TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nesumokėtas pelno mokestis - į kišenę

2012 03 14 6:29

Mokesčių vengiančios įmonės įmantriais būdais slėpdamos pelną susižeria šešiaženkles sumas šešėlinių pajamų. Tačiau neretai įmonių buhalteriai tiesiog nespėja sekti dažnai kaitaliojamos pelno mokesčio bazės ir suklysta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vienas dažniausiai pasitaikančių pelno mokesčio vengimo būdų - kai stebėtojų tarybų ar valdybų nariams už darbo santykius atitinkančią veiklą mokamos tantjemos. Nereta įmonė dirbtinai mažina apmokestinamąjį pelną, į sąnaudas įtraukdama išlaidas, nesusijusias su pajamų uždirbimu, pavyzdžiui, kelionių į užsienio kurortus išlaidas. Nemažas sumas įmonės "sutaupo" deklaruodamos gausias, pelno mokesčiu neapmokestinamas investicijas, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių įsigijimą, nors įstatymas to nenumato.

Tai tik keli mokesčių vengimo būdai, kuriuos nustatė mokesčių inspektoriai, patikrinę rizikos grupei priskirtų maždaug 300 vidutinių ir didžiųjų mokesčių mokėtojų. Vien šio patikrinimo metu nustatyta nedeklaruoto apie 27 mln. litų apmokestinamojo pelno ir nesumokėtų apie 6,7 mln. litų mokesčių. Įtariama, kad ateityje šios įmonės rengėsi nuslėpti dar mažiausiai 12 mln. litų pelno mokesčio.

Vietoj darbo užmokesčio - tantjemos

Šešiaženkles sumas nesumokėtų mokesčių įmonės bando dangstyti akcininkams mokėdamos tantjemas už veiklą, kuri priskirtina darbo santykiams. Tokiu būdu įmonės išvengia kelių šimtų tūkstančių litų įmokų "Sodrai" ir Garantiniam draudimo fondui.VMI duomenimis viena iš tikrintų įmonių, 2008-2010 metais valdybos nariams nepagrįstai išmokėjusi 716,3 tūkst. litų tantjemų, dėl to papildomai turės priskaičiuoti 280 tūkst. litų socialinio draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą. Įmonė pažeidė Akcinių bendrovių įstatymą, nustatantį, kad tentjemoms galima skirti ne daugiau kaip penktadalį grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Nuo šių metų įvestas dar didesnis apribojimas: metinėms tentjemų išmokoms skiriama ataskaitinių finansinių metų dalis negali būti didesnė kaip trečdalis pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti.

Kitos VMI tikrintos bendrovės valdybos pirmininkui, kuris bendrovėje dirba ir pagal darbo sutartį konsultantu, išmokėtos tantjemos turėjo būti priskirtos darbo užmokesčiui, nes duomenys rodo, kad valdybos sprendimai nebuvo orientuoti į įmonės ekonominę naudą, o nagrinėti tik paramos skyrimo bei su akcininkų poreikiais susiję klausimai. Valdyba nesvarstė klausimų, susijusių su bendrovės gamybine veikla, perspektyvomis, rinkos plėtra. "Kai matome, kad išmokėtos tantjemos, visada tikriname, ar įmonės stebėtojų tarybos ar valdybos nariams buvo mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas už jų veiklą taryboje ar valdyboje. Kartais tokie mokėjimai pagal turinį laikytini atlygiu už darbą", - LŽ sakė minėtą tyrimą atlikusios darbo grupės vadovė VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Vaimira Jakienė.Inspektoriams kelia įtarimų ir tokie atvejai, kai stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokamas darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei rinkoje mokamas panašios kvalifikacijos ar pareigų vadovams. Tokiu atveju jiems mokama gerokai didesnė už darbo užmokestį tantjemų dalis gali būti priskiriama atlygiui už darbą, taigi ir daugiau apmokestinama.

