TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepasidalija verslo ir tūkstančių uosto darbuotojų kuriamos naudos

2015 06 29 6:00
Uostą pelnytai galima vadinti šalies bei viso regiono ekonomikos varikliu. Vidos Brtelienės nuotrauka

Klaipėdos uostas duoda darbo šimtams verslo įmonių ir tūkstančiams darbuotojų. Tačiau aukštas klaipėdiečių pajamų lygis skatina juos išsikelti gyventi atokiau nuo pramonės, tad jie "išsineša" ir savo mokesčius, o dėl to kyla uostamiesčio ir aplinkinių rajonų administracijų ginčai dėl biudžetų lėšų.

Žmonės linkę dirbti mieste, o gyventi keliasi į užmiestį. Antrą dešimtmetį akivaizdžiai priešingomis kryptimis judanti Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių demografinė kreivė kelia politikų diskusijas: dėl vietų vaikų darželiuose, viešojo transporto maršrutų, inžinerinės infrastruktūros, pramonės taršos ir mokesčių. Įsigali nuomonė, kad Klaipėda, iš jos išsikeliant gyventojams, negauna, jai priklausančios mokesčių dalies, o riebią finansų dalį perimantys Gargždai be didelių pastangų tampa kone turtingiausiu rajonu Lietuvoje.

Panašių diskusijų kilo ir dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu „Ernst & Young Baltic“ parengtos studijos apie uosto naudą valstybei ir miestui.

Uosto naudą vertino skaičiais

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus džiaugiasi „Ernst & Young Baltic“ atliktu darbu, nes išanalizuota socialinė bei ekonominė uosto įtaka aplinkai perteikta įspūdingais skaičiais. Esą anksčiau apie uosto naudą buvo kalbama neturint mokslinio pagrindo.

„Tokia tiksli ir nuosekli studija Klaipėdos uoste atlikta pirmą kartą. Ekonominės ir socialinės įtakos skaičiavimai remiasi vadinamuoju Leontjevo modeliu, kuris sudaro galimybę įvertinti itin tikslią ūkio subjektų naudą, kuri dėl jų vykdomos veiklos yra sukuriama kituose ekonomikos sektoriuose. Studijoje buvo analizuojamas 2007–2013 metų laikotarpis. Matome, kad uosto nauda miestui ir valstybei akivaizdi, uostą pelnytai galime vadinti šalies bei viso regiono ekonomikos varikliu. Vertiname tai ne tik kaip galimybę didžiuotis tuo, bet ir kaip milžinišką atsakomybę. Labai svarbu, kad šis suvokimas būtų visuotinis – ne tik uostininkams, bet ir miestiečiams, miesto valdžiai, valstybei“, – apibendrindamas studiją teigė A.Vaitkus.

Pagal 2013 metų rodiklius daroma išvada, kad Klaipėdos uoste perkrauta viena tona krovinių sukuria 17,80 eurų valdžios sektoriaus pajamų. Su uostu susijusios įmonės uždirbo 2,1 mlrd. eurų, kurie sudarė 9,26 proc. BVP. Į savivaldybių ir valstybės biudžetus jos sumokėjo daugiau kaip 593 mln. eurų mokesčių. Dėl automatizacijos ir aukštos kvalifikacijos uosto įmonės darbuotojas sukūrė ketvirtadaliu daugiau pridėtinės vertės nei bet kuris kitas Lietuvos įmonių darbuotojas.

Pagal darbo vietų sankaupą uostas yra trečioje vietoje po bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Achema“. Su uostu susijusiose įmonėse dirba 58 tūkst. darbuotojų, arba 4,5 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Klaipėdiečių čia dirba 14,5 tūkst., o tai sudaro 18 proc. miesto darbo vietų. Pajamos, tenkančios vienam uosto darbuotojui, yra dukart didesnės nei vidutiniškai dirbančiojo kitur Lietuvoje.

Įžvelgė studijos netikslumų

Studijos pristatyme dalyvavę mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, vicemeras Artūras Šulcas, administracijos direktorius Sauliu Budinas tikino neabejojantys uosto nauda valstybei, bet gana kritiškai vertino indėlį į miesto finansus, ragino ekspertus skaičius suderinti su savivaldybės ekonomistais. Diskusijų sukėlė faktas, kad su uostu susijusios įmonės į Klaipėdos savivaldybės biudžetą per metus sumoka 11 mln. eurų - 23 proc. visų mokesčių.

Atskirti, kurio darbuotojo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis atiteko miestui, o kurio – iškeliavo į rajono savivaldybę, gana sudėtinga, kai mokesčiai skirstomi Vilniuje. Į miesto biudžetą gražinama 65 proc. GPM dalis rodo ką kita. „Klaipėdoje iš viso – 97 tūkst. darbuotojų, iš jų savivaldybė iš biudžeto finansuoja arti 10 tūkstančių, taigi galai nesueina. Skaičiavimai – sąlyginiai, įsivaizduojamieji“, - pastebėjo A. Šulcas.

Klaipėdos miesto administracijos manymu, nesusikalbėjimas atsirado dėl pasirinktų matmenų, neįvertintas neigiamas uosto poveikis: vos prakutę uosto darbuotojai keliasi gyventi į užmiestį, o tai ne tik blogina demografinę statistiką, bet ir skurdina miesto biudžetą, kadangi netenkama GPM.

Diskusijose dalyvavę verslininkai pastebėjo studijos netikslumų dėl pasirinktų lyginimo kriterijų.

Studijos išvada, kad uosto veikla 4 kartus naudingesnė nei Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), netgi užgavo zonos atstovą Raimondą Baką. Pasak jo, uostas yra vienas, monopolininkas, o konkuruojančių LEZ Lietuvoje – septynios. Esą jeigu būtų lyginami darbuotojų kiekis ir sukuriama pramonės vertė, gali pasirodyti, kad Klaipėdos LEZ - efektyvesnė už uostą. Jo pastebėjimu, tokie supriešinimai – visiškai nereikalingi, nes tarp jų ryški ekonominė sąveika.

Apibendrinant diskusiją buvo reziumuota, kad uostas – miesto dalis, tarp jų tokia simbiozė, kad pateikti poveikį sausais statistikos skaičiais darosi neįmanoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"