TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neturint euro atsigauti lengviau

2012 11 16 6:34
Dėl pigios darbo jėgos yra daug norinčiųjų investuoti į Rumuniją. Krajovos mieste, esančiame už 240 kilometrų į vakarus nuo Bukarešto, pastatyta automobilių koncerno "Ford" gamykla./AFP/Scanpix nuotrauka

Viena skurdžiausių Europos valstybių Rumunija gana sėkmingai įveikė krizę, nes galėjo nuvertinti savo valiutą ir taip sumažinti biudžeto deficitą. Rumunijoje darbo randa net ispanai, nes Ispanija niekaip nesusidoroja su ūkio problemomis.  

Inžinierius Germanas de Marco, įsitikinęs, kad Ispanijoje darbo nesuras, nutarė vykti į Rumuniją. Anksčiau jis negalėjo nė pamanyti, kad šioje pagal gyvenimo lygį antroje nuo galo Europos Sąjungos (ES) valstybėje galės susikurti visai padorų gyvenimą.

Tokį sprendimą ispanui teko priimti tuomet, kai jo šalies vyriausybei pasibaigė pinigai, todėl sustojo statybos ir buvo nutrauktas naujų greitųjų traukinių bėgių, prie kurių ir dirbo G.de Marco, tiesimas. 34 metų ispanas išvyko į Bukareštą, kur šiuo metu prižiūri tramvajaus linijų tiesimo darbus. Už butą šalia esančiame gražiame kvartale jis moka perpus mažiau, nei mokėjo Barselonoje, todėl kas mėnesį sutaupo 1000 eurų. "Kai viršininkas man pasiūlė važiuoti į Rumuniją, pamaniau, kad iš manęs tyčiojasi", - pasakoja G.de Marco ir prisipažįsta, kad pragyvenęs 8 mėnesius Bukarešte jau nebenori išvykti iš šio miesto.

Pagelbėjo nacionalinė valiuta

Šis ispanas, kaip ir kiti Vakarų Europos gyventojai, tebemano, kad buvusios komunistinės Europos valstybės tebėra apimtos gilios krizės. Tačiau iš tikrųjų, kai krizė sustiprėjo ir euro zonoje, naujosios ES narės jau ėmė atsigauti. Ypač tos, kurios tebeturi savo valiutą, nors didžioji jų dalis ir neslepia, kad jų tikslas - kuo greičiau įsivesti eurą.

Nacionalinio banko vadovas Muguras Isarescu sako, kad nacionalinė valiuta leido Rumunijai reaguoti lanksčiau, o nuvertinus lėją pavyko suvaldyti biudžeto deficitą. Tuo metu priversta laikytis griežtos fiskalinės politikos Graikija tik grimzdo giliau į krizę. Bankininkas neslepia, kad nusivylimo netrūksta ir Rumunijoje, nes šios šalies gyventojai įstojimą į ES laikė panacėja ir žmonių lūkesčiai buvo per dideli.

Nuvertinus lėją atsigavo ir Rumunijos eksportas, kurio du trečdaliai keliauja į euro zonos valstybes. Rumunijos prekės tapo konkurencingesnės, o mažesnės pragyvenimo išlaidos ėmė traukti darbuotojus net iš euro zonos šalių. Vis dėlto milijonai rumunų tebesiveržia į Ispaniją ir Italiją ieškodami naujų galimybių, nors šiuo metu nedarbas Ispanijoje didesnis nei 25 proc., o Rumunijoje tik apie 7 proc. gyventojų neturi darbo.

Euras tapo nepatrauklus

Iš 10 buvusių Europos komunistinių valstybių 7 dar neturi įsivedusios euro. Čekai tebenaudoja kroną ir nori surengti referendumą dėl euro įvedimo: jei jį ir įsivestų, tai ne anksčiau kaip 2020 metais. Vengrai taip pat nežada atsisveikinti su forintu anksčiau nei 2018 metais, o Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šį mėnesį aiškiai pasakė, kad lenkams "euras visiškai nepatrauklus".

Anksčiau tikėjusis įsilieti į euro zoną 2015 metais Rumunija dabar apie tai net nenori kalbėti, nors, kaip sako M.Isarescu, jo kraštas jau atitinka tam keliamus reikalavimus - biudžeto deficitas neviršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto ir šalis laikosi finansinės drausmės.