Investicijoms priskiria nerealius dalykus

Iš praėjusiais metais VMI tikrintų 129 įmonių, kurios taikė investicijų lengvatas, beveik kas trečioje įmonėje, ar netgi dažniau, buvo nustatyta įvairių šios lengvatos taikymo pažeidimų. Pavyzdžiui, pelnas nepagrįstai sumažinamas turto, kuris pagal teisės aktus nepriskirtinas investicinio projekto ilgalaikio turto grupėms, įsigijimo išlaidų sąskaita."Nustatėme atvejus, kai įmonės sumažino apmokestinamąjį pelną investicijų sąskaita ir joms priskyrė prabangių lengvųjų automobilių įsigijimą. Dažnai investicijų lengvata pritaikoma vėliau išnuomotam turtui. Įsivaizduokite, kad įmonė įsigyja naujų įrenginių, padaro solidžią investiciją, dėl to susimažina pelną, tačiau vėliau šiuo įgytu turtu nesinaudoja, o nuomoją jį kitai įmonei", - LŽ pasakojo V.Jakienė.Įmonės dažnai nesilaiko ir reikalavimo, kad investicijoms naudojamas ilgalaikis turtas turi būti pagamintas ne vėliau kaip prieš 2 metus.

Pavyzdžiui, prekybos įmonės investicijų lengvatą taiko prekystaliams, stalams, stelažams įsigyti.Kai kurios bendrovės nesumokėtus mokesčius bando dangstyti fiktyviomis paskolomis. Įmonės priskaičiuoja palūkanas, tačiau jų nemoka paskolos davėjui, paskolos teikiamos be užstato ir garantijų, gautos paskolos nuostolingai perskolinamos, užsienio įmonėms atstovauja Lietuvos piliečiai, paskolų sutartys ir palūkanų dydis nuolat keičiamas, negrąžintas paskolas ir palūkanas perima akcininkai, paskolos lėšomis dengiami bendrovės nuostoliai."Tai kelia abejonių dėl paskolų tikrųjų tikslų ir leidžia teigti, kad paskolų forma įmonės galėjo siekti neapskaityti uždirbtų pajamų ir išvengti mokesčių mokėjimo", - LŽ komentavo VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.

Ir žioplumas, ir valstybės mulkinimas

Pasak V.Jakienės, tarp rizikos grupei priskirtų įmonių, kurios sumoka pelno mokesčio mažiau nei priklauso, yra didmenine ir mažmenine prekyba, kraštovaizdžio tvarkymu, medienos ruoša, plastikinių pakuočių gamyba, biuro technikos, kompiuterių prekyba ir nuoma, rinkos tyrimais ir viešosios nuomonės apklausa užsiimančių vidutinių ir stambių įmonių.VMI duomenimis vidutinės ir stambios įmonės sumoka apie 80 proc. visų mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių sumos.V.Jakienė teigė, kad daugelis įmonių buhalterių neteisingai apskaičiuoja pelno mokesčius dėl neapsižiūrėjimo ar nepakankamai įsigilinę į įstatymų nuostatas. Vis dėlto kai kuriuos atvejus galima vertinti kaip sąmoningą mokesčių vengimą. Ar mokesčiai nemokami sąmoningai, V.Jakienės nuomone, dažniausiai galima spręsti iš mokesčių mokėtojo elgesio.

Pavyzdžiui, vienas mokesčių mokėtojas apmokestinamąjį pelną buvo sumažinęs net 800 tūkst. litų investicijų suma. Kontrolieriams atvykus į įmonę tikrinti investicijų taikymo pagrįstumo, tuo pačiu metu buvo internetu patikslinta mokesčių deklaracija ir deklaruotas papildomas mokėtinas pelno mokestis."Pasidomėjus, kodėl įmonė buvo pritaikiusi didesnę investicijų lengvatą, vadovai nesugebėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo", - LŽ pasakojo V.Jakienė. Jos manymu ir tokie atvejai, kai įmonė į sąnaudas įtraukia kelionių į užsienio kurortus išlaidas, o tai neatitinka komandiruočių sąvokos, taip pat galėtų būti traktuojamos kaip sąmoningas mokesčių vengimas."Mokesčių slėpimas yra sąmoninga veikla, kai šiurkščiausiai klastojami dokumentai, į veiklą įtraukiamos realiai neįvykusios operacijos, pavyzdžiui, reklamos, rinkodaros, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos. Privačių poreikių tenkinimo išlaidas taip pat galima traktuoti kaip mokesčių slėpimą", - komentavo V.Jakienė.

