TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nesidraudžia, nes tikisi pagalbos iš valstybės

2013 06 27 6:00
Kam draustis, jei nuostolius kompensuos valstybė? Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Įvairias draudimo sutartis yra pasirašę du trečdaliai Lietuvos gyventojų. Lietuvos rinkos dalyvių manymu, pasiekti aukštesnį rodiklį trukdo ir kartais perdėtai didelis valstybės rūpestis dėl gyventojų turto saugumo.

Rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" atlikta 1003 įvairaus amžiaus gyventojų gyventojų apklausa parodė, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų yra apdraudę savo turtą, transportą, savo ir šeimos narių gyvybę bei sveikatą.

Apklausos duomenimis, 74 proc. draudėjų yra 30–49 metų asmenys, beveik 80 proc. draudėjų – specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą, 75 proc. gauna aukštesnes nei vidutinės pajamas – daugiau nei po 1000 litų kiekvienam šeimos nariui.

„Didžiausios apsidraudusios visuomenės dalies polinkį draustis paaiškina susiklosčiusi socialinė šalies situacija. Tarkime, trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai neretai turi įsipareigojimų bankams dėl būsto paskolų, kurias imant rekomenduojama draustis. Išsilavinę žmonės labiau išmano draudimo rinką, draudimo teikiamą naudą ar rizikas, kylančias neapsidraudus, todėl labiau pasitiki įvairiais draudimo produktais. O gaunantieji aukštesnes pajamas ieško patrauklių būdų investuoti ir taupyti“, – tyrimo rezultatus komentuoja Norvegijos kapitalo draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi.

Trečdalis rizikuoja patys

Remiantis apklausa, daugiau nei pusės apklaustų neapsidraudusių asmenų socialinė padėtis yra gerokai prastesnė. Tai daugiausia pagyvenę žmonės, iš jų du trečdaliai (61 proc.) neturi vidurinio išsilavinimo arba yra bedarbiai.

K.Pavlidi nuomone, tokį apsidraudusiųjų pasiskirstymą lengva paaiškinti ir tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės apskritai nelinkę draustis, o mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ne gyvybės draudimas nėra būtina patogaus gyvenimo sąlyga.

Daugiau nei trečdalis neapsidraudusiųjų – tikrai didžiulis rodiklis, juolab turint omenyje, kad nemažai gyventojų draudimo sutartis pasirašo privalomai: dauguma transporto priemonių savininkų apdraudžia bent savo civilinę atsakomybę, bankai ir lizingo bendrovės reikalauja, kad būtų apdraustas bent kreditan perkamas brangesnis turtas (butas, automobilis) arba kad asmuo, gaunantis didesnę paskolą, apsidraustų gyvybės draudimu. Taigi besidraudžiančiųjų savanoriškai dalis kažin ar sudarytų ir 50 proc. Lietuvos gyventojų.

Ne tam parama?

Kodėl Lietuvos gyventojai neturi poreikio draustis? Latvijos kapitalo draudimo bendrovės „BTA draudimas“ Lietuvos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius, draudimo versle besisukantis jau du dešimtmečius, daro savo išvadą: „Žmogus visada pasakys, kad draudimui neturi pinigų, bet iš tikrųjų, matyt, priežastis kita. Juk panašus gyvenimo lygis yra ir Lenkijoje, bet ten gyventojų ///išdraustumas yra 1,5 karto didesnis nei Lietuvoje, arba Čekijoje, kur //išdraustumas dvigubai didesnis. Nė iš tolo negalime lygintis ir su Latvijos, Estijos gyventojų požiūriu į draudimo naudą, nors savanoriškojo draudimo istorija visose Baltijos valstybėse prasidėjo panašiu laiku, XX amžiaus paskutinį dešimtmetį."

G.Markevičiaus nuomone, draudimo plėtrai Lietuvoje labiausiai trukdo kartais demonstratyviai perdėtas rūpestis dėl gyventojų turto. Pavyzdžiui, prasiautus viesului arba ištikus kitai stichinei nelaimei, Vyriausybė, savivaldybės tuoj skuba neapsidraudusiems gyventojams kompensuoti patirtą žalą. „Apsidraudusiaisiais pasirūpina draudimo bendrovės, o neapsidraudusiesiems kompensuos valstybė. Tai kam tada draustis, jei vis tiek gausi paramą?“ – keistą vykdomosios valdžios logiką komentuoja „BTA draudimo“ atstovas.

Jo nuomone, valstybė elgtųsi daug racionaliau, jeigu kompensuotų pirmąją draudimo įmoką, užuot dengusi stogų remonto išlaidas po praūžusių audrų. „Tai gal ir nebūtų problemos sprendimas, bet tikrai gerokai veiksmingesnis būdas ugdyti gyventojų sąmoningumą ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Dabar žmogus nesumoka už vienkartinį turto draudimą poros šimtų litų, bet ramiai važinėja automobiliu, keleriopai daugiau išleidžia benzinui, remontams ir piktinasi, kai valstybė ne visada pasirūpina jo asmeniniu turtu“, – konstatuoja G.Markevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"