TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepilnamečiai vasaras parduotų užsieniui

2008 06 13 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

"Man 16 metų, gal žinote, ar galima Ispanijoje rasti kokį nors darbą, nesvarbu kokį?" "Ispanijos plantacijose į vergų amžių niekas nežiūri". Tai ištrauka iš pokalbio viename interneto portale.

Akivaizdu, kad didžiuosiuose šalies miestuose nepilnamečių, norinčių įsilieti į užsienio šalių darbo rinką, daugėja. Tačiau užsienio darbdaviai neskuba Lietuvoje ieškoti jaunos darbo jėgos.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje teigia, kad lietuvių emigrantų vaikai vasarą mieliau grįžta padirbėti į Lietuvą.

Oficialios informacijos, kiek mūsų šalies nepilnamečių šiuo metu atlikinėja kitų šalių darbdavių užduotis, nėra.

Legaliai įsidarbinti nelengva

Įstaigos, kurios rūpinasi jaunimo iki 18 metų įdarbinimu, pabrėžia, kad šalyje kasmet didėja jaunų darbuotojų paklausa sezoniniam darbui vidaus darbo rinkoje, be to, daugėja ir norinčių dirbti nepilnamečių. Lietuvoje atostogaujančiam moksleiviui nesunku susirasti sezoninį darbą.

Kitokia situacija susiklosto jaunam žmogui panorus laikinai tapti darbo emigrantu. Nepilnametis padirbėti į kitą šalį gali išvykti tada, jeigu jo tėvai arba vienas iš tėvų yra toje šalyje, arba parašius sutikimą ir perdavus jį globėjams, kurie svetur rūpinsis dirbančiu vaiku. Kai kuriose šalyse sutikimo reikalaujama ir iš mokymo įstaigos.

Tačiau net ir turintiems darbo pasiūlymą nepilnamečiams išvykti iš Lietuvos nėra paprasta: pilnametystės nesulaukę jaunuoliai, norintys padirbėti svetur, negali įsidarbinti naudodamiesi privačių įdarbinimo organizacijų, kurios turi licenciją tarpininkauti įdarbinant piliečius užsienyje, paslaugomis. Tokių agentūrų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai buvo 47.

"Kalbant apie nepilnamečių įdarbinimą užsienyje tarpininkaujant įdarbinimo agentūroms, remiamasi Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 9 straipsniu, kuriame nurodoma, kad Tarptautinės darbo organizacijos narės, šiuo atveju ir Lietuva, imasi priemonių užtikrinti, kad privačios įdarbinimo agentūros nesinaudotų vaikų darbu ar nesisiūlytų jų įdarbinti. Kadangi Lietuva šią konvenciją yra ratifikavusi, įdarbinimo agentūros turi laikytis jos nuostatų. Pagal Jungtinių Tautų konvenciją ir LR vaiko teisių apsaugos įstatymą - vaikais yra laikomi asmenys iki 18 metų", - LŽ komentavo SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.

Jaunos darbo jėgos neieško

Birutė Balynienė, Darbo biržos atstovė spaudai, LŽ teigė, kad EURES biurai prie Lietuvos darbo biržos nėra gavę pageidavimų įdarbinti nepilnamečius užsienio valstybėse.

Remiantis TMO informacija, nepilnamečių darbui Didžiojoje Britanijoje taikoma daug įvairių apribojimų - pradedant įvairiais dokumentais, kuriuos iš vietos valdžios turi gauti darbdavys, norintis įdarbinti nepilnametį, ir baigiant reikalavimu sudaryti palankesnį darbo laiką, geresnes darbo sąlygas bei prisiimti papildomą atsakomybę ir pan.

Dėl šių priežasčių tikėtina, kad nepilnamečiui rasti legalų darbą Didžiojoje Britanijoje bus sunku: bet kuris darbdavys kur kas mieliau renkasi savarankišką pilnametį darbuotoją. Tuo metu pačių britų spauda pasakoja šiurpias istorijas apie nelegaliai vergiškomis sąlygomis įdarbintus mažamečius.

Daugėja norinčiųjų dirbti

Skirtinguose mūsų šalies miestuose įsikūrusių EURES biurų patarėjai LŽ pripažino, kad Lietuvoje nepilnamečių, norinčių "parduoti vasaras" užsienyje, šiais metais padaugėjo.

EURES Klaipėdos biuro patarėja Asta Milvydienė teigė, kad šiais metais į biurą jau buvo atėję apie 10 nepilnamečių - su mama, vieni arba po kelis - teirautis dėl galimybės vasarą padirbėti svečiose šalyse: Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Ispanijoje. "Praėjusiais metais tokių atvejų, kad vaikai norėtų dirbti užsienyje, nebuvo", - prisimena ji.

Vilniaus biuras šiais metais irgi sulaukė poros nepilnamečių, norinčių vasarą padirbėti užsienyje, o anksčiau iš nepilnamečių neteko išgirsti klausimų apie tokią galimybę. "Praėjusiais metais tuo domėjosi tik vieno nepilnamečio mama", - sako EURES biuro Vilniuje patarėjo padėjėja Rita Pivorienė.

Kauno biuro patarėja Goda Marcinkevičienė pasakojo, kad sezoniniu darbu užsienyje šiais metais jau domėjosi keletas dar besimokančių jaunuolių. "Tačiau mes negalėjome pateikti jokių pasiūlymų, nes užsienio darbdaviai nėra pageidavę įdarbinti nepilnametį. Rekomenduojame nepilnamečiams darbo ieškotis jau nuvykus į tą šalį", - apie tai, kad Lietuvoje legaliai susirasti darbą užsienyje nėra lengva, kalbėjo G.Marcinkevičienė.

