Iki rugpjūčio dviem asocijuotoms struktūroms - Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijai (EEPA) bei Gamintojų ir importuotojų asociacijai (GIA) - priklausančioms bendrovėms jau pavyko surinkti apie 110 tonų panaudotų baterijų.

Gamintojai ir importuotojai, neįvykdę prievolės, privalo mokėti taršos mokestį - po 10 tūkst. litų už kiekvieną nesurinktą toną.

Panaudotos baterijos irdamos aplinką teršia toksinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais, rūgštimis, kurios gali pakeisti dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Kartu su užterštu vandeniu šios atliekos gali patekti ir į maistui naudojamus augalus, kartu ir į gyvūnų bei žmonių organizmus, bei didina riziką susirgti vėžio ligomis.

Kertasi dėl būdo

Prieš pusmetį GIA paskelbė, kad pradeda supirkti panaudotas baterijas. Šis būdas, kaip teigia asociacijos vykdomasis direktorius Alfredas Skinulis, pasiteisina. Šiemet GIA priklausančios bendrovės jau surinko apie 70 tonų galvaninių elementų. Tai beveik tiek, kiek reikia surinkti iki metų pabaigos, tad neabejojama, jog prievolė bus įvykdyta su kaupu.

Maždaug pusė surinktų baterijų buvo supirktos už simbolinę kainą, mokant po 2 litus už kilogramą.

EEPA, kuri naudotas baterijas renka nemokamai, yra pastačiusi tam skirtas dėžes prekybos centruose, pašto skyriuose, mokyklose, bibliotekose, negali pasigirti tokiais rezultatais, bet neabejojama, kad būtinas 80-90 tonų iki metų pabaigos pavyks surinkti.

"Žmonės vis sąmoningesni, daug rečiau galvaninius elementus išmeta į bendrus šiukšlių konteinerius. Tai rodo ir rezultatai - 2010 metais asociacijai priklausančios bendrovės surinko 10 tonų senų elementų, 2011 metais - 13 tonų, o iki šių metų vidurio - jau per 40 tonų", - LŽ pasakojo EEPA vadovas Giedrius Mikulskas.

EEPA kartu su Kaune registruota atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrove "Žalvaris" birželį sujungė pajėgas ir dabar kontroliuoja daugiau kaip 6000 punktų visoje Lietuvoje. Tačiau, kaip LŽ teigė G.Mikulskas, pagaliu beįsibėgėjančio vežimo ratuose tapo GIA sprendimas dalį galvaninių elementų supirkti.

Pasak jo, susiklostė panaši padėtis kaip su taros supirktuvėmis prie kai kurių prekybos centrų, kai netoli esančius rūšiuotų komunalinių atliekų konteinerius "išvalo" asocialūs asmenys ir visą turinį, dargi palikdami išlaužytus konteinerius, neša į supirktuves. Tik čia dar blogiau: naudotus elementus iš dėžučių saujomis semia vaikai. Jiems tie 2 litai - didelis pinigas, o mes eikvojame degalus ir iš elementų surinkimo punktų grįžtame tuščiomis", - piktinasi G.Mikulskas.

"Mes jau ne kartą tokius kaltinimus paneigėme. Juk ir patys turime per 3000 nemokamo surinkimo vietų, bet nepastebėjome, kad iš jų būtų vagiama", - atkerta A.Skinulis.

Verslas yra verslas

Pasak GIA vadovo, praktika parodė, kad finansinis žmonių skatinimas davė geresnių rezultatų negu švietimas. Asociacija yra apskaičiavusi, kad supirkti elementus yra pigiau, negu vežtis iš surinkimo punktų. "Ekonominę naudą gauna ir atliekų rūšiavimo bendrovės. Jeigu joms nemokėtume, niekas gyventojų išmestų baterijų neatrinkinėtų", - pažymi A.Skinulis.

"Kurgi ne, - atrėžia EEPA vadovas. - Mes važinėjame dykai, o anie džiaugiasi, nes jiems nereikia samdyti jokio transporto, žmonės patys maišais suneša ir parduoda. Supirkėjams svarbu, kad atneša, o iš kur - niekam nerūpi."

