TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neturtinės žalos kompensacijų ieško "Sodroje"

2014 06 12 6:00
Statybų sektoriuje sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta daugiausia. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Darbdaviai ir darbuotojų atstovai siekia, kad už patirtą neturtinę žalą įvykus sunkiems ar mirtiniems nelaimingiems atsitikimams darbe nukentėjusiesiems būtų atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Tačiau, oponentų manymu, "Sodra" patirtų papildomų išlaidų ir taptų beveik įmonių kreditore, o tai galbūt padidintų įmokų naštą visiems draudėjams.

Antradienį Trišalė taryba svarstė siūlomą LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, jog neturtinė žala dėl sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe būtų kompensuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Idėjai nepritarta.

Bet projektą pateikusi Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ neketina nuleisti rankų ir svarstyti jį pakartotinai dar šį mėnesį. Jo iniciatoriai teigia, kad įteisinus siūlomą neturtinės žalos kompensavimo tvarką mažos ir vidutinės įmonės išvengtų bankrotų, nes neretai jos neišgali sumokėti didelių teismo priteistų kompensacijų.

Suvienodintų išmokas

Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių, LPK viceprezidentas ir Trišalės tarybos narys Jonas Guzavičius LŽ aiškino, kad, pagal sumanymą, kompensacija už patirtą neturtinę žalą sunkiai darbe nukentėjusiam darbuotojui arba mirusiojo šeimai būtų sumokėta iš „Sodros“ biudžeto, o įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, kitais metais po įvykio šią sumą "Sodrai" esą grąžintų – ji vienus metus mokėtų didesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoką. J. Guzavičiaus nuomone, tokia tvarka apsaugotų įmones nuo bankroto ir apgintų nukentėjusio darbuotojo ar jo artimųjų interesus.

„Svarbiausia, kad nukentėjusiajam ar jo šeimai nereikėtų laukti pinigų, kuriuos teismas priteisė iš darbdavio. Paprastai nelaimingi atsitikimai įvyksta mažose įmonėse, o jos kartais pradingsta - ir tada ieškok jų kaip tinkamas. Todėl siūlome, kad pinigus nukentėjusiajam iš karto sumokėtų „Sodra“, kuri turi daugiau svertų vėliau išsiieškoti iš darbdavio lėšas nei fizinis asmuo", - sakė jis.

Be to, projekto iniciatoriai siūlo nukentėjusiems asmenims mokėti iš „Sodros“ biudžeto vienodą neturtinės žalos kompensaciją – ne daugiau kaip 10 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių. Šiemet šis dydis siekia 1488 litus. „Manau, būtų teisinga mokėti vienodą kompensaciją tiek žuvus beveik pensinio amžiaus žmogui, tiek jaunuoliui, be to, nepriklausomai nuo gauto atlyginimo dydžio. Tai yra solidarumo principas - visi lygūs nelaimės atveju“, - sakė J. Guzavičius ir pabrėžė, kad nukentėjęs darbuotojas „Sodros“ siūlomą neturtinės žalos kompensaciją galėtų atmesti ir kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos.

2013-2014 metais vidutinė moralinės žalos kompensacija už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimus siekė per 27 tūkst. litų. Mažiausia kompensacija tokio pobūdžio bylose siekė 3 tūkst. litų, didžiausia – 43,8 tūkst. litų. Šiuos duomenis pateikė Nacionalinė teismų administracija.

Taip pat siūloma, kad įmonės, kuriose bus užfiksuoti šiurkštūs pakartotiniai darbo saugos pažeidimai, patektų į didesnės rizikos grupes ir joms būtų taikomas didesnis socialinio draudimo įmokos tarifas. Kitoms įmonėms draudimo įmokų dydis nesikeistų.

Kita paskirtis

Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (SETI) dalininkas doc. Dr. Teodoras Medaiskis tokį siūlymą griežtai kritikavo ir vadino jį visišku nesusipratimu. Esą socialinio draudimo paskirtis kita – jis skirtas tik visiškai ar iš dalies atlyginti dėl nelaimės prarastas pajamas.

„Neturtinės žalos kompensavimas visiškai nesusijęs su „Sodra“. Ir šio siūlymo tikslas - ne užtikrinti žmogaus interesus, o „Sodros“ sąskaita gelbėti įmonėles, kurioms priteisiama atlyginti nukentėjusiajam darbe neturtinę žalą. Tačiau tai ne „Sodros“ paskirtis", - aiškino pašnekovas.

Norint nuo bankrotų gelbėti priteistų kompensacijų nepakeliančias įmones, jo manymu, reikėtų kurti papildomą neturtinės žalos draudimą, kuriuo įmonės privalomai draustų savo darbuotojus, o draudimo įmokų dydis priklausytų nuo įmonės rizikos lygio. T. Medaiskis įsitikinęs, kad draudikai tokios draudimo rūšies imtųsi.

