TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Netekusias ES paramos Baltijos šalis ištiks krachas

2016 10 12 6:00
Didžiausią ES paramos dalį Lietuvos politikai skiria transportui ir infrastruktūrai. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Būsimieji naujo Lietuvos Seimo nariai pažadus didinti gyventojų pajamas turės tesėti iki savo kadencijos pabaigos 2020-aisiais. Tada baigsis ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos laikotarpis, po jo naujiems pažadams nebus vietos – lėšų upė išseks ir teks tenkintis kukliomis valstybės biudžeto lėšomis. Mūsų kaimynai jau dabar pranašauja būsiančią didelę krizę Baltijos regione ir kalba apie būtinybę skubiai rengti ūkio reformas.

Seimo rinkimų kampanijoje nekilo diskusijų dėl būsimų būtinų ekonomikos reformų, pasitinkant laikotarpius, kai nebeliks ES paramos arba geriausiu atveju – ji taps gerokai menkesnė.

Pranašauja krizę

„Baltijos valstybėms prognozuojama nauja ekonomikos krizė, kuriai reikia rengtis. Būtina sutvarkyti ūkį, įvykdyti ekonomikos reformas, – latvių žiniasklaidoje perspėja Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius. – Užduotis suprantama, bet ją įvykdyti trukdo katastrofiška Baltijos valstybių priklausomybė nuo ES fondų pinigų.“

Pasak Latvijos banko vadovo, nuolat Briuselio globojama Baltijos valstybių ekonomika prarado stimulą augti savarankiškai. Regionas tampa nepasiteisinusių investicijų zona, kuriai išgyventi be išorinio įsikišimo bus sudėtinga.

Ilmaras Rimševičius: "Būtina sutvarkyti ūkį, įvykdyti ekonomikos reformas - užduotis suprantama, bet ją įvykdyti trukdo katastrofiška Baltijos valstybių priklausomybė nuo ES fondų pinigų".

I. Rimševičius perspėja, kad nereformavus ūkio nauja krizė bus dar skaudesnė už 2008-ųjų recesiją vien dėl pražūtingos priklausomybės nuo ES struktūrinių fondų. „Jei fondai mums prieinami, augame, o jeigu ne – griūvame. Noriai „įsisavindami“ paramą, gyvename ne pagal galimybes. Siekdami papildomų lėšų, didiname biudžeto deficitą, auginame išorines skolas ir negalvojame apie būsimas kartas“, – konstatuoja jis ir teigia, jog tomis pat ligomis serga ir Lietuva bei Estija.

Latvijos banko vadovo nuomone, besiformuojanti padėtis primena laikotarpį po Sovietų Sąjungos griūties, kai neliko sovietinių investicijų. Dėl posovietinių transformacijų Estijos ekonomika praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje smuko 35 proc., Lietuvos – 49 proc., o Latvijos – 52 procentais. Posovietinių Baltijos valstybių skeveldras kruopščiai rinko ir lipdė Vašingtonas.

I. Rimševičius primena, kad 2004 metais jaunas Baltijos valstybes ėmė šefuoti ES, ir jos „sėdo ant Briuselio dotacijų adatos“. Audito kompanija KPMG skaičiuoja, kad 2007–2015 metais Estija iš ES fondų gavo 3,4 mlrd. eurų paramos, Latvija – 4,5 mlrd., Lietuva – 6,8 mlrd. eurų. Be šių finansinių injekcijų realus BVP augimas būtų 2,5–3 proc. mažesnis, o nedarbo lygis Lietuvoje – 4,6 proc. aukštesnis.

Pasak bankininko, Briuselis stengiasi ES periferijai pakloti savarankiško nacionalinės ekonomikos augimo pamatus, sumažinti ES narių nelygybę, bet nelabai sekasi. Baltijos valstybės lieka nepateisintų investicijų regionu.

„Baltijos valstybėse atlyginimai auga sparčiau negu darbo našumas. Emigracija ir kvalifikuotų kadrų deficitas kai kuriose ekonomikos srityse padėtį aštrina. Lietuvoje prognozuojama, kad darbo užmokestis iki 2019 metų augs vidutiniškai po 6,5 proc. per metus, o darbo našumas – perpus lėčiau. Tai stabdo kapitalo atėjimą, neleidžia ekonomikai augti savarankiškai“, – teigia Latvijos banko vadovas ir pažymi, kad be nuolatinių Briuselio injekcijų ekonomika tampa negyvybinga.

