TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Netinkamas maistas kainuoja gyvybę

2007 09 24 0:00
Dr.A.Kranauskas: "Žmonės maitinasi valstietiškai sėdėdami prie kompiuterių. Ar verta stebėtis, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didėja."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vis dažniau skubėdami žmonės Lietuvoje nespėja net susimąstyti, kokį maistą perka ir ką valgo - svarbu neužtrukti ilgai ir kažką įsimesti į burną neapsinuodijant šiandien. Toks greitas pasisotinimas išlošia laiko, bet "pralošia" sveikatos. Neapdairiai ir nerūpestingai elgiantis daug metų, mūsų pačių prisišauktų ligų gydymas vėliau kainuoja labai brangiai.

Prekyboje ir greito maitinimo įstaigose dažnai renkamės maisto produktus nesigilindami į jų sudėtį ir neįvertindami, ar jie natūralūs, pagaliau - ar saugūs. Prie sveikatai pavojingų, gyvenimą trumpinančių veiksnių medikai priskiria nesaugų maistą ir nesaikingą valgymą.

Šiandien nepakenks. O rytoj?

Šiais laikais natūralių maisto produktų yra palyginti nedaug. Daugelyje produktų yra įvairių sudėtinių dalių, prieskonių, konservantų, kurie vienaip ar kitaip veikia žmogaus organizmą.

"Maisto saugą galima vertinti keliais požiūriais. Konservatyviu požiūriu nesaugus maistas - tai maistas, kuriame yra nitratų, nitritų, kitų teršalų. Platesniu požiūriu nesaugiu laikomas maistas, nuo kurio išsivysto ligos, labiausiai trumpinančios žmogaus gyvenimą", - LŽ sako Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojas dr. Almantas Kranauskas.

Maisto saugą reglamentuoja teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma. Ji turi garantuoti, kad maistą valgant įprastomis sąlygomis nebus jokios rizikos vartotojo sveikatai ar gyvybei, kad maiste nebus viršytos higienos normų nustatytos leistino medžiagų normos. Dėl normų diskutuoja Europos Komisija, o Lietuva jas perkelia į savo teisės aktus.

Maisto sauga apima labai daug žmogaus veiklos sričių - nuo maisto produktų auginimo (nuo lauko, tvarto), jų gaminimo iki stalo, kai jau patiekiamas valgis, o kalbant apie genetiškai modifikuotus augalus - net daug plačiau.

Respublikinis mitybos centras, be kitų savo funkcijų, stebi su maistu susijusį gyventojų sergamumą.

Jo duomenimis, Lietuvoje ir Europoje daugiau kaip pusė ligonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mirtingumas nuo šių ligų didėja. Antrojoje vietoje - onkologinės ligos. Ir vienos, ir kitos ligos išsivysto, kai yra per daug cholesterolio. Jis sukelia ir kraujospūdį, diagnozuojamą 8 proc. ligonių.

Gydyti neturinčiuosius saiko kainuoja brangiai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vertina ir kitus su maistu susijusius veiksnius, kurie gadina žmogaus sveikatą, trumpina gyvenimą. Vienas tokių veiksnių, kurio mastas prilygsta epidemijai, yra nutukimas.

"Su nutukimu susijusių ligų gydymas kainuoja 8 proc. tiesioginių sveikatos apsaugos išlaidų ir tiek pat netiesioginių", - teigia Sveikatos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Gamintojui naudinga, valgytojui - ne

Tai ką valgyti arba ko nevalgyti, kad gyvenimas būtų ilgas, o sveikata gera?

Gamintojai užverčia parduotuvių lentynas smarkiai apdorotais produktais, kuriuos kartais reklamuoja kone kaip panacėją nuo ligų ar ilgo gyvenimo eliksyrą. Mitybos specialistai teigia, jog žmogus per dieną turi suvalgyti 400 g daržovių ir vaisių (5 obuolius arba 3 obuolius ir 2 kriaušes), 70 g natūralios, nerūkytos, nekonservuotos mėsos.