Subjektyviausias iš visų mokesčių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas mano, kad pelno mokestis Lietuvoje yra vienas sunkiausiai administruojamų mokesčių. "Mūsų nuomone, šio mokesčio struktūra yra ydinga, nes skatina įmones išpūsti savo sąnaudas. Visos tos gausios taisyklės, nustatančios pelno mokesčio bazę, yra dažnai keičiamos ir atrodo kaip subjektyvios, priklausančios nuo situacijos. Tai, ką vienais metais leidžiama laikyti sąnaudomis, nuo kurių pelno mokestis neskaičiuojamas, kitais metais jau nebeleidžiama. Tačiau visų gyvenimo atvejų numatyti neįmanoma ir tada atsiranda savotiškas apsistumdymas tarp įmonių ir VMI, o mokesčių slėpimas ar vengimas tebūna tiesiog paprasčiausių klaidų pasekmė", - LŽ kalbėjo V.Žukauskas.

Anot pašnekovo, pati pelno mokesčio struktūra netiesiogiai skatina įmonių vadovus į sąnaudas įrašyti tam tikras asmeninio naudojimo išlaidas, pavyzdžiui, baldus ar kitus daiktus. "Mūsų institutas siūlo apmokestinti ne visą įmonės pelną, o tik tą, kuris yra išmokamas kaip dividendai. Tai labai palengvintų administravimą ir nebeskatintų dirbtinai išpūsti sąnaudų. Dabar įmonės pelnas apskaičiuojamas ir apmokestinamas ir tuomet, jeigu jis nėra išmokamas, o, pavyzdžiui, investuojamas į įrenginius, našumo didinimo priemones. Tada ir atsiranda tie sudėtingi skaičiavimai, įvairios problemos", - sakė V.Žukauskas.Įmonės, pasak LLRI eksperto, skiria labai daug išteklių pelno mokesčiui administruoti. Dėl to ypač kenčia mažesnės įmonės, kurioms sunkoka skirti savo buhalterėms daug papildomo darbo.

Pinklės buhalteriams

Kad finansininkai vargsta skaičiuodami pelno mokestį LŽ tvirtino ir daugiau kaip 90 smulkių paslaugų įmonių buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės buhalterė Aura Andruškevičienė."Sudėtingiausia, ko gero, apskaičiuoti, ar įmonė turi mokėti 5, ar 15 proc. pelno mokestį. Mes daugiausia dirbame su mažomis įmonėmis. Yra įvairiausių sąlygų, pagal kurias įmones galima priskirti vienai ar kitai grupei, pavyzdžiui, ar įmonės savininkas ir jo šeimos nariai turi akcijų kitose įmonėse, kaip jie pasiskirsto akcijas tarpusavyje, ir dar visokių kitų nesąmoningų reikalavimų. Skaičiuojant kartais tenka vos ne savininko žodžiu pasitikėti", - aiškino LŽ pašnekovė.

Nuo šių metų apskaičiuodami šių ir vėlesnių metų pelną lengvatomis gali pasinaudoti gerokai daugiau smulkiojo verslo įmonių, mat Seimas nuo 500 tūkst. litų iki 1 mln. litų padidino pajamų ribą, kurios neviršijus galiotų 5 proc. pelno mokesčio tarifas."Įstatymas iš tikrųjų sunkus ir sudėtingas, su daug išimčių, reikia nuolat sekti, ką galima įtraukti į neapmokestinamas sąnaudas, o ko - ne. Dažnai kyla įvairių klausimų, tad lankome mokesčių apskaitos seminarus", - LŽ liudijo buhalterė.

Skaičiai

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 metais sudarė 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir šiemet nesikeis: šešėlyje bus sukuriama 27 proc. BVP.LLRI atlikto naujausio Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011-aisiais vykdė 37 proc. ūkio vienetų, 2012-aisiais ši dalis truputį sumažės (iki 36 proc.).Šešėlis šiuo atveju suprantamas kaip atlyginimai vokeliuose, pajamų slėpimas, nelegali gamyba ar paslaugų teikimas, kita veikla, kai nemokami mokesčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"