EEPA yra apskaičiavusi, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja vidutiniškai po 200 gramų elementų, arba maždaug po 9 elementus. Vadinasi, keturių asmenų šeima nė kilogramo nesurenka. Todėl jam keista, kai elementų sunešama dešimtimis kilogramų.

G.Mikulsko teigimu, visose ES šalyse galvaniniai elementai surenkami nemokamai, todėl nesuprantama, kodėl Lietuvoje bevertis daiktas yra paverstas preke.

"Mūsų nuomone, svarbiausia - vykdyti užduotis ir gyventojus skatinti įvairiomis priemonėmis, kad pavojingų atliekų neišmestų, atiduotų surūšiuotas, - nesutinka A.Skinulis. - Renkame ir nemokamai, ir superkame, skelbiame surinkimo akcijas. Visos priemonės pasiteisino."

Laukia sprendimo

Neapsikentusi dėl nelygios konkurencijos, EEPA kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydama neseniai parengtą, bet dar nepatvirtintą draudžiamų supirkti metalų sąrašą papildyti galvaniniais elementais.

Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė LŽ informavo, kad gavusi EEPA laišką Ūkio ministerija surengė bendrą pasitarimą su Aplinkos ministerijos Atliekų departamento specialistais. Vieningai sutarta tik dėl to, kad logiškas ir pagrįstas yra tik EEPA prašymas uždrausti metalo supirktuvėms supirkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, todėl jau derinamas atitinkamas ūkio ministro įsakymo projektas.

"Tam visiškai pritariame ir mes, - teigia A.Skinulis. - Kol tai nedraudžiama, išardomos elektronikos prietaisų ir tik tai, kas vertingiausia, vežama metalų supirkėjams, o visa kita išmetama.

G.Mikulskas LŽ pripažino, kad EEPA gautas Ūkio ministerijos atsakymas neguodžia: papildyti draudžiamų supirkti metalų sąrašą galvaniniais elementais atsisakyta, nes tai nėra metalas. "Bandome įrodyti, kad galvaninių elementų didžiąją dalį sudaro metalas. Seni, išeikvoti galvaniniai elementai priskiriami prie pavojingų aplinkai atliekų, nes turi pavojingų metalų: kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio, ličio ir kt.", - tvirtina G.Mikulskas.

Pasak jo, asociacija galutinių rezultatų yra nusiteikusi laukti iki rugsėjo pabaigos. "Jei atsakymas bus neigiamas, jei valstybei tokie klausimai nerūpės, mūsų asociacijos narės irgi pradės elementus supirkinėti, o žmonės papildomai už tai mokės iš savo kišenės - juk reikės kurti ir supirktuves, ir žmonių samdytis, administruoti, o visa tai kainuoja", - aiškina EEPA vykdomasis direktorius ir priduria, kad depozitas yra brangiausias atliekų surinkimo būdas, todėl jis mažai kur ir naudojamas.

"Kaip gali supirkimas kirsti per gyventojų kišenę, jei supirkti yra pigiau, negu apvažiuoti tūkstančius kilometrų ir surinkti iš visų taškų, - nesutinka A.Skinulis. - Argumentas, kad baterijos brangs, yra visiškai nepagrįstas. Mes naudojamės visais būdais, nes mums svarbiausia yra pasiekti rezultatą. Kadangi mūsų veikla pasiteisino, plėsime ir surinkimo, ir supirkimo tinklą."

Aplinkos ministerija didelių vilčių EEPA neteikia, nes teisės aktais supirkinėti baterijų nedraudžiama, ir tai yra vienas atliekų surinkimo būdų. Ministerijos Atliekų tvarkymo departamento vyriausioji specialistė Ingrida Valavičienė LŽ teigė, jog daugumai importuotojų nesusitarus dėl baterijų surinkimo būdo kyla rizika, kad supirkimas bus tik trumpalaikė iniciatyva, neapimanti visos Lietuvos teritorijos. Kol gyventojų rūšiavimo įgūdžiai tik formuojami, esą tęsti tokias priemones yra būtina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"