TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neramiame pasaulyje – draudimas nuo terorizmo ir kibernetinių atakų

2016 10 17 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Draudimo brokerių rūmai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje verslas vis dažniau ieškos būdų apsidrausti nuo globalaus tipo grėsmių – terorizmo, kibernetinių atakų ar technologinių trikdžių. Tad Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės, šioje srityje dar turinčios menkai patirties, esą bus priverstos lygiuotis į užsienio praktiką.

Nors jau po dvejų metų, kaip tikimasi, draudimo bendrovės Lietuvoje pasiūlys šį naują draudimo produktą, pačios jos kol kas laikosi atsargios pozicijos ir teigia nepastebinčios pakankamo verslo susidomėjimo.

Nėra laiko laukti

Draudimo brokerių rūmų prezidento Arūno Adomaičio teigimu, globalios rizikos, kaip antai terorizmas, kibernetinės atakos ar technologiniai trikdžiai, yra naujos rizikos. Ir verslas nuo jų dar draudžiasi vangiai pirmiausia dėl to, kad šių rizikų reikšmė iki šiol buvo menkai vertinama, be to, jos buvo „kukliai aprobuotos draudikų“. Tačiau užsienio praktikos, anot jo, šioje srityje daugėja, taigi ir Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai pradeda labiau domėtis galimybe šias rizikas įtraukti į draudimo sutartį.

„Lietuvoje globalios rizikos draudimo sektoriuje kol kas yra naujiena, kitaip nei pasaulyje, bet Lietuvos draudimo bendrovės mokosi gana sparčiai ir manyčiau, kad per dvejų metus turėtų būti matomi pirmieji daigai. O po dešimties metų tiek Lietuva, tiek visas pasaulis drausis tiek nuo kibernetinių atakų, tiek nuo terorizmo, tiek nuo kitų rizikų“, – prognozavo A. Adomaitis.

Jo manymu, Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės turės nevilkinti šio produkto atsiradimo, esą kitu atveju įmonės pradės užsienyje dairytis galimybių apsidrausti nuo globalių rizikų. Dalis įmonių tai jau daro.

„Globaliai veikiančios įmonės jau susidūrusios su šiomis rizikomis ir kai kurios net apsidraudusios. Jų skaičius nėra didžiulis, tačiau susidomėjimas – didelis“, – teigė A. Adomaitis.

Pašnekovas pastebėjo, kad tarptautinėms bendrovėms globalios rizikos yra daug aktualesnės nei vietinėms. Todėl jos naujas draudimo rizikas adaptuos greičiau. Kita vertus, vietinės įmonės esą visuomet mokosi iš tarptautinių kompanijų praktikos, todėl anksčiau ar vėliau paseks jų pavyzdžiu.

Pašnekovas neišskyrė kokių nors globalių rizikų kaip daugiau ar mažiau aktualių Lietuvos verslui. Tačiau kaip daugiau pavojaus veiklai sukeliančias įvardijo kibernetinių atakų ir technologinių trikdžių rizikas.

„Vertinant bendrai, tokių incidentų žala labai didelė, nes jei „nulaužiama“ visa informacinių technologijų sistema, ją tenka perkrauti, iš naujo surinkti duomenis. Tai iš esmės sustabdo visą veiklą. Terorizmo sukelti nuostoliai gali būti panašūs, bet rizika įmonės veiklai, manau, iš esmės mažesnė“, – svarstė A. Adomaitis.

Draudikai stačia galva nešoka

Draudimą nuo globalių rizikų kaip vieną naujausių tendencijų draudimo sektoriuje Draudimo brokerių rūmai išskyrė ir penktadienį jų organizuotame „Draudimo forume 2016“.

Vis dėlto „Lietuvos žinioms“ draudimo rinkos dalyviai sakė dar nepastebintys ryškaus verslo poreikio draustis nuo šių rizikų. Jie šiuo metu stebi rinką.

ADB „Gjensidige“ Draudimo rizikos vertinimo, produktų ir kainodaros departamento direktoriaus Andriaus Dambrausko teigimu, terorizmo aktai, maištai, revoliucijos, riaušės, streikai, karo veiksmai, žemės drebėjimai, kibernetinės atakos ar technologiniai trikdžiai yra išimtys draudimo sutartyse. Vadinasi, draudimo apsauga tokiais atvejais negalioja dėl tiesioginių ir netiesioginių patirtų nuostolių.

Tiesa, atvejų, kai verslas pageidauja platesnės draudimo apsaugos – apsidrausti nuo terorizmo ar kibernetinių atakų, būna. Atskirai įvertinus riziką bei suskaičiavus didesnę draudimo įmoką, taikant individualias ir specialias draudimo sąlygas, ši paslauga suteikiama. Tačiau tokie pageidavimai esą itin reti.

