TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neramumai Ukrainoje persikelia į aplinkinių šalių finansų rinkas

2014 02 21 10:48
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nestabili politinė padėtis Ukrainoje jau spėjo atsiliepti šios šalies viešiesiems finansams bei kaimyninių valstybių valiutų kursams.

Rekordiškai išaugusi Ukrainos mokumo rizika pašokdino trumpiausio termino vyriausybės obligacijų, išperkamų šių metų birželį, pajamingumą iki 34 proc. Silpnėja ir Ukrainos grivina.

Šalis gali susidurti su rimtomis finansinėmis bėdomis, jei Rusija sustabdys žadėtos 15 mlrd. JAV dolerių pagalbos, perkant Ukrainos obligacijas, mokėjimus dėl neaiškių Ukrainos valdžios perspektyvų. Tiesa, dar sausio viduryje minėtų Ukrainos obligacijų pajamingumas siekė 5 proc. Ilgesnio termino (9 metų) obligacijų pajamingumai kilo nuosaikiau – nuo sausio vidurio lygio (8,4 proc.) išaugo iki trečiadienį pasiekto piko (11,2 proc.) atžymos.

Ukrainos akcijų rinka taip pat reagavo neigiamai, ir per antradienį-ketvirtadienį biržos indeksas „PFTS“ smuko 8 proc. Ukrainos grivina JAV dolerio ir euro atžvilgiu nuo savaitės pradžios susilpnėjo apie 2 proc.

Ukrainos valstybės įsipareigojimai iki 2015 m. pabaigos be palūkanų siekia 17 mlrd. JAV dolerių. Šalis, siekdama užtikrinti savo gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, 2013 m. pabaigoje sulaukė pagalbos bei finansavimo pasiūlymų tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Rusijos. Ukrainos valdžia pasirinko 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir žymiai sumažintą dujų kainą (kas leis sutaupyti apie 4 mlrd. JAV dolerių) iš Rusijos.

Juntamas poveikis aplinkinėms rinkoms

Itin sudėtinga situacija Kijeve daugiausiai veikia aplinkinių šalių rinkas. Šiuo metu bendrą neigiamą foną besivystančiose rinkose svariausiai lėmė prasti Kinijos ekonominiai rodikliai ir JAV Federalinių rezervų sistemos ( FED) piniginio skatinimo mažinimas. O politinė suirutė Ukrainoje labiausiai nepalanki kaimyninei Rusijai. Valiutų rinkose šiuo metu taip pat pastebimi didesni svyravimai Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Turkijoje gali išsilaikyti artimiausioje perspektyvoje. Lenkijos finansų rinkos gali būti jautresnės situacijos raidai, nes didžioji dalis palaikančių protestus yra iš vakarinės Ukrainos dalies.

Atgarsiai – Rytų Europos valiutų rinkose

Aiškūs neramumų atgarsiai buvo matomi Rytų Europos šalių valiutų rinkose. Vengrijos forintas prieš eurą per antradienį-ketvirtadienį smuko 1 proc., Lenkijos zlotas – 0,6 proc., Rumunijos lėja – 0,7 proc. Rusijos rublis prieš euro ir JAV dolerio krepšelį nukrito iki rekordinių žemumų ir priartėjo prie centrinio banko toleruojamo kurso koridoriaus apatinės ribos. Vien prieš JAV dolerį rublis šiemet smuko 9 proc. Tad Rusijos centrinis bankas gali būti priverstas vykdyti valiutines intervencijas, siekdamas palaikyti rublio kursą, ir tai gali brangiai kainuoti Rusijos ekonomikai. 2008 m. centrinis bankas išleido apie 200 mlrd. JAV dolerių, gindamas rublį karinio konflikto Gruzijoje ir JAV banko „Lehman Brothers“ bankroto sukelto poveikio. Be to, dėl padidėjusių obligacijų pajamingumų Rusija atšaukė jau trečią per mėnesį obligacijų platinimo aukcioną. Trečiadienį šios šalies akcijų indeksas MICEX neteko 1,2 proc., o RTS net 2,8 proc. – daugiausiai per 6 savaites. Ketvirtadienį akcijos smuko jau nuosaikiau – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,2 proc. Ypač pigo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ akcijos, nes įsivyravęs chaosas Ukrainoje gali sutrikdyti gamtinių dujų tranzitą per šios šalies teritoriją.

Autorė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"