TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Netvarka pabrangs dvigubai

2011 02 15 0:00
Tokių netvarkingų pastatų, kaip šis Kaunakiemio gatvėje, laikinojoje sostinėje - ne vienas.
Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno valdžia sugalvojo naują būdą priversti prestižinėse miesto vietose esančių namų savininkus pasirūpinti jų fasadų remontu.

Nuo balandžio apleistų pastatų, esančių Kauno centre ir senamiestyje, savininkams nuosavybės nepriežiūra kainuos keleriopai brangiau nei iki šiol. Tokį sprendimo projektą jau parengė kadenciją baigianti Kauno miesto savivaldybės taryba.

Brangsta tik vieta

Visą kadenciją - ketverius metus - laikinosios sostinės valdžiai nepavyko gražiuoju susitarti su prestižinėse Kauno vietose gyvenančiais arba čia statinius įsigijusiais, bet jais rūpintis nenorinčiais savininkais.

Pasak Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo Vyganto Gudėno, nesirūpinančiųjų pastatų išore yra ir tarp verslininkų, ir tarp daugiabučių gyventojų. Pastarieji dėl nuomonių skirtumo ir nenoro išleisti eksterjero remontui nė vieno tūkstančio litų dažniausiai nesugeba susitarti tarpusavyje. Pelno iš turto pardavimo siekiantys verslininkai neskuba remontuoti statinių, nes labiau brangsta ne pats pastatas, o vieta, kurioje jis pastatytas.

"Namo, esančio centre ar senamiestyje, vertė didėja net papildomai neinvestavus į jo remontą. Tai verslininkams paranku, o miestui - tragedija", - LŽ sakė V.Gudėnas.

Susitarti nepavyksta

Netoli Kauno miesto savivaldybės administracijos pastato Laisvės alėjoje esančiame daugiabutyje gyvenantis Darius Užkuraitis LŽ pasakojo jau kelerius metus bandantis įkalbėti kaimynus pakeisti namo stogą.

"Jau bijome net į namus grįžti. Artėjant prie pastato apima baimė, kad nukris sunkios senovinės čerpės, kaip jau ne vieną sykį yra nukritusios tiesiai po kojomis. Namą aptvėrėme "Stop" juosta, o prieš eidami į laiptinę pasižiūrime į viršų, kad atlūžusios čerpės gabalas nenukristų bent jau tiesiai ant galvos", - pasakojo kaunietis.

Prestižinėje Kauno vietoje esančio namo stogo rekonstrukcijos darbai kainuotų brangiai - apie 200 tūkst. litų. Tačiau dauguma 42 butų gyventojų savų lėšų investuoti nenori. Žmonės tikisi, kad čerpių krušos, galinčios atnešti net mirtį, jiems ar jų svečiams pavyks išvengti.

D.Užkuraitis kreipėsi į Kauno meriją su prašymu paskelbti pastatą avariniu. Tai padarius namo gyventojams būtų pasiūlyta persikelti į socialinį būstą. Kaunietis tikisi, kad tai galėtų pakeisti kai kurių kaimynų nuostatą neremontuoti stogo, ir jie ryžtųsi ilgalaikėms paskoloms.

Tvarkinguosius palepins

Kauno miesto savivaldybės administracija ieško kitokių priemonių priversti nekilnojamojo turto savininkus prižiūrėti centre ar senamiestyje esančius apleistus pastatus. Jau netrukus, nuo balandžio 1-osios, ketinama padidinti baudas už pastatų nepriežiūrą. Taip pat numatoma namus remontuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų ir pateikti sąskaitas jų gyventojams.

Šiuo metu į savivaldybės iždą mokamas 0,6-1 proc. metinis nekilnojamojo turto mokestis, apskaičiuojamas pagal pastato vertę. Tvarkingų statinių savininkai moka mažiausią, o apleistų - didžiausią mokestį.

Pasak Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pakeitimą parengusio Gintauto Labanausko, savo nekilnojamojo turto išore besirūpinančiuosius ketinama dvejiems metams visai atleisti nuo mokesčių, o aplaidžiuosius apmokestinti dvigubai didesniu nei dabar mokesčiu.

"Atleidus nuo mokesčių vienus ir padidinus įmokas kitiems savivaldybės biudžetas nenukentės, o miestas taps estetiškesnis", - įsitikinęs G.Labanauskas. Jis taip pat ketina kreiptis į Vyriausybę ir Seimą, kad būtų priimti įstatymai, kurie leistų savivaldybėms savo lėšomis suremontuoti apleistus pastatus, o išleistus pinigus vėliau išieškoti iš gyventojų.

Faktai

Savivaldybių duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 9,3 tūkst. apleistų statinių, iš jų apie 80 proc. - žemės ūkio paskirties. Daugelis kelia grėsmę aplinkai ir žmonėms.

Maždaug pusė visų apleistų statinių - apie 5 tūkst. - neturi šeimininkų. Be to, nemažą dalį probleminių pastatų nuosavybės teise valdo net iki 100 bendraturčių, kuriuos sunku priversti tvarkyti turtą.

Savivaldybės tik per teismus gali perimti apleistus statinius, o juos nugriauti ar sutvarkyti trukdo sudėtingos teisinės procedūros ir lėšų stygius. Pavyzdžiui, savivaldybė, perėmusi savo žinion apleistą statinį, negali jo parduoti nesuformavusi po juo žemės sklypo ir jo neįregistravusi.

Kaip apleisti pastatai naudojami, turi kontroliuoti savivