TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nesaugių darboviečių kol kas nesumažės

2008 03 10 0:00
M.Pluktas: "Per 15 metų turėjome tik vieną atvejį, kad darbuotojas atsisakytų dirbti dėl blogų darbo sąlygų".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Mindaugas Pluktas interviu LŽ pabrėžė, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet mažėja. Tai rodo turimi inspekcijos duomenys. Tačiau kaip paaiškėjo -saugumas darbo rinkoje mūsų šalyje yra vienas prasčiausių.

- Nuolat domitės situacija darbo rinkoje ir skaičiuojate ne itin malonius skaičius, t.y. nelaimingus atsitikimus darbe. Ką rodo statistika?

- Per 2007 metus buvo patikrinta 17 600 įmonių, kuriuose dirbo daugiau kaip 629 tūkst. darbuotojų. Per patikrinimus nustatyta beveik 71 tūkst. teisės aktų pažeidimų. 35 proc. atvejų nurodyta darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 65 proc. - darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, iš jų daugiau nei pusė sudarė darbo organizavimo, kitą dalį - techniniai pažeidimai. Darbdaviams įteikta daugiau kaip 11 tūkst. reikalavimų pašalinti

pažeidimus. Pernai Valstybinė darbo inspekcija gavo 236 pranešimus apie mirtinus nelaimingus atsitikimus ar mirtis darbe ir 265 pranešimus apie sunkius nelaimingus atsitikimus darbe. Ištirti 202 žūties ir mirties atvejai bei 246 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Išnagrinėjus nelaimingų atsitikimų atvejus paaiškėjo, kad daugiausia traumų darbe, kaip ir 2006 metais, pernai patyrė apdirbamosios pramonės, statybos ir transporto įmonių darbuotojai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais 24 proc. žuvusiųjų darbe buvo statybos, 23 proc. - apdirbamosios pramonės, 18 proc. - transporto įmonių darbuotojai. Beje, padidėjo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius žemės ūkyje ir miškininkystėje.

Kas trečias žuvęs darbe - neblaivus

- Kokios pagrindinės nelaimių priežastys?

- Įvairių traumų darbuotojai patiria dėl veikiančio įrenginio poveikio, o mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dažniausiai įvyksta darbuotojui nukritus iš aukščio bei dėl kelių transporto priemonių poveikio.

Pabrėžčiau, kad kas trečias žuvęs ir kas penktas sunkiai sužalotas darbe buvo neblaivus. Europoje nėra tokios šalies, kur žūtų tiek neblaivių darbuotojų, kaip mūsų šalyje.

Žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius Lietuvoje yra 8 kartus didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, o statybos sektoriuje dėl kritimų iš aukščio - 15 kartų.

Kai į nelaimingą atsitikimą darbe patenka neblaivus darbuotojas, tai yra net nedraudiminis įvykis, todėl darbdavys nėra suinteresuotas atleisti girtuoklį. Leidžiama dirbti neblaiviam tol, kol kas nors atsitiks.

Žinoma, per inspektavimą darbo vietoje radus neblaivių darbuotojų darbdavys bus nubaustas, tačiau dažniausiai atvykus inspektoriams tokie darbuotojai paslepiami.

Šiuo metu ir baudos už pažeidimus yra padidintos. 2005 metais baudos darbdaviui vidurkis buvo 550 litų, 2006 metais - 650 litų, 2007 metais - 1000 litų, 2008 metais - apie 1400 litų. Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui galime skirti apie 2750 litų baudą, daugiausia - 5000 litų.

Karas keliuose veikia ir darbo rinką. Iš šiais metais jau įvykusių 11 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe net 8 įvyko kelyje.

Dirbančiųjų kenksmingomis salygomis turės mažėti

- Faktai rodo, kad kai lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria pačios įmonės, didžioji dauguma įvykusių nelaimingų atsitikimų įvardijami kaip įvykę dėl darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo. Tuo tarpu tokius atsitikimus tiriant Darbo inspekcijai, darbuotojai apkaltinami rečiau. Kodėl taip yra?

- Atsakymas paprastas - nepakankamai gerai ištiriami nesunkūs įvykiai, nueinama lengviausiu keliu apkaltinant darbuotoją. Nuo 40 iki 60 proc. visų gautų aktų yra įmonėms grąžinami ir prašoma juos patikslinti. Labai dažnai būna neatskleistos tikrosios nelaimingo atsitikimo priežastys ir aplinkybės.

Darbdaviui net nenumatyta ekonominė atsakomybė - viską apmoka Valstybinis socialinio draudimo fondas. Draudimo mokesčio tarifo įmonėms didinimas priklauso tik nuo sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejų skaičiaus. Todėl į lengvus pažeidimus žiūrima neobjektyviai.