Reikia auginti raumenis

„Nenorėčiau visiškai sutikti su Latvijos banko vadovu. Čia kaip sporte – norint šokti toliau reikia užsiauginti raumenis. Jei verslas gali nusipirkti naujus įrenginius, kuriais gamina konkurencingą produkciją, atsiranda daugiau galimybių ją eksportuoti, – „Lietuvos žinioms“ kitokią poziciją dėsto Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Baldų, maisto pramonė sulaukė reikšmingų injekcijų ir jau sėkmingai tuo naudojasi. Statybininkai nusipirko modernios technikos, todėl gali statyti ne iš lentų. Jei iš efektyviai naudojamų pinigų negautume naudos, užsienio projektuose būtume tik pagalbiniai, o ne rangovai.“

Asociacijos vadovas pripažįsta, kad neparengę verslo konkurencinei rinkai, vien savais pinigais efektyviai dirbti negalėsime. Pasak jo, kol kas nelabai sekasi naudotis ir 2014–2020 metų struktūrine parama. „Verslas turi parengęs projektų, bet kvietimų naudotis ES lėšomis nesulaukia. Ministerijos norėjo pradėti kvietimą anksčiau, bet nesusitvarkė su popieriais. Jei laukiama naujų Seimo narių, sunku nuspėti tokios loterijos baigtį. Porą metų jau sugaišta“, – sako D. Gedvilas.

Jis teigia, jog gamybos organizacijos yra vienos pagrindinių paramos gavėjų, teikiančių užsakymus statybininkams. Verslui negaunant paramos, pramoninė statyba sustingo, per metus jos apimtis sumažėjo 14 procentų. Tai vienas prasčiausių rodiklių tarp ES valstybių.

Sudaryti 2014–2020 metų rėmimo laikotarpio projektų finansavimo ir administravimo sutartis bus galima iki 2020-ųjų gruodžio 31 dienos, o apmokėti išlaidas – iki 2023 metų pabaigos. Taigi laiko dar yra, bet, kaip teigia D. Gedvilas, auga rizika ES lėšų „įsisavinimą“ forsuoti. Dabar ES struktūrinės paramos lėšomis iš esmės finansuojami tik kelininkai.

Kainuos milijardus

Pagal ES struktūrinės paramos sutartis Lietuvoje per metus projektams skiriama apie milijardą eurų. Atskiromis eilutėmis finansuojami specialūs projektai, žemdirbystė, bet jai pavojaus likti be ES lėšų nėra.

Nacionalinė mokėjimo agentūra „Lietuvos žinias“ informavo, kad pagal Kaimo plėtros programą žemės ūkiui per 7 metus skiriama daugiau kaip 4,5 mlrd. eurų, iš kurių 70 proc. – ES paramos lėšos, o likusi dalis – tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto.

„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas „Lietuvos žinioms“ teigė nesąs ES paramos gerbėjas, nors pripažįsta, kad nuo 2004 metų jai tenka svarbus vaidmuo – struktūrinės paramos lėšos sudaro iki 85 proc. projektų finansavimo. Dabar sunku įsivaizduoti, kaip reikės gyventi be tokios paramos.

„ES struktūrinė parama lepina ir atpratina verstis natūraliai. ES lėšos arba pakeičia valstybės asignavimus, arba privačias investicijas. Kai yra ES parama, niekas nesuinteresuotas finansuoti projektų 100 procentų“, – aiškina Ž. Mauricas.

Jis pripažįsta, kad retkarčiais apie būsimas problemas, netekus ES struktūrinės paramos, užsimenama konferencijose, tačiau nebandoma į tai gilintis ir kalbėti apie būtinas įgyvendinti ūkio reformas ar specialias programas. Valstybės valdžia veikiausiai sukrus iki paramos pabaigos likus metams ar dvejiems.

Be strategijos

Pasak Ž. Maurico, Lietuvoje ES paramos lėšos naudojamos ganėtinai gaivališkai, siekiant „įsisavinti“ – būta gerų projektų, bet lig šiol daugiausia tų, kurie vykdomi vien dėl paramos, o šiuos įgyvendinus puolama prie abejotinų kitų.

Žygimantas Mauricas: "Nevisiškai pateisinama didžiausią paramos dalį skirti transportui ir infrastruktūrai".