"Labai geras produktas - liesos pasukos. Geriausias pienas būtų nulinio riebumo, bet tokio nėra. Populiariausias 2,5 proc. riebumo pienas. Išgėręs litrą tokio pieno žmogus gauna 25 g riebalų, kurių jo organizmui nereikia. Kadangi nereikia, ląstelės jo nepasiima, toks komponentas cirkuliuoja lipdamas prie kraujagyslių sienelių... Ir turime antsvorio", - aiškina A.Kranauskas.

Anot jo, reikėtų riboti mėsos riebumą. Sotieji riebalai patys blogiausi. Pieno riebalai, sviestas skatina aterosklerozę.

"Buvo atlikti bandymai: davė žmogui įvairių riebalų ir stebėjo, kaip padidėja cholesterolio kiekis jo kraujyje. Nustatė, kad nuo pieno produktų cholesterolio kiekis labiausiai didėja. Paskui buvo duodama jam atskirų pieno rūgščių, kurių yra pieno produktuose, ir paaiškėjo, kad labiausiai cholesterolio daugėja nuo sočiosios pieno rūgšties, kuri sudaro sviesto pagrindą. Jeigu sviestas bus praskiestas augaliniu aliejumi, cholesterolio sumažės perpus", - pasakoja pašnekovas.

Specialistai teigia, jog per dieną žmogui turėtų užtekti 3 arbatinių šaukštelių sviesto arba 1-2 šaukštų grietinės. Per dieną su riebalais reikia gauti 30 proc. visų kalorijų, bet ne daugiau.

Organizmo griovimas

Dabar gaminama daug sviesto mišinių su aliejais, bet vieni aliejai yra pageidautini, kiti - ne. "Saulėgrąžų aliejus, kiti aliejai, kurie turi daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, organizmui sukelia stiprų oksidacinį stresą. Tai organizmo griovimas susidarant peroksidams, veikiantiems ląstelės DNR", - sako A.Kranauskas. Alyvuogių aliejų reikėtų rinktis pirmo spaudimo, o margarino geriau vengti. Margarinas - tai transformuoti riebalai, lipnūs ir turi kancerogeninį poveikį. Gaminant margariną gali būti naudojamos genetiškai modifikuotos sojos.

"Ką tepti ant duonos? O kam tepti?" - atsako pašnekovas. Ir pataria rinktis liesą varškę, liesas pasukas ir pridėti į jas prieskoninių žolelių (pavyzdžiui, petražolių), nes žarnyne turi būti maistinių skaidulų, kurios susiurbs ir pašalins organizmui nereikalingus riebalus.

Mitybos įpročius sunku pakeisti

"Tikroji su maistu ir nutukimu susijusių ligų priežastis yra sotus, riebus maistas, daug kalorijų, mažas judrumas, lengvas darbas. Žmonės maitinasi valstietiškai - kaip jų tėvai, seneliai, o darbas pastarąjį dešimtmetį smarkiai palengvėjo. Atsiradus kompiuteriams net į biblioteką nebereikia eiti. Ar verta stebėtis, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų didėja", - svarsto A.Kranauskas.

Jo manymu, jau yra ir gerų tendencijų. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje žmonės pradeda valgyti daugiau vaisių ir daržovių.

"Vakarų Europa, Amerika ryžtingai keičia mitybą. Lietuvoje taip pat reikia keisti mitybą. Prireiks laiko, kol pajusime tinkamos mitybos poveikį sveikatai", - pataria specialistas.

Suomijoje prieš 20 metų buvo pradėta žmonėms aiškinti, kaip sveikai maitintis, nevartoti daug riebalų. Dabar PSO Suomiją pateikia kaip pavyzdį, nes Suomijoje sumažėjo širdies ir kraujagyslių ligų. Sveikatos ir mitybos specialistų pastangomis čia buvo pakeisti maitinimosi įpročiai ir pasiekta gerų rezultatų.

Tad, pasak specialistų, galima tikėtis, kad Lietuvos žmonės seks kitų šalių gyventojų pavyzdžiu - pratinsis maitintis sveikai, rinktis sveikatai ne tik šiandien, bet ir dešimtmetį valgant nepakenksiančius produktus, o jų diktuojama paklausa vers gamintojus keisti savo gaminius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"