Nesvarbu kur, nesvarbu ką

Šiaulių biuro patarėja Karolina Kleinotaitė teigė, kad šiuo metu jau liovėsi bumas, kai dar mokyklą lankantis jaunimas darbo ieškosi kitose šalyse. "Prieš 4 metus nepilnamečių, klausiančių, kaip vasarą įsidarbinti užsienyje, buvo 3-4 kartus daugiau nei šiemet. Šiais metais sulaukėme ne daugiau nei 10 nepilnamečių, kurie teiravosi, kaip jiems įsidarbinti bet kurioje šalyje, ir nesvarbu, kokį darbą dirbti", - pasakojo ji.

Atsargumas nepakenks

Ieva Būdvydytė, Tarptautinės migracijos organizacijos projektų koordinatorė, perspėjo, kad vykstantys į užsienį nepilnamečiai neatsipalaiduotų tarsi vykdami atostogauti: prieš vykdamas į kitą šalį vaikas ir jo tėvai pirmiausia turėtų kruopščiai išsiaiškinti ir gerai žinoti, kokį darbą ir kokioje šalyje jie gali dirbti. Pašnekovė siūlo susisiekti su oficialiai veikiančiomis įdarbinimo agentūromis šalyje, į kurią ketinama vykti.

"Visose šalyse galioja skirtingi teisės aktai, pavyzdžiui, kai kurios šalys reikalauja tik tėvų sutikimo, kitose prašoma pateikti ir mokyklų sutikimą įdarbinti moksleivį užsienyje", - sakė pašnekovė.

Mokyklinio amžiaus jaunimas iš trumpos emigracijos tikisi grįžti pilnomis kišenėmis pinigų, tačiau I.Būdvydytė pabrėžia, kad neverta tikėtis, jog svetur jie uždirbs gerokai daugiau nei Lietuvoje.

EURES biurų patarėjai atkreipia dėmesį, kad nepilnamečiai dažniausiai mini tas šalis, į kurias emigravę daugiausia Lietuvos piliečių, - Didžiąją Britaniją, Ispaniją.

Padirbėti - į tėvynę

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas LŽ teigė, kad šioje šalyje gyvenančių lietuvių šeimų nepilnamečiai vaikai nuo 14 metų vasarą irgi mėgina sekti tėvų pėdomis ir kibti į darbą, tačiau nebūtinai emigracijoje.

"Šios šalies įstatymai yra gana griežti: nepilnametis gali dirbti dvi valandas, po to jam priklauso pertrauka, po jos - vėl gali dirbti. Todėl siūlomi lengvi ir trumpalaikiai darbai, tokie kaip laikraščių išnešiojimas ir pan. Tačiau Anglijos darbdaviams toks darbo režimas nėra priimtinas" - sakė jis.

Pasak ambasadoriaus V.Ušacko, Anglijoje klesti labai didelis darbuotojų išnaudojimas, ypač darbo imigrantų. "Anglijos darbdaviai dažnai viena žada, kita daro" - pažymėjo jis. Todėl gana dažnai vasarą lietuvių emigrantų vaikai vyksta dirbti į Lietuvą.

Faktai

TMO skelbia, kad dirbantys asmenys, sulaukę 16-18 metų, įvardijami kaip jauni darbuotojai. Galioja specialūs įstatymai, ginantys jaunų darbuotojų teises. Jais numatoma sveikatos ir saugumo reikalavimai, darbų, kuriuos gali dirbti jauni darbuotojai, sąrašas, bei nurodoma, kada ir kiek valandų gali dirbti jauni žmonės. Šie įstatymai yra labai griežti, juos pažeidęs darbdavys gali būti traukiamas atsakomybėn.

Prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų, darbdavys privalo įvertinti galimą riziką nepilnamečio darbuotojo sveikatai ir saugumui.

Jeigu asmeniui yra sukakę 16 ar 17 metų, darbdavys negali jo įdarbinti bare tomis valandomis, kai pardavinėjamas alkoholis ar galima jį vartoti, nebent toks darbas yra patvirtintos darbinės praktikos programos dalis.

Vaikus galima prižiūrėti esant bet kokio amžiaus, nepaisant to, ar šis darbas yra atlygintinas, ar ne. Galima prižiūrėti bet kokio amžiaus vaiką. Tačiau, jeigu nepilnamečio prižiūrimas vaikas patenka į pavojų, nes juo buvo netinkamai rūpinamasi, už tai atsakomybė tenka vaiko tėvams.

Jauni darbuotojai gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dieną arba ne daugiau kaip 40 val. per savaitę. Privaloma 12 val. pertrauka tarp kiekvienos darbo dienos ir dvi poilsio dienos per savaitę. Jaunam darbuotojui priklauso 30 min. pertraukėlė, kai dirbama ilgiau nei keturias su puse valandos. Tačiau yra ir tam tikrų išimčių.

Naktiniam darbui taikomi specialūs apribojimai. Dažniausiai jaunam darbuotojui negalima dirbti nuo 22 iki 6 valandos. Jeigu darbo sutartimi numatomas darbas po 22 val., dirbti turi būti baigiama 23 val., ir nauja darbo diena negali būti pradedama anksčiau nei 7 val. ryto. Esama tam tikrų išimčių jauniems darbuotojams, dirbantiems ligoninėse, žemės ūkyje, mažmeninėje prekyboje, viešbučiuose ir visuomeninio maitinimo įstaigose, kepyklose, korespondencijos ar laikraščių pristatymo darbą, arba darbą, susijusį su kultūrine, menine, sportine ar reklamine veikla. Jaunam darbuotojui draudžiama dirbti nuo vidurnakčio iki 4 val. ryto, išskyrus atvejus, kai susiklosto nepaprastosios aplinkybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"