Siūlymą atmetė

Nauja siūloma tvarka kritikuojama ir dėl to, kad „Sodra“ būtų paversta įmonių kreditore. Taip pat kyla klausimų, ar visos nelaimingų atsitikimų kaltininkės, mokėdamos didesnį tarifą vos metus, grąžintų Socialinio draudimo fondui visą išmokėtą sumą.

Trišalė taryba siūlymą atmetė argumentuodama, kad nauja tvarka pareikalautų papildomų lėšų "Sodros" biudžete, o norint subalansuoti šio draudimo pajamas ir išlaidas reikėtų didinti įmokų tarifą visiems draudėjams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja Alfreda Šatrauskienė taip pat pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti valstybinio socialinio draudimo objektu. Kiekvienu atveju šios žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į nelaimės pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Tačiau J. Guzavičius išsakytais argumentais stebėjosi: esą „Sodra“ pateikė duomenis, kiek maždaug kiekvienais metais įvyksta nelaimingų atsitikimų darbe, kokios kompensacijos išmokamos ir kokio didesnio socialinio draudimo įmokų tarifo pakaktų vidutinei įmonei per vienus metus padengti "Sodros" išmokėtą kompensaciją. Juolab esą matydama, jog nelaimingų atsitikimų daugėja, „Sodra“ tarifą galėtų didinti.

„Aš manau, kad "Sodros" tarybai trūko informacijos. Trišalė taryba nusprendė, kad į kitą jos ar darbo grupės posėdį kviesime ir "Sodros" tarybos atstovus. Manome, kad nelogiška atmesti siūlymą, kai ir darbdaviai, ir darbuotojų atstovai nori tokio draudimo, o sumokėtas išmokas įmonės "Sodrai" kompensuotų. Kalbos, kad neturtinė žala nėra susijusi su nelaimingu atsitikimu, taip pat yra neteisingos, nes moralinė žala – tai nelaimingo atsitikimo rezultatas", - sakė jis.

J. Guzavičius įsitikinęs, kad priešintis įstatymo pakeitimui gali tik advokatų kontoros. Esą būtent joms atitenka teismuose darbuotojui priteistos kompensacijos "liūto dalis". Be to, advokatams grūmojant milijoninėmis sumomis, įmonės esą neretai imasi ne visai skaidrių veiksmų, pavyzdžiui, nuo verslo atskiria turtą ar pan. Kompensaciją mokant iš „Sodros“, procesas, tikėtina, būtų skaidresnis, o gyventojai apsieitų be advokatų tarpininkavimo.

Dabartinė tvarka

Nuo 2000 metų įsigaliojęs Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (NADSDĮ) nustatė privalomą darbuotojų socialinį draudimą. Pagal jį darbuotojui kompensuojamos pajamos, kurių jis neteko, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos prarado darbingumą. Darbuotojo mirties atveju kompensacija tenka šeimos nariams.

Neturtinės žalos atlyginimas į socialinio draudimo išmokas šiuo metu neįskaitomas. Dėl jos atlyginimo nukentėjusysis gali kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją iš darbdavio.

Neturtinė žala atlyginama visais įstatymų nustatytais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai: jeigu asmuo buvo suluošintas arba jo sveikata buvo kitaip sužalota, nepaisant to, kad ji padaryta ne nusikaltimu ir kad nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe NADSDĮ nustatyta tvarka.

Į neturtinės žalos atlyginimą turi teisę mirusiojo išlaikomi asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai bei kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2013 m.

Darbų pavadinimaiSunkūs n.a.Mirtini n.a.
Statybos, statybos remonto ir susiję darbai3011
Sandėliavimas, transportavimas, pakrovimo, iškrovimo darbai286
Medienos apdorojimas ir susiję darbai82
Automobilių, savaeigių transporto priemonių valdymas ir vykimas jomis 56
Elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimas, remontas ir susiję darbai53
Vertybių apsaugos (sargavimo, budėjimo darbai)1-
Geležinkelio darbai--
Miško kirtimas ir susiję darbai-3
Jūreivių ir upeivių darbai (įsk. žvejus)-2
Būnant, einant teritorijoje, kelyje94
Techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių priežiūra, susiję darbai172
Metalų apdorojimas ir susiję darbai2-
Vandens gavybos, tiekimo, valymo ir kanalizacijos įrenginių, šilum. tinklų priežiūra ir remontas11
Žemės ūkio darbai (tame sk. ir mechanizatorių)53
Eismo įvykiai (kai pažeisti KET reikalavimai už įmonės teritorijos ribų)218
Kiti darbai179
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"