„Taip pat nesame užfiksavę ir įvykių, kai mūsų klientai nukentėtų nuo terorizmo aktų ar kibernetinių atakų, – teigė A. Dambrauskas. – Tačiau pastarųjų metų įvykiai rodo, kad pasaulis tampa vis labiau neramus, tad ilgalaikėje perspektyvoje ir draudikai ieškos būdų padėti klientams ir plėsti draudimo apsaugą. Šiandien ieškome sprendimų teikti standartizuotas kibernetikos draudimo paslaugas. Per artimiausius metus tikimės verslo klientams pasiūlyti papildomą draudimo paslaugą, susijusią su dažnėjančių kibernetinių atakų, jų patiriamų finansinių ar turtinių nuostolių atlyginimu.“

A. Dambrauskas sakė esant planų Baltijos šalyse įvesti ir tam tikrą skaičių teroristinių išpuolių nuostoliams atlyginti kartu su atskiromis draudimo paslaugomis, pavyzdžiui, kelionių draudimu, privatiems klientams.

Tuo tarpu „Lietuvos draudimas“, kaip nurodė atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė, iš verslo pusės dar laukia didesnio naujų draudimo rizikų poreikio, kad būtų galima svarstyti jų atsiradimą.

„Mūsų kompanija stebi klientų poreikius, stebime rinką ir pasisakome už inovacijas, todėl atsiradus aktualumui tikrai siūlytume tam tikrus sprendimus. Kokius konkrečiai – kol kas anksti kalbėti, kaip ir apie tokių produktų perspektyvas. Reikėtų gilesnės analizės, patirties iš valstybių, kuriose yra šie dalykai, atidaus rizikos vertinimo“, – sakė ji.

Draudimo bendrovė „BTA Baltic Insurance Company“ taip pat sulaukia tik nežymaus susidomėjimo naujomis rizikomis ir jas pasiūlyti žada tik susidomėjimui padidėjus.

„Šiuo metu Lietuvoje mes matome tik pavienius atvejus, kai teiraujamasi dėl panašių rizikų. Visgi manome, kad ateityje tokių rizikų draudimo paklausa gali atsirasti. Atsiradus draudimo paklausai, be abejo, bus pasiūlyti ir draudimo sprendimai. Mes manome, kad tai nebūtinai bus nauji draudimo produktai – tai gali būti išplėstos esamų draudimo produktų rizikos“, – sakė „BTA Baltic Insurance Company“ AAS filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski.

Labiau saugosi atakų

Nors Lietuvos verslo susidomėjimas draudimu nuo kibernetinių atakų dar sunkiai apčiuopiamas, tačiau pastebima, kad jis iš tiesų vis labiau baiminasi kibernetinių atakų.

„Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad įmonės apie saugumo priemones vis dar dažnai pradeda galvoti po to, kai jas ištinka bėda, o ne iš anksto. Vis dėlto bendrovė „ESET Lietuva“ tvirtina, kad įmonių, ypač turinčių atskirą už informacines technologijas atsakingą darbuotoją, susidomėjimas saugumu didėja.

Tiesa, tarp smulkių ir vidutinių įmonių dar gajus įsitikinimas, kad jos kibernetiniams nusikaltėliams neįdomios, tačiau dėl tokio požiūrio ir mažų investicijų į saugumą būtent šios įmonės yra pats patraukliausias kibernetinių atakų taikinys.

Pastebima, kad pastaruoju metu kibernetinių atakų daugėja ir vis dažniau kibernetiniai nusikaltėliai iš įmonių reikalauja išpirkos už svarbius duomenis.

Kasdien nustatoma per 300 tūkst. unikalių kenkėjiškų programų pavyzdžių ir tai ne visi atvejai – ekspertų dėmesio ir detalesnės analizės, bendrovės ESET atstovų teigimu, sulaukia tik išskirtiniai atvejai.

„Kibernetinių atakų skaičius kiekvienais metais, tiksliau – kiekvieną mėnesį didėja ir didžioji dalis jų vykdomos turint labai aiškią intenciją – pasipelnyti“, – sakė bendrovės „ESET Lietuva“ atstovas Tomas Parnarauskas.

Problemų mastą, sutrikus kompiuteriniam tinklui, gerai atspindi sutrikimai, su kuriais 2013 metų rugsėjo 24 dieną susidūrė kompanija „Google“. Dėl trikdžių apie 10 mln. el. pašto vartotojų daugiau kaip 12 valandų negalėjo naudotis pašto paslaugomis. O 2011 metų spalio 10 dieną didžioji dalis „BlackBerry“ vartotojų negalėjo siųsti ir gauti trumpųjų žinučių bei elektroninių laiškų net keturiuose kontinentuose: dalyje Europos, Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos. O kai 2012 metų liepą dėl programinės įrangos paketo atnaujinimo sutriko banko „Royal Bank of Scotland“ vartotojų galimybė atlikti ir gauti pavedimus, nuostoliai siekė 169 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"