TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nespėjusieji apsikuopti šiukšles degins

2010 03 08 0:00
Vieta Klaipėdos jėgainei Laisvosios ekonominės zonos teritorijoje buvo pasirinkta dėl atokumo nuo gyvenamųjų kvartalų ir dėl esamos infrastruktūros.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jei Lietuva nesugebės vykdyti įsipareigojimo Europos Sąjungai (ES) nuo 2013 metų tinkamai tvarkyti komunalines atliekas, mokės baudas, kurios bus užkrautos gyventojams. Tad Klaipėda skubiai ruošiasi deginti šiukšles.

Klaipėdos regiono 7 savivaldybės viliasi, kad jas nuo Aplinkos ministerijos numatyto valstybinio sąvartyno "vartų mokesčio" - 75 litų už toną šiukšlių - gelbės uostamiestyje pradedama statyti komunalinėms atliekoms deginti skirta termofikacinė jėgainė.

Kai kurių savivaldybių merai, diskutuodami apie gresiantį valstybinį sąvartynų mokestį, abejojo, ar Aplinkos ministerija neviršijo savo įgaliojimų? Esą pajūrio regionas yra specifinis: vasarą kalnus šiukšlių čia palieka atvykstantys turistai, o ne nuolatiniai gyventojai.

Atliekas degins

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovas Šarūnas Reikalas teigia, kad šiuo metu į sąvartyną patenka 92 proc. visų komunalinių atliekų, iš jų daugiau nei pusė - biologiškai skaidžios. Kad šių atliekų per dvejus metus sumažėtų iki ES nustatyto lygio, 50 proc. jų reikia rūšiuoti ir perdirbti arba panaudoti energijai gaminti.

Jeigu pagal grafiką 2012 metais Klaipėdoje bus pastatyta termofikacinė jėgainė ir atsiras komunalinių atliekų naudojimo infrastruktūra, tokio mokesčio mokėti nereikės.

Tačiau elektrai gaminti deginamos atliekos tik atitolintų naujo regioninio sąvartyno statybą, o mokesčiai už šiukšlių tvarkymą nemažės. "Jeigu niekas nesikeistų, po 6-7 metų Klaipėdos regionui prireiktų naujo sąvartyno. Kol kas pakuotės mokesčio sistema neveikia, atliekų surinkimo situacija neaiški", - teigė Š.Reikalas. Ji Klaipėdos regiono tarybai pristatė tvirtinti 2010-2019 metų atliekų tvarkymo planą. "Kai atliekos bus deginamos, į sąvartyną pateks 25 proc. to kiekio, kuris nukeliavo į krosnį. Tai atitolins naujo sąvartyno poreikį 15-20 metų. Kadangi Lietuvoje nėra sukurtos šlako sertifikavimo ir panaudojimo sistemos, pelenai kaip atlieka bus vežami į sąvartyną", - apie šiukšlių tvarkymą kalbėjo Š.Reikalas.

Klaipėda pasirinko modernų, bet brangų atliekų tvarkymo būdą. Tačiau numatomas taikyti šiukšlių deginimo mokestis, jo manymu, neturėtų gerokai pabranginti metinės atliekų rinkliavos gyventojams. Kaina gali būti mažesnė negu kitų dviejų šiukšlių apdorojimo alternatyvų (biologinio ir mechaninio tvarkymo) atvejais.

Uždarytas didžiausias apskrityje uostamiesčio Kalotės sąvartynas taip pat bus energetinis objektas. Ten tikimasi dar šiemet pastatyti dujų gavybos įrangą. Išgaunamos dujos bus paverčiamos elektros energija. "Vizijų yra įvairių. Kadangi rekultivuotą sąvartyną supa plati sanitarinė zona, jo apsaugai ir stebėjimui skiriamas išlaidas galima būtų sumažinti kuriant alternatyvios energetikos programas. Galima pasvarstyti ir apie vėjo jėgainių statybą. Galbūt ta teritorija tiktų net saulės baterijoms", - svarstė KRATC vadovas.

Jis LŽ patvirtino, kad krašto gyventojai rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą sumoka laiku, dauguma - už būsimus metų ketvirčius.

Suomių pavyzdžiu

Penkerius metus, kol suomių pasiūlyta savivaldybei atliekų deginimo idėja keliauja "popieriniu" keliu, klaipėdiečiams teko įrodinėti ne tik jos ekologinę naudą, bet ir politinę atsakomybę - kad savivaldybės santykiai su investuotoju nėra "Leo Lt" sutarties analogija. Daug dėmesio skirta ir protestavusiems gyventojams įtikinti.

Vieta Klaipėdos jėgainei Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje buvo pasirinkta dėl atokumo nuo gyvenamųjų kvartalų ir dėl esamos infrastruktūros. Savivaldybės kontroliuojama įmonė "Klaipėdos energija" greta LEZ turi veikiančią rytinę katilinę.

Naujos termofikacinės elektrinės statybos gretimame sklype iniciatorė - Suomijos energetikų korporacijos antrinė bendrovė "Fortum Heat Lietuva", kuri valdo 19,6 proc. "Klaipėdos energijos" akcijų.

Gyventojų pasipriešinimas nurimo, kai pramonės apsuptyje gyvenusiems žmonėms, apie 30 šeimų, po dešimtmečio sužibo tikra viltis iš investuotojo gauti 9 mln. litų, apie pusę apskaičiuotos kompensacijos už turtą, ir išsikelti kitur.

Savivaldybė su jais buvo pasirašiusi turto kompensavimo sutartis, kurių terminas baigėsi pernai birželį, nesulaukus žadėtų milijonų iš šalies biudžeto. Todėl į LEZ nusprendę ateiti suomių energetikai savivaldybei buvo kaip šiaudas skęstančiajam.

Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė LŽ sakė, kad įtarimus dėl projekto neskaidrumo išsklaidė miesto tarybos patvirtintas memorandumas dėl projekto sąlygų. Šiuo metu rengiami dar du dokumentai: investicijų sutartis bei Vyriausybės, Klaipėdos savivaldybės ir "Fortum Heat Lietuva" sutartis dėl lėšų Lypkių gyventojams. Ją numatyta pasirašyti kovo pabaigoje. "Sudarius prielaidas techniniam projektui rengti, investuotojas galės atlikti statybos procedūras. Tikėtina, kad rudenį prasidės statybos, nes suomiai yra patvirtinę investicijas šiems metams", - kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Naujoji elektrinė bus iki 100 megavatų (MW) šiluminio ir 50 MW elektrinio galingumo. Objektą statys uždaroji akcinė bendrovė "Fortum Klaipėda". Elektrinė gali kainuoti maždaug 140 mln. eurų (apie pusę milijardo litų).

Atsinaujinančių ir vietinio kuro rūšių naudojimas elektrinėje leistų pasinaudoti ES parama. Tad apie penktadalį elektrinės statybos investicijų planuojama gauti iš ES fondų. Prognozuojama, kad atliekų ir biokuro bus sudeginama apie 70 proc., durpių - 30 proc., dėl to mažės aplinkos tarša, gerės oro kokybė.

"Fortum Klaipėdos" vadovas Vitalijus Žuta patikino, kad darbas vyksta pagal planą. Šiuo metu pasirašyta sutartis su pagrindiniais įrangos tiekėjais ir konsultantais, atsakingais už projekto įgyvendinimą. Rengiamas techninis projektas vasarą bus atiduotas vertinti ekspertams, o spalį jau gali prasidėti statybos. Elektrinė turėtų veikti 2013 metų sausį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"