TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepasiklydę vertime

2011 06 30 0:00

Namų sąvoka per pastaruosius metus išsiplėtė ir apima visą Europos Sąjungą (ES), nes visose šalyse galioja panašios taisyklės, žmogaus interesai yra apsaugoti, o patekus į keblią padėtį galima sulaukti paramos ir pagalbos.

Visai nepastebimai ES tapo namais milijonams jos piliečių. Skirtingų šalių atstovai pripažįsta, kad grįždami iš svetur, nesvarbu, per kurią valstybę grįžtama, vos peržengę ES sieną jie jaučiasi kaip namie. Tuo pat metu trečiosioms šalims ir jų piliečiams ES yra sektinas tautų sambūvio, žmogaus teisių ir gyvenimo kokybės pavyzdys. Reikia tik prisiminti už ES rytų sienos populiarią frazę apie remonto kokybę - "euro remontas", o už Atlanto dažnai kartojamą sakinį - "jeigu jau sirgti, tai geriau Europoje".

Todėl ES sėkmė priklauso nuo jos gebėjimo kalbėti vienu balsu tiek vidaus, tiek išorės politikos klausimais ir išlikti unikaliu ekonominiu politiniu vienetu. Didelė atsakomybė už tai tenka naujosioms ES atstovėms, nes 2011 metai - tai Vengrijos ir Lenkijos pirmininkavimo ES metai. Liepos 1 dieną Vengrija perduoda pirmininkavimo vėliavą Lenkijai, tad jau galima pakalbėti apie pirmuosius rezultatus ir darbus, kuriuos dar reiktų nuveikti.

Patirtis - ne iš vadovėlių

Vengrijos pirmininkavimo laimėjimu reikėtų pripažinti sėkmingą Kroatijos stojimo į ES proceso užbaigimą - 2013 metais Kroatija turėtų tapti 28 ES šalimi ir tam padėjo pačios Vengrijos patirtis, įgyta stojant į ES.

Remdamasi kita sukaupta patirtimi - modernios valstybės kūrimo po taikių prieš totalitarizmą nukreiptų revoliucijų - Vengrija galėjo pasiūlyti ir daugiau iniciatyvų. Ypač sprendžiant susikaupusias arabų šalių, esančių artimiausioje ES kaimynystėje, problemas.

Reikėtų įvardyti kelias priežastis, sutrukdžiusias pasinaudoti šia patirtimi. Pirmoji yra nulemta naujosios Europos šalių politinio gyvenimo ypatybių - dėl didelės ir dažnos aukštas pareigas einančių pareigūnų kaitos ir atitinkamai patirties stokos bendravimas su ES institucijomis ir kitų šalių atstovais tampa ne toks efektyvus.

Kita yra kartų problema: ES šalyse naujajai Europai dažnai atstovauja žmonės, kurie realiai nedalyvavo pačiose revoliucinėse permainose ir įgyvendinant sunkiausias pradinio laikotarpio reformas.

Deja, reformų patirties išmokti iš vadovėlių negalima, staigūs pokyčiai ir unikalios situacijos reikalauja tam tikro gebėjimo pajusti aplinką ir esant kritinei padėčiai greitai pasirinkti tinkamą sprendimo variantą. Griežta ir tiesmuka politika tokiais atvejais nepasitvirtina ir reikia lankstumo bei išradingumo, nes daugelis sprendimų yra labai inovatyvūs.

Trečia problema jau tapo linksmu priežodžiu Briuselyje. Sakoma, kad ES institucijose užimti aukštus postus iš naujosios Europos šalių didžiausią tikimybę turi tie, kurie baigė mokslus Maskvoje. Mokslai Maskvoje savaime nėra blogybė, deja, daugeliu atveju jie suformavo konformistinį požiūrį į įvykių raidą. Todėl pasitaiko, kad ES institucijų pasiūlymai stokoja naujumo ir ryškiai išreikštos pozicijos.

Ambicingi, bet realūs tikslai

Jei kalbėsime apie ekonomikos reikalus, tai Vengrija įnešė nemažą indėlį rengiant smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo teisinius aktus bei ekonomikos valdymo pertvarkos paketą. Deja, kaip ir kaimynystės politikos srityje, šalis nevisiškai išnaudojo savo galimybes sprendžiant valstybės, visų pirma Graikijos, skolų problemas.

Vengrija iš savo reformų patirties puikiai žino, kad vien taupymu ir likvidumo palaikymo paskolomis negalima išspręsti mokumo problemų. Pagrindinis klausimas tokiais atvejais turi būti ne kaip valstybė turi valdyti savo skolas, o kaip ji gali uždirbti siekdama savo skolas sumažinti.

Liepos 1 dieną perimanti pirmininkavimą Lenkija turi progą pasižymėti sprendžiant daugelį išvardytų problemų. Dabar deklaruojami tikslai - pasiūlyti ES naują augimo modelį, nesutelkiant viso dėmesio tik į valstybės finansus ir biudžeto deficito ribojimą, parengti ES biudžeto projektą taip, kad jis būtų kaip investicinis instrumentas, pagerinti finansų rinkų priežiūrą ir reguliavimą, pasiūlyti krizių valdymo principus, skirti specialų dėmesį kapitalo prienamumui smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, sukurti bazę išorės energetinei politikai, išplėsti ES vertybių bei reguliavimo skaidą artimiausios kaimynystės šalyse, remti demokratines transformacijas ir modernių institucijų kūrimą - skamba labai ambicingai, bet realistiškai.

Be skubos ir apgalvotai

Reikėtų palinkėti Lenkijai sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus, nes tai pasitarnautų visos ES, ir Lietuvos, labui. Ir reikia tikėtis, kad nebus pamiršta dar viena pereinamojo laikotarpio reformų išmintis - skubios reformos dažnai būna paviršutiniškos, kad pokyčiai būtų nuoseklūs ir nesustabdomi, jos turi būti gerai apgalvotos ir teisiškai bei ekonomiškai pagrįstos. Tokių reformų negalima paruošti be aktyvaus ir esminio senųjų Europos šalių dalyvavimo, nes šios šalys yra sukaupusios didelę institucinio darbo patirtį ir suformavusios atitinkamą teisinę kultūrą ir kokybę. ES jėga ir yra derinys naujų bei senų ES šalių patirties ir gebėjimų.

Aktyvios kaimynystės politikos vykdymas neturėtų lemti ES sienų ištrynimo. ES ir toliau turėtų veikti kaip vieningas ir unikalus sutartimis apibrėžtas junginys, kalbantis su pasauliu ir sprendžiant vidaus reikalus vienu balsu. Taip, demokratiškai atsižvelgiant į daugumos ES piliečių norus, galima užtikrinti santykinį saugumą ir gyvenimo kokybę pačioje ES bei suteikti daugiau aiškumo ir stabilumo pasaulio problemų valdysenai.

Tokia politika skatintų ir reformų procesus kaimynų šalyse, tiek siekiančiose tapti ES narėmis, tiek norinčiose glaudžiau su ES bendradarbiauti. Tai, jog Europa ir ES nėra tapati sąvoka, be jokios abejonės, supranta ir JAV.

Na, o Graikijos ir kitas ekonomines problemas ES išspręs. Tai gali drąsiai pasakyti milijonai naujosios ES gyventojų, pergyvenę didžiųjų ir radikalių ekonomikos reformų laikotarpį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"