TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neringiškiai kyla prieš taksistus

2011 10 08 0:00
Neringoje taksi paslaugas teikiantys vežėjai įsigijo mikroautobusus ir dėl keleivių konkuruoja su didžiaisiais autobusais.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Neringos verslininkai džiaugiasi praėjusio sezono rezultatais, tačiau skaičiuoja ir gausias kurorto problemas: svečių jie negali nei pirtyje išperti, nei taksi pavėžėti.

Šiemet Neringą aplankė beveik pusė milijono svečių. Pasak Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus, tai džiugina, tačiau sykiu ir įpareigoja spręsti problemas. Meras teigė iš daugelio kurorto svečių sulaukęs ne tik pagyrų, bet ir kritiškų pastabų.

"Daugeliui buvo nesuprantama, kad tokiame puikiame kurorte nėra pirties", - pripažino meras. Visos Nidoje veikusios pirtys buvo privatizuotos ir paverstos vilomis. Šiuo metu pastatyti naują viešą pirtį Neringos savivaldybė neturi galimybių. A.Vinkaus manymu, šią spragą galėtų užkaišyti visus metus veikiantis reabilitacijos centras, kuriame būtų galima ne tik atsigauti po sunkios ligos, bet ir pailsėti poilsiautojams.

Neturi net taksi

Kita Neringos bėda, kurią kelia patys verslininkai, nepakankamai išplėtotos taksi paslaugos. Nors Neringos savivaldybė yra išdavusi licencijas verstis šiuo verslu kelioms įmonėms, prireikus kur nors nuvykti vežėjai paprastai atsisako vežti. "Buvo toks atvejis, kai mūsų svečias, paplūdimyje susižalojęs koją negalėjo išsikviesti taksi, kad parvažiuotų į Nidą. O Juodkrantėje taksi iš viso nėra", - piktinosi viena Nidos verslininkė.

Neringos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovė Irma Baltrušaitienė teigia, kad atėjo metas gydyti šį įsisenėjusį skaudulį. "Neringos savivaldybė per metus išduoda gal 13 licencijų taksi paslaugoms teikti. Tačiau matome, kad vasarą to neužtenka. Juolab kad mūsų taksistai, įsigiję mikroautobusus, linkę vežioti keleivius į Kaliningradą, Palangą ar Liepoją, o po Neringą jiems važinėti paprasčiausiai nenaudinga", - piktinosi verslininkė.

Ji pasiūlė Neringos savivaldybei kitąmet licencijas išduoti kiekvienam norinčiajam. "Manau, bet kuris jaunuolis vasarą tikrai norėtų papildomai užsidirbti vežiodamas keleivius po Neringą. Tai tik padidintų konkurenciją ir pagerintų paslaugų kokybę", - sakė I.Baltrušaitienė.

Laivas - priešas?

Tačiau neringiškiai su nerimu laukia kitų metų, kai valstybės valdoma "Smiltynės perkėla" pradės kitąmet Kuršių mariose plukdyti keleivius maršrutu Klaipėda-Nida. Kai kurių neringiškių manymu, tai būtų nuostolingas projektas. "Tai tiesiogiai paliestų kiekvieną Kuršių nerijos gyventoją. Kas gali paneigti tikimybę, kad norėdama kompensuoti patiriamus nuostolius "Smiltynės perkėla" nepradės riboti neringiškių kelionių per Kuršių marias? Taip būtų apsunkintas mūsų gyvenimas", - sakė nidiškė Danguolė Seselskytė.

Pasak jos, bandymų keleivius plukdyti iš Klaipėdos į Nidą ir atgal būta ne vieno. Tačiau vos po kelių mėnesių patyrę didelių nuostolių verslininkai keliones laivais nutraukdavo. "Manome, kad ir "Smiltynės perkėla" bus ne išimtis. Be to, norėdama prisivilioti keleivių bendrovė gali atimti klientus iš mūsų vežėjų. Tad tas greitaeigis laivas gali atsisukti prieš Neringą", - būgštavo D.Seselskytė.

AB "Smiltynės perkėla" per metus už perkeltus keleivius ir automobilius gauna apie 12 mln. litų pajamų. Beveik pusė šių lėšų, nuo 5 iki 6 mln. litų, gaunamos kaip kompensacijos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos už neatlygintinai perkeltus asmenis ir transporto priemones. Didžiąją jų dalį sudaro tie patys neringiškiai ir jų automobiliai.

Vandens autobusas

Tačiau AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas skuba raminti neringiškius, jis teigia, kad naujojo laivo nė iš tolo negalima lyginti su anksčiau šiuo maršrutu plaukiojusiais. Anot jo, anksčiau į Nidą keleivius plukdydavo pramoginiai laivai, kuriais kelionė trukdavo apie 4-5 valandas. Ilga kelionė buvo didžiausias tokių laivų trūkumas. "Naujasis laivas būtų vandens autobusas. Planuojame, kad jis į Nidą, sustojęs Juodkrantėje, nuplauktų per dvi valandas. Maždaug tiek ir trunka kelionė į Nidą autobusu, jei įskaičiuotume ir persikėlimu keltu per marias laiką. O naujasis laivas keleivius plukdytų iš Klaipėdos centro", - sakė D.Butvydas.

Keltu vienu metu galėtų plaukti 150 keleivių, kurie su savimi gabentų ir dviračius. Pastariesiems bus įrengta 70 vietų. Pagal planuojamą tvarkaraštį numatyti du reisai per dieną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal. Tikimasi, kad taip būtų pagerintas susisiekimas su Nida, skatinamas ekologinis turizmas. Toks susisiekimo būdas padidintų Kuršių nerijos lankytojų ir automobilių skaičių, dviratininkų srautus.

Turės darbo

D.Butvydas neskubėjo girtis, ar bendrovė laivą turės jau kitą vasarą. "Aišku, to labai norėtume. Tačiau kol kas vyksta konkursas. Tad manome, kad greitaeigis laivas Klaipėdą pasieks tik kitų metų rudenį", - sakė D.Butvydas. Jis nesiėmė prognozuoti, kiek galėtų kainuoti kelionė į Nidą naujuoju keltu. Manoma, kad tokia kelionė galėtų atsieiti apie 10 eurų.

D.Butvydas pridūrė, kad bendrovei tokio laivo jau senokai reikėjo. "Seniai svarstėme, kaip pakeisti keleivius plukdantį senutėlį keltą "Kintai". Tad naujasis greitaeigis laivas mums nebūtų našta. Darbo jam turėsime visus metus. Jei jis žiemą ir nebeplaukios į Nidą, tai plukdys keleivius per marias į Smiltynę ir atgal", - sakė "Smiltynės perkėlos" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"