Tačiau ši problema bus sprendžiama, ir draudimo tarifas bus nustatomas atsižvelgiant ir į nesunkius nelaimingus atsitikimus, bus nustatoma įmonėje esanti rizika - iki šiol to nebuvo daroma nustatant tarifą.

Nelygu, kiek įmonėje darbuotojai dirba kenksmingus sveikatai darbus, draudimo tarifas bus atitinkamai padidintas.

Žmonės nori turėti darbą

- Darbo rinkoje trūkstant specialistų, konkrečioje srityje pradėję dirbti nepatyrę žmonės verčiami greičiau stoti prie rimtų ir dažnai pavojingų darbų. Manoma, jeigu būtų didelis nedarbo lygis, tai ir patys darbdaviai darbuotojams keltų griežtesnius darbo saugos reikalavimus. Ką apie tai manote?

- Kai turėjome didelę bedarbystę, žmogui blogiausia buvo netekti darbo, todėl jis dirbo bet kokiomis sąlygomis. Darbdaviai didesnio dėmesio tam irgi neskyrė.

Dabar darbuotojų pasirengimas atlikti pavojingus darbus įmonėse yra žemo lygio, praktinis jų mokymas tėra formalus instruktavimas.

- Žinoma, darbuotojas iš darbdavio turi reikalauti ne tik darbo užmokesčio, bet ir saugių darbo sąlygų, o jeigu jos neužtikrinamos - gali atsisakyti dirbti. Tačiau kodėl taip nėra, o darbuotojai tyli iki paskutinės minutės?

- Žmonės nori dirbti ir dažnai rizikuoja savo sveikata dirbdami tokiomis sąlygomis, kokiomis iš esmės negali dirbti. Per 15 metų turėjome tik vieną atvejį, kad darbuotojas atsisakytų dirbti dėl blogų darbo sąlygų.

Žmonės turėtų labiau branginti savo sveikatą, tačiau taip nėra, nes dauguma jų privalomų medicininių patikrinimų metu net nuslepia savo negalavimus. Traumos vis labiau priklauso nuo dirbančiųjų gyvenimo būdo ir elgsenos.

Skundžiasi ne dėl saugumo

- Kokie darbuotojų nusiskundimai pasiekia Darbo inspekciją?

- Skundų dėl darbo santykių sulaukiame apie 6000. Darbuotojai dažniausiai skundžiasi dėl darbo užmokesčio tvarkos. Besiskundžiančiųjų dėl saugumo būna vos 5-6 procentai. Jeigu mums nereikėtų atlikti tiek daug tikrinimų dėl darbo santykių, visas pajėgas sutelktume į darbo saugos efektyvumo didinimą.

- Kokių įžvelgiate šalies įmonių pranašumų siekiant užtikrinti savo darbuotojų saugumą darbe?

- Stipresnės tos įmonės, kurios priklauso darbdavių organizacijoms ir kuriose yra darbuotojų profsąjungos. Paprastas pavyzdys, iš pernai įvykusių 29 mirtinų nelaimingų atsitikimų statybos sektoriuje, 5 įvyko įmonėse, kurios yra susivienijusios į statybininkų asociaciją. Ten maždaug 220 įmonių, jos atlieka apie 60 proc. visų statybų darbų mūsų šalyje. Statybinių firmų Lietuvoje yra apie 4000.

Didžioji dalis mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta tose bendrovėse, kurios nėra susivienijusios, ir dažniausiai smulkiose įmonėse, kuriose darbuotojų saugumui skiriama mažiausiai dėmesio.

- Kokie galimi dabartinių darbo saugumo problemų sprendimo būdai?

- Siūlome papildyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nuostata, kad draudžiamaisiais būtų pripažįstami ir įvykiai, kai per nelaimingą atsitikimą nukentėjo - buvo sužalotas ar žuvo - neblaivus darbuotojas. Dabar galiojanti draudimo sistema neįpareigoja ir neskatina darbdavių vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos - nušalinti neblaivius asmenis nuo darbo ir panašiai.

Prieš įsigaliojant dabartiniam Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymui, įmonės pačios turėjo išmokėti vienkartinę pašalpą mirtinos nelaimės atveju, žuvusiųjų neblaivių žmonių darbe skaičius buvo sumažėjęs 13 procentų.

Taip pat minėta įstatymą reikėtų papildyti nuostata, kad per privalomąjį sveikatos patikrinimą darbuotojui nuslėpus negalavimus ar ligas, kurios gali būti profesinių ligų ar mirčių darbe priežastis, išmokama pusė vienkartinės išmokos arba ji visiškai neišmokama. Taip pat siūloma padidinti šiuo metu 100 litų siekiančias baudas patiems darbuotojams, kurie nesilaiko darbo saugos reikalavimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"