TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepasidalina žuvų aukciono

Klaipėdiečių svajonė perimti savo žinion Žuvininkystės produktų aukciono ir žvejų uostelio valdymą stringa.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios žinioje yra žvejų uostelio krantinės, perspėja, kad tam reikėtų pakeisti daugybę teisės aktų, kelis įstatymus ir net Klaipėdos miesto bendrąjį planą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kol nėra gavusi oficialių prašymų, klaipėdiečių sumanymo nekomentuoja. Nesutaria ir patys žvejai - ar savininko pakeitimas yra toks būtinas?

Nauda žvejams

Miesto atstovai įrodinėja, kad perėmus aukcioną iš dabartinės jo savininkės ŽŪM norima apsaugoti objektą nuo privatizavimo bei efektyvinti jo veiklą.

Tačiau ŽŪM Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius abejoja uostamiesčio politikų veiksmų pagrįstumu, esą ministerija kol kas net nesvarsto šio objekto privatizavimo galimybės. "Taip pat negaliu komentuoti ir Klaipėdos miesto savivaldybės planų. Girdėjau, kad jie svarsto perimti aukcioną savo žinion, bet ministerija iš Klaipėdos jokių prašymų, jokių aukciono veiklos vizijų nėra gavusi. Todėl ir nesiryžčiau kometuoti šio klausimo", - kalbėjo D.Nienius.

Anot Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, vienijančios 70 proc. žvejų, pirmininko Alfonso Bargailos, aukcioną reorganizavus į municipalinį liautųsi kalbos dėl jo privatizavimo. Pasak A.Bargailos, savivaldybei perėmus aukcioną pagerėtų ir pačių žvejų padėtis. "Žvejus pinigai už parduotą laimikį greičiau pasiektų, be to, jie žuvis galėtų pardavinėti tiesiogiai miestiečiams", - kalbėjo žvejų atstovas.

A.Bargaila ragino netikėti oficialiais ŽŪM pareiškimais, kad objekto privatizuoti neketinama. "Jei jo statybos kainavo beveik 6 mln. litų, vadinasi, parduoti jį galima tikrai už keliskart didesnę sumą", - kaltinimais svaidėsi žvejys.

Privatizuos patys?

Tačiau vienos didžiausių žvejybos įmonių "Banginis" savininkas Algirdas Aušra abejoja tokio sumanymo nauda. "Jei žvejai uostelyje galėtų laikyti laivus nemokamai, o už sugautas žuvis gautų kelis kartus daugiau, tai būtų apčiuopiama nauda. O jei pasikeis tik savininkas, nebus jokių pokyčių", - aiškino jis.

Dar daugiau, A.Aušra laikosi nuomonės, kad perėmus aukcioną miesto žinion bus daug lengviau objektą privatizuoti. "Manau, kad A.Bargaila ir jo asociacija tuo suinteresuota. Klaipėdoje jis turi nemažai pažinčių, todėl čia jie labai greitai įvykdys savo sumanymą", - dėstė A.Aušra.

A.Bargaila tokius kaltinimus vadina laužtais iš piršto.

Mažės žuvų kaina

Uostamiesčio savivaldybė apie būsimą privatizavimą dar nemąsto, tačiau jau pradėjo konkrečius veiksmus perimti žuvininkystės aukcioną savo žinion.

"Mano manymu, dabartinis jo šeimininkas, Žemės ūkio ministerija, būdama už 300 kilometrų, negali garantuoti efektyvaus aukciono valdymo. Be to, Klaipėdoje susikoncentravusi didžiausia šalyje žvejų bendruomenė. Todėl aukcioną padaryti municipaliniu būtų logiškas žingsnis", - teigė uostamiesčio savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Anot jo, miestas sudarytų išskirtines galimybes žvejams žuvis pardavinėti tiesiogiai gyventojams. "Išloštų visi. Ir pirkėjai, už menkių kilogramą mokėsiantis 7, o ne 12 litų, ir žvejai, vietoje 3 gausiantys 7 litus", - įrodinėjo V.Plečkaitis.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų komisijos pirmininko Valerijono Bernoto, plėsti aukciono veiklą už Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas galėtų ne tik ŽŪM, bet ir Klaipėdos savivaldybė. "Fondai prieinami ir savivaldybėms. Mes tikrai galėtume greičiau rasti lėšų greta aukciono pastatyti menkių perdirbimo cechą bei mažmeninės prekybos parduotuvę, kad klaipėdiečiai turėtų galimybę įsigyti šviežių žuvų", - sakė V.Bernotas.

Įkurs parduotuvę

UAB Žuvininkystės produktų aukcionas Smeltalės upės žiotyse netoli Kuršių marių pradėjo veikti 2007 metais. Vienintelė jo akcininkė yra ŽŪM. Aukcionui pastatyti buvo naudojamos ES Žuvininkystės fondo lėšos, iš viso 5,64 mln. litų. Tačiau praėjus privalomai penkerių metų priežiūrai, pagal ES reikalavimus, jau galima šį objektą perleisti kitam šeimininkui, privatizuoti ar net pakeisti paskirtį. Būtent pastarojo scenarijaus labiausiai ir bijo dauguma žvejų.

Pagal žemės ūkio ministro įsakymą, visi žuvis jūroje gaudantys žvejai savo laimikį privalo parduoti būtent aukcione. Tačiau įsigyti žuvis aukcione gali tik juridiniai asmenys. Paprastiems pirkėjams tokia galimybė nėra sudaryta. Klaipėdiečiai tikina, kad jiems perėmus objekto valdymą greta aukciono atsirastų ir nedidelė parduotuvėlė.

Pagrindinis aukciono pajamų šaltinis - nedidelis procentas (6,5 proc.) nuo parduotų žuvų. 2010 metais aukcionas gavo 641 tūkst. litų pajamų, o jo veiklos sąnaudos sudarė 480 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"