Neturinti euro Lenkija puikiai laikėsi 2009 metais, kai Europoje prasidėjo krizė. Iš karto įvedusios griežtą taupymą Latvija ir Lietuva taip pat jau atsigavo. Kiek blogiau šiuo metu sekasi Čekijai, tačiau jos problemos, palyginti su Graikijos, neatrodo didelės ir žmonės neina į gatves protestuoti.

"Mes gyvename regione, kuris įpratęs kęsti sunkius laikus. Mes dar nepamiršome komunizmo, kai buvome vargani ir nelaimingi ir gyvenome daug blogiau nei dabar graikai", - sakė Čekijos ekonomistas Tomas Sedlačekas, anksčiau dirbęs prezidento Vaclavo Havelo patarėju.

Žinoma, Rumunija neturėjo imuniteto krizei, tačiau vyriausybės sugebėjo sumažinti išlaidas, o politinė suirutė, kurią buvo sukėlęs premjeras Victoras Ponta, bandydamas nuversti prezidentą Traianą Basescu, jau praėjo, ir šią vasarą vėl ėmė grįžti investuotojai. Šaliai labai pravertė ir 26 mlrd. dolerių parama, 2009 metais gauta iš Tarptautino valiutos fondo (TVF), ES ir Pasaulio banko už įsipareigojimą drastiškai sumažinti išlaidas.

TVF jau patvirtino, kad suteiks Rumunijai dar 650 mln. dolerių, nes šalis sumažino viešojo sektoriaus išlaidas 25 proc., o gyventojų pajamų mokestį padidino nuo 19 iki 24 proc., kad galėtų užkamšyti biudžeto skyles. Šiuo metu Rumunijos biudžeto deficitas sudaro apie 2 mlrd. dolerių, arba 1,2 proc. šalies BVP. Žinome, kad Graikijos deficitas pasiekė 17 mlrd. dolerių ir sudaro 5 proc. BVP. Tiesa, Rumunijos ekonomika atsigauna nelabai sparčiai - šiais metais tikimasi vos 1 proc. augimo.

Nors ir nepriklausydama euro zonai Rumunija naudojasi savo tautiečių, išvykusių iš šalies po 2007 metų, kai ji įstojo į ES, siunčiamais į tėvynę pinigais. Todėl krašte nedarbo lygis nėra labai aukštas ir nekyla didelės įtampos. Net kai krizė apėmė visą Pietų Europą, į namus sugrįžo tik maža dalis išvykusių rumunų.

Investuoja stambios užsienio bendrovės

Nors namams verkiant reikia remonto, žmonės renka metalą, kad šiek tiek užsidirbtų, o gatvėse matyti benamių vaikų ir šunų, šalyje atsidaro dizainerių parduotuvės ir sušio restoranai. Timišoaroje, kuri vadinama Transilvanijos Silicio slėniu, jau įsikūrė apie 5000 užsienio bendrovių, tarp jų "Alcatel-Lucent", "Microsoft" ir "Oracle", "Ford". Jų investuoti pinigai ir palyginti maži atlyginimai, mokami kvalifikuotiems specialistams, jau pavertė Timišoarą strategine vieta tarp Rytų ir Vakarų.

Net kilus politiniam nestabilumui, investuotojai neskubėjo palikti šalies. Šiuo metu didžiausia investuotoja laikoma Prancūzijos bendrovė "Renault", įsigijusi vietos mašinų gamybos įmonę "Dacia". Nuo 2000 metų investavusi daugiau kaip 2,6 mlrd. dolerių ji jau suteikė darbą 8000 žmonių.

Įmonės "Dacia" generalinis direktorius Jerome'as Olive'as neslepia, kad Rumunijoje verta imtis verslo. Inžinieriui per mėnesį mokama 1925 doleriai, o tai tik pusė to, ką uždirba inžinierius Prancūzijoje. "Mūsų gamyklos Rumunijoje niekada nesustoja", - džiaugiasi direktorius.

Na, o ispanas inžinierius G.de Marco giria darbo etiką Rumunijoje, nors jį ir stebina, kad jam mokama 10 kartų daugiau nei rumunų vadybininkui. "Čia lengviau suvaldyti komandą. Ispanijoje tuoj sulauktum nepasitenkinimo", - sako jis.

"The International Herald Tribune", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"