Banko analitiko nuomone, nevisiškai pateisinama didžiausią paramos dalį skirti transportui ir infrastruktūrai. Anot jo, jau numarinta greitojo geležinkelio idėja. „Kodėl, pavyzdžiui, Kinija gali pati įsirengti greitųjų traukinių liniją iš Pekino į Šanchajų, o Lietuvoje iš Vilniaus į Kauną geležinkeliu reikia važiuoti vidutiniu 40 km pr valandą greičiu? – svarsto Ž. Mauricas. – Už investuotus milijardus kone kiekvienam lietuviui būtų galima nupirkti po panaudotą automobilį, o dabar giriamasi, kad kelionė (į Varšuvą – red.) sutrumpėjo nuo 5 val. 40 min. iki 5 val. 20 minučių. Ar to iš tiesų vertos milijardinės investicijos?“

Jis teigia nepritariąs ir teiginiui, kad Lietuvoje geri sausumos keliai. „Nutiestą kelią jau po 3–4 metų reikia lopyti, naudojant tas pačias struktūrinės paramos lėšas, remontuoti. Tai gal kas nors daroma ne taip?“ – samprotauja analitikas. Pasak jo, kelių kokybe Lietuvą aplenkė Lenkija, baigia prisivyti Latvija, tačiau latviai pastatė tarptautinį oro uostą ir jau semia investicijų grąžą iš tarptautinių skrydžių, o Vilniaus oro uostas lieka paveldas taboro kaimynystėje.

Tuo metu Lietuva nutiesė kelią iš Šiaulių į Telšius, bet juo geidžiami užsienio investuotojai nevažiuoja. „Kelininkams kils rimtų bėdų, kai ES parama baigsis“, – neabejoja analitikas.

Ž. Mauricas primena, kad Airijos ekonomika ganėtinai greitai iš vidutinės tapo turtinga, nors jos keliai buvo prasti. „Jeigu ateina didžiuliai pinigai, juos reikėtų naudoti tikslingai, o ne trupinti kam papuola. Gal tai kainuotų 2–3 kartus brangiau negu dabar, bet jei per 3–5 valandas galėtume pasiekti Berlyną, tai būtų kardinalus pasikeitimas. Tai dabar, žinoma, utopija, bet mąstymą reikėtų keisti būtent tokiomis kryptimis, jeigu taip svarbu yra užsienio investicijos. Lietuva neturi investavimo strategijos. Priskaldyta daug malkų, bet svarstymų, ką veiksime būdami „atjungti“ nuo ES paramos, nėra“, – sako Ž. Mauricas. Bet analitikas viliasi, kad paramos nutraukimas ekonomikai bus į sveikatą, nes, jo įsitikinimu, parama dažnai skatina neefektyvų lėšų naudojimą ir netgi korupciją.

Jis sako pritariąs Latvijos banko vadovo išsakytai pozicijai dėl poreikio skubiai keisti Baltijos šalių ūkio struktūras ir kurti naujus, modernesnius finansavimo instrumentus. Kaip pavyzdį jis paminėjo praėjusią savaitę Lietuvoje pasirašytą 100 mln. eurų vertės daugiabučių renovacijos refinansavimo fondo sukūrimą. „Netekus ES paramos, tikrai teks spaustis valstybės biudžetui, bet perdėliojus prioritetus būtų galima pasiekti neblogą rezultatą, nors gal ir ne tokį pat, kokį pasiektume su ES parama, – neabejoja analitikas. – Nemanau, kad ES parama bus iškart nukirsta, bet reikia visada atsiminti, kad šis gėris amžinai taip nelepins. Kartais Lietuvoje pašnekama, kad pasibaigus ES paramai reikia laukti kolapso. Taip neturėtų atsitikti, tačiau akcentuoti tokias temas reikia.“

Anot jo, kai kam paramos pabaiga bus pražūtinga, bet dabar ji yra kaip vaikui saldainis, nuo kurio genda dantys.

ES fondų paramos, numatytos 2014–2020 m. laikotarpiui, paskirstymas, mln. eurų

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skatinimas678,88
Informacinės visuomenės skatinimas244,04
Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas531,6
Energijos efektyvumas ir gamyba iš atsinaujinančių išteklių971,32
Aplinkosauga, gamtos išteklių naudojimas, klimato kaita837,78
Transportas ir infrastruktūra1153,78
Užimtumas ir darbo rinka728,59
Iš viso numatyta: 6 709
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"