TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nesutarimai grimzta uosto dugne

2010 02 08 0:00
Jeigu už uosto dugno valymo darbus būtų skubėta mokėti ankstesnėmis kainomis, valstybė būtų praradusi beveik milijoną litų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uoste šiuo metu žemsiurbė nedirba dėl šalčio, bet žadama, kad šiemet laivybos kanalo valymas vyks sparčiai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) finansų sąmatoje 2010 metais 42 mln. litų numatyta skirti uosto eksploatacijos darbams. Nemenka dalis šių išlaidų bus skirta smėlio ir dumblo siurbimo darbams - uosto valymui gylio parametrams palaikyti.

Smarkiau ar nežymiai uostas užnešamas kasmet. Lietuvos energetikos instituto duomenimis, susikaupiančio uoste dumblo ir smėlio kiekis gali svyruoti nuo 200 tūkst. iki 900 tūkst. kubinių metrų sąnašų per metus. Valymo kaina vidutiniškai siekia 35-40 litų už vieną kubinį metrą.

Vadinamosios mobilizacinės išlaidos kasmet skirtingos - tai priklauso nuo audrų dažnumo, potvynių ir jūros vandens pritekėjimo į uostą. Dėl abejonių, kiek iškasta grunto ir kiek už tai sumokėta, kyla daug įtarimų ir finansinių ginčų. Manoma, kad tai tamsi sritis, kurioje trykšta ir partijų finansavimo šaltiniai.

Kas kam trukdė

Uosto investiciniai planai iki šiol niekad nebuvo įgyvendinami 100 proc., tačiau blogiausia padėtis per pastarąjį penkmetį susiklostė pernai, kai susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio nurodymu vykdyta KVJUD struktūrinė reforma ir vadovybės kaita. Dėl nuostatos iš naujo įvertinti objektų eiliškumą sustojo krantinių projektavimas ir statyba, o į kasdienius uosto eksploatacinius darbus įsisuko skandalai.

Uosto naudotojams pradėjus skųstis dėl dugno akmenų, visus ėmė nervinti iki galo neatliktas uosto gilinimo iki 14 metrų etapas ir į paviršių kylančios rangovo finansinės problemos. Tik rudenį konkurso būdu parinkus naujas hidrotechninių darbų įmones, akmenų iškėlimo darbai tęsiami, tačiau bus baigti tik šiemet. Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, su naujais rangovais spalį pasirašytos - apie 9 mln. litų vertės kanalo ir krantinių valymo - sutartys. O su buvusiais rangovais, nors darbų terminai dar gruodį buvo dukart pratęsti, šiomis dienomis santykiai nutraukiami galutinai.

Pernai vasarą tapęs KVJUD vadovu E.Gentvilas svarbiausiu akvatorijos tobulinimo kliuviniu įvardijo infrastruktūros direktorių Algirdą Kamarauską. Jis buvo įtartas "uosto žudymu, sabotažu ir suokalbiu" su rangovais. Esą uosto valymui panaudota tik šimtoji numatytų lėšų dalis.

Dėl to ir susisiekimo ministras ėmė aiškintis, kas vyksta Klaipėdos uoste - ar sąmoningas darbų žlugdymas, ar tai tiesiog darbuotojų aplaidumas?

Per vieną savaitę A.Kamarauskui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos ir be įspėjimo rugsėjo 5 dieną jis atleistas iš užimamų pareigų. Apibendrindamas 2009 metų uosto veiklą, E.Gentvilas tikino "asmeniniu darbu prisidėjęs, kad būtų atnaujinami gilinimo darbai".

Trapi taika

Jūrinė bendruomenė atidžiai sekė uosto vadovybės dvikovą. Dabar garsiai diskutuojama apie tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas vasario 2 dieną patvirtino taikos sutartį tarp atleidimą iš darbo apskundusio A.Kamarausko ir KVJUD.

Šios savaitės pabaigoje A.Kamarauskas turėtų būti dar kartą atleistas nuo rugsėjo 5 dienos datos, tačiau ne dėl drausminės nuobaudos, o "šalių sutarimu".

Ieškovas teismo prašė antrąją drausminę nuobaudą pripažinti negaliojančia, grąžinti į darbą, priteisti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir atlyginti 70 tūkst. litų neturtinę žalą.

