TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nepilnamečių darbas gimtinėje nelaukia

2010 06 19 0:00
Suvokę beviltišką Lietuvos darbo rinkos padėtį, šiemet net ir nepilnamečiai jaunuoliai aktyviai dairosi darbo užsienyje.
LŽ archyvo nuotrauka

Šią vasarą dar daugiau nei pernai nepilnamečių norėtų įsidarbinti. Tačiau tokios jų galimybės savame krašte itin menkos. Todėl mūsų vaikai veržiasi "parduoti vasarą" užsieniui.

"Man 16 metų, ieškau bent kokio darbo Nidoje arba Palangoje, galiu dirbti užsienyje, turiu darbo patirties Anglijos ir Islandijos fabrikuose", - taip save pristato jaunuolis interneto forumuose.

Kitas rašo: "Ar galėtumėte mane įdarbinti, dirbčiau bet kokį darbą ir bet kur, man 17 metų."

Taip nepilnamečiai kreipiasi ir į jaunimo įdarbinimo centrus, o suvokę beviltišką Lietuvos darbo rinkos padėtį šiemet jie kaip niekada aktyviai varsto įdarbinimo užsienyje agentūrų duris.

Jaunimo įpročius tiriančios kompanijos pastebi, kad dauguma jaunimo nuo 15 metų dėl ekonominės recesijos buvo priversti keisti savo gyvenimo būdą ir laisvalaikį.

Konkuruoja su bedarbiais

Keičiasi ir svarbiausi nepilnamečių įsidarbinimo vasaros metu motyvai. Anksčiau mokiniai darbą rinkdavosi kaip vieną galimybių įdomiai praleisti vasaros laiką ir prašydavo gana nemažo atlyginimo vien dėl to, kad tokios buvo rinkos tendencijos. Dabar jiems svarbiausia gauti darbą.

Pasak Vilniaus darbo biržos jaunimo darbo centro vadovės Jolantos Skirmantienė, šiuo metu Vilniaus mieste nepilnamečiams galima pasiūlyti tik lankstinukus išnešioti ir ledus pardavinėti. "Tokios darbo vietos yra laisvos, nes ne visiems mokiniams dar yra pasibaigę mokslo metai ir egzaminų sesijos, be to, šie darbai nėra labai patrauklūs. Pavyzdžiui, norint prekiauti ledais reikia įsigyti verslo liudijimą. Nors mokiniai jį gali įsigyti su 50 proc. nuolaida, dažnas nedrįsta, nes nežino, ar jis atsipirks. Teisiniais darbo klausimais konsultuojame visus norinčiuosius ir pastebėjome, kad jaunimas tuo labai domisi. Tačiau tiek laisvų darbo vietų kaip pernai šiemet negalime pasiūlyti. Darbdaviai teigia, kad nėra tikri, ar po mėnesio neturės atleisti kvalifikuotų darbuotojų, o sezoniniams darbams jie labiau linkę įdarbinti bedarbiais likusius vyresnius žmones, turinčius patirties", - LŽ pasakojo J.Skirmantienė.

Pernai tokiu metu mokiniai jau galėjo rinktis darbus vasarai iš kur kas gausesnio sezoninio darbo pasiūlymų sąrašo. Jie noriai rinkosi darbus prekybos tinkluose, įvairiose gamybos srityse dirbti pagalbiniais darbuotojais, taip pat velomobilių vairuotojų darbą. Pasak pašnekovės, praėjusią vasarą mokiniai pageidavo per mėnesį gauti didesnį kaip 1000 litų atlygį, o šiuo metu supranta, kad labai gerai gauti ir minimalų atlyginimą.

Vaikai nori emigruoti

Įdarbinimo užsienyje bendrovės "Aulina consulting" direktorė Rita Biliukaitė LŽ sakė, kad dar nėra buvę tokių metų, kad tiek daug nepilnamečių teirautųsi apie galimybes įsidarbinti užsienyje. "Tačiau mes niekuo negalime padėti, nes užsienio darbdaviai pageidauja pilnametės darbo jėgos iš kitų šalių. Užsienio darbdaviui neapsimoka įdarbinti nepilnamečio iš Lietuvos ar kokios kitos šalies, nes reikia prisiimti didesnę atsakomybę, o nei fermeriai, nei fabrikų vadovai nenori papildomai rizikuoti. Todėl nepilnamečiams įsidarbinti užsienyje galimybių beveik nėra", - teigė R.Biliukaitė.

Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai į užsienį padirbėti savo vaikus išsiveža ten jau dirbantys jų tėvai. "Lengviausia tiems tėvams, kuriuos darbdaviai jau gerai pažįsta, todėl jų šešiolikmečių ar septyniolikmečių vaikų įdarbinimas yra įmanomas. Svarbu, kaip žmonės sugeba susitvarkyti ir susitarti, kad viskas būtų legalu, nes priešingu atveju galima skaudžiai nukentėti nuo vaikų teisių apsaugos tarnybų, kurios užsienyje dirba kur kas aktyviau nei Lietuvoje", - dėstė pašnekovė. R.Biliukaitė sakė, kad užsienyje veikia įvairios nepilnamečių įdarbinimo programos, tačiau jos skirtos norinčiam dirbti vietos jaunimui.

Galimybes riboja pinigai

Socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos "Macroscope" gegužės mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, trys ketvirtadaliai Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių nuo 16 iki 26 metų tvirtina, kad ekonominė recesija privertė juos keisti gyvenimo būdą ir dalį laisvalaikio įpročių.

Ekonomikos recesijos poveikį jaunimui geriausia atspindi laisvalaikio įpročių pokyčiai. Daugiau nei pusė - 56 proc. - respondentų teigia, kad rečiau renkasi mokamas pramogas, o pigesnių būdų praleisti laisvalaikį ieško 46 procentai. Dėl to jaunimas daugiau laiko būna namie - taip nurodė 54 proc. apklaustųjų.

Daugelį įprastų jaunimo laisvalaikio leidimo būdų tyrimo dalyviai renkasi rečiau: ne taip dažnai kaip prieš ekonomikos krizę lankosi kavinėse, rečiau užsuka į kino teatrus. Taip pat mažiau pinigų išleidžia drabužiams, juos perka rečiau arba ieško pigesnių pasiūlymų.

"Įdomiausia, kad respondentai nejučia pasidalija į dvi grupes - optimistų ir pesimistų. Vieni kalba apie tai, ką krizė jiems suteikė, ir pabrėžia galimybę daugiau laiko praleisti su šeima, o kiti - ką iš jų atėmė, jie akcentuoja pinigų stoką kinui, kavinėms ir kitoms pramogoms", - sakė "Macroscope" tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Faktai

Per pastaruosius penkerius metus du iš trijų emigrantų, išvykusių iš Lietuvos, buvo 20-49 metų. 2009-aisiais penktadalį visų emigrantų sudarė 25-29 metų gyventojai, 14 proc. - 30-34 metų, apie 13 proc. - 20-24 ir 35-39 metų, 8 proc. - 40-44 metų ir 7 proc. - 45-49 metų gyventojai. 60 metų ir vyresni gyventojai per pastaruosius penkerius metus sudarė tik 3-4 proc. visų emigrantų.

Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų išvyko mažiau. 2009-aisiais emigravo 3 tūkst. (9 proc. visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 metais.

Taip skelbia Statistikos departamentas, remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais, įvertinęs 2009 metais emigravusių Lietuvos gyventojų skaičių.

Pernai iš mūsų krašto emigravo 34,7 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais.

Per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 metais emigravo daugiausia - 48,1 tūkst. - žmonių. Vėliau, 2006-2008 metais, emigracijos tempas lėtėjo - išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 metais iki 23,7 tūkst. 2008-aisiais.

Vis daugiau emigruojančių gyventojų deklaruoja išvykimą. 2009 metais išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63 proc.) emigrantų, nedeklaravo - 12,7 tūkst. (37 proc.), 2005 metais - atitinkamai 15,6 tūkst. (32 proc.) ir 32,5 tūkst. (68 proc.).

Svarbiausias emigracijos tikslas - darbas. 2009 metais 86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 metais - 70 proc.).

2009 metais į Jungtinę Karalystę emigravo 33 proc. žmonių, Airiją - 14 proc., Baltarusiją - 9 proc., Jungtines Amerikos Valstijas - 8 proc., Vokietiją ir Ispaniją - po 6 proc., Rusijos Federaciją - 5 procentai.

Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.

Daugėja vyrų emigrantų. 2009 metais emigravę vyrai sudarė 60 proc., moterys - 40 proc. visų emigrantų, (2008 metais - atitinkamai 49 ir 51 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai (65 proc.) 18 metų ir vyresnių emigravusių moterų buvo netekėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 metais - 55 proc.). Maždaug pusė (48 proc.) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 metais - 42 proc.).

Lietuvos piliečiai 2009 metais sudarė 75 proc. visų emigrantų (2005 metais - 85 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"