TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nėra turto šeimininko – prapuola vartotojų lėšos

2015 12 18 6:00
Šis stulpas tikrai turi šeimininką. Reuters/Scanpix nuotrauka

„Lietuvos žinios“ jau rašė apie niekam nepriklausančią elektros liniją, kuria elektra teka į kelias sodybas Stirniuose, šalia Vilniaus. Paaiškėjo, kad jeigu specialiosios paskirties turtas nepriklauso niekam, pavyzdžiui, LESTO nelaiko savo nuosavybe kurios nors elektros linijos dalies, juo rūpintis privalo vietos savivaldybė, nors vartotojai už viską moka pelnus kaupiančiai valstybės valdomai elektros tiekėjai.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“ („Elektrą gauna niekam nepriklausančiais tinklais“, 2015 m. gruodžio 9 d.), valstybės valdomai skirstomųjų tinklų bendrovei LESTO perėmus Trakų rajone šalia Stirnių gyvenvietės esančios sodų bendrijos elektros ūkį, paaiškėjo, kad linijos dalis, kuria elektra iš bendrijos pastotės tiekiama kelioms gyventojų sodyboms, tapo niekieno, t. y. bešeimininkė. LESTO prižiūri tik jos balanse įrašytą turtą, o ši elektros linija, nutiesta į kelias sodybas prieš kelis dešimtmečius, po perėmimo „nėra LESTO nuosavybė“ – ji buvo pamesta.

Bet gyventojai, kaip visi buitiniai vartotojai, už elektrą moka visą kainą bendrovei LESTO pagal jos įrengtus individualius skaitiklius, taigi sumoka jai ir tą dalį tarifo, kuris skirtas turto eksploatacijai. Bet paprašyti atnaujinti elektros tiekimą dėl gedimo linijoje arba pakeisti sutrešusius stulpus ir laidus energetikai atkerta žmonėms: jūsų nėra.

Bešeimininkio turto problema iškilo po „Lietuvos žinių“ publikacijos: pradėjome aiškintis, ar iš tikrųjų „pamesta“ elektros linija Stirniuose – tai ne reiškinys, o toks pavienis atvejis, nutikęs bendrovei LESTO prieš kelerius metus perimant sodų bendrijų elektros tinklus. Taip tikina tiek Kainų komisija, tiek ir Energetikos ministerija – mat jos neturi kitų tokių pamestų elektros linijų pavyzdžių, o apie ką nežinai, gali atrodyti, kad tai ir neegzistuoja.

Valstybės institucijos mojuoja dar 2004 metais Vyriausybės patvirtintomis bešeimininkio turto nustatymo, naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir bruka tą pamestą turtą savivaldai. Tačiau savivaldybių tai neguodžia – jos nė nenumano, kiek tokio „niekieno“ turto jų teritorijoje yra, todėl negali pretenduoti nei į jam eksploatuoti skiriamus valstybės asignavimus, nei į vartotojų mokamo elektros tarifo dalį, kuri skirta turtui eksploatuoti.

Paaiškės inventorizavus

„Valstybės institucija, įtraukusi specialiosios paskirties objektą į apskaitą, apmoka šio objekto priežiūros, saugojimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų“, – patarusios gyventojams dėl niekam nepriklausančių tinklų priežiūros kreiptis į savivaldybę, paaiškino Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos inspekcija. Jos sutartinai teigė anksčiau apie tokius atvejus nežinojusios, tad šį vadino pavieniu atveju, todėl nevertu reglamentuoti atskirais teisės aktais.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Liesio nenustebino Stirnių gyventojų rūpesčiai, nes, jo nuomone, tos pačios bėdos yra visoje Lietuvoje.

„Bendrovė LESTO, nesuskaičiavusi savo turto, verčia bėdą mums. Mes nežinome, kiek savivaldybės teritorijoje esančio turto priklauso LESTO, kiek – mums ir kiek iš viso turto neturi šeimininko, – valstybės valdoma skirstomųjų tinklų bendrovė mums jokių turto aktų neperdavė“, – LŽ kalbėjo savivaldybės administratorius.

Pasak jo, savivaldybė elektros ūkį inventorizavo tik miestuose, o dabar šį darbą pradėjo vykdyti ir kaimo vietovėse – tik viską sužiūrėjus bus nustatytas ir bešeimininkis turtas. „Jam prižiūrėti savivaldybės negauna valstybės asignavimų, nes abejoju, ar bent kas dabar, kol neatlikta inventorizacija, galėtų pasakyti, kiek kokio bešeimininkio turto turi, – sakė J. Liesis ir priminė: – Visas elektros linijas tiesė valstybinė skirstomųjų tinklų įmonė, o dabar ji nubrėžia liniją ir sako: „Čia ne mūsų.“ Savivaldai tas ūkis primetamas jėga.“

Jis sakė tikįs, kad yra daugiau bešeimininkių elektros linijų, bet informaciją apie jas savivaldybėms turėtų pateikti elektros tinklų įmonė.

Užkrovė savivaldybėms

„Antai LESTO paklojo jėgos kabelius, o dėl gyvenviečių apšvietimo mes gauname tik raštą, kuriuo siūloma pasiimti savo stulpus ir įsukti lemputes. Kitaip nėra visoje Lietuvoje, – neabejojo J. Liesis. – Estetika nuostabi, žibintai nauji, o mums elektros skaitikliai sukasi. Vien už apšvietimą kas mėnesį mokame apie 7 tūkst. eurų.“

Anot pašnekovo, kai reikia prižiūrėti tokias „primestas“ elektros linijas, savivaldybė skelbia viešus konkursus. Pavyzdžiui, anksčiau konkursą laimėjusi UAB „Audra“ rūpinosi elektros linijų remontu ir energijos tiekimo atnaujinimu po avarijų. Didelių avarijų padarinius LESTO tinkluose ji ir likviduoja, o kitais atvejais tenka remontuoti savivaldybės lėšomis. „Iš valstybės biudžeto tam lėšų negauname. Kai įvyksta didelė stichinė nelaimė, lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, o kitomis problemomis turime rūpintis patys“, – pasakojo savivaldybės administracijos vadovas.

Priminsime, kad, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Kainų komisija, elektros tinklų priežiūrai ir investicijoms yra numatyta 41 proc. vidutinės elektros kainos 2016 metais. Savivaldybės elektros energija neprekiauja, todėl į tą kainos dalį jos negali pretenduoti, nors dalį tinklų prižiūri būtent jos.

Tuo metu buitiniai vartotojai pagal standartinį tarifą už elektros energiją šiemet turi mokėti po 12,9 cento už kilovatvalandę, kitąmet – po 12,4 cento. Elektros tinklų eksploatavimo – remonto, priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos buitiniams vartotojams nustatytoje kainoje kitąmet sieks 28 proc. tarifo. Vadinasi, už elektros linijų, kurių nėra LESTO turto balanse, eksploatavimą prie „niekieno tinklų“ prijungti vartotojai kitais metais kas mėnesį šiai bendrovei permokės maždaug po 3,5 cento už kiekvieną kilovatvalandę, nors tą turtą tvarko ne LESTO. Tačiau vartotojų lėšos nepasiekia tikrojo turto eksploatuotojo – savivaldybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"