Taikos sutartyje KVJUD įsipareigojo pakeisti atleidimo pagrindą ir per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo atleidimą įforminti iš naujo, taip pat išmokėti 3 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją.

Abi šalys svarbiausiu postūmiu sudaryti taiką LŽ nurodė laiko gaišatį, nes teismas priėmė šalių dokumentus dėl batimetrinių tyrimų - būtų prireikę ekspertų. E.Gentvilas taip pat sako norėjęs, kad uosto direkcijoje baigtųsi neapibrėžtumas ir niekas nesitikėtų, jog grįš "Kamarausko laikai".

Jo teigimu, tai neįrodo, kad A.Kamarauskui nebelieka kaltinimų dėl prasto darbo - pirmasis papeikimas liko nepanaikintas, be to, jam gali būti iškelta baudžiamoji byla. "Aš pats esu atidavęs daug dokumentų įvairiom tarnybom, vyksta 3 teisminiai tyrimai, vienas iš jų - suasmenintas, dėl darbuotojų veiksmų, neveikimo ir žalos padarymo. Dalis tų dokumentų buvo pateikti ir civilinėje byloje, bet jos baigtis neturi sąsajų su vykstančiais baudžiamosios bylos tyrimais", - aiškino E.Gentvilas.

O tuo metu A.Kamarauskas teigia, kad jis pasiekė, ko norėjo. "Taikos sutartyje man svarbiausias punktas - dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Viena, išeiti su "vilko bilietu", ir visai kitas statusas - dabar. Nors teismui buvau pasirengęs gerai, susirinkęs visą medžiagą, kad papeikimai skirti be pagrindo, bet žvelgdamas į perspektyvą sutikau bylą baigti kuo greičiau. O ir galimybės grįžti į direkciją nematau", - sakė LŽ A.Kamarauskas.

Jo teigimu, iki rugsėjo su E.Gentvilu jiedu buvo ne kartą kalbėjęsi, kas šis siūlys žemesnes pareigas, kadangi infrastruktūros direktoriumi planuota įdarbinti Vidą Karolį. Todėl įsakymas apie atleidimą iš pareigų ir jo viešas komentaras pasirodė labai netikėtas.

Ilgos procedūros

"Reikia skirti du dalykus: valymo darbus ir gilinimą. Gilinimu siekiama naujų uosto parametrų, naujų galimybių priimti didesnės grimzlės laivus. Šie darbai vykdomi iš investicijų lėšų. Man buvo mestas kaltinimas, kad pernai pavasarį nevalėme dugno prie 1-2 krantinių. Pagal technines užduotis valytino grunto ten tebuvo 13 tūkst. kubinių metrų. Tuo metu laivų grimzlė nebuvo apribota, apie tai nėra uosto kapitono įsakymo", - aiškino A.Kamarauskas.

Pasak jo, gylio matavimai ir taršos tyrimai, vykdant LAND dokumento reikalavimus, užtruko porą mėnesių - tokie nusistovėję procedūrų tempai. "Aplinkosaugininkų leidimą gavome tik liepos viduryje. Taigi fiziškai laikytis terminų buvo neįmanoma", - aiškino A.Kamarauskas uosto darbų praktiką.

Jo manymu, uosto valymo darbai - tai kaip sniego kasimas: galima jį kasti 4 kartus per savaitę arba vieną kartą, ir tuomet traktorius kainuos 4 kartus pigiau. Todėl džiaugtis, kad daug išleista valymo darbams, nevertėtų. Eksploatacijos išlaidas, anot jo, reikia taupyti.

"Ankstesnių sutarčių kainos buvo labai aukštos. Todėl aš, turėdamas ilgą darbo Klaipėdos uoste patirtį ir žinodamas, kur kokie nešmenys yra, tikrai nemaniau, kad reikia kuo skubiau valyti. Sakiau - sulaukime naujo konkurso, bus mažesnės kainos, tuomet išsivalysime tą vietą. Viešųjų pirkimų komisija, atplėšusi pasiūlymų vokus, pamatė, jog skirtumas siekia net iki 60 litų už kubinį metrą. Jeigu tą užsakymą būtume atidavę ankstesnėmis kainomis, valstybė būtų praradusi 800 tūkst. litų. Tokiu būdu pernai direkcija uosto valymui sutaupė apie milijoną litų", - įsitikinęs A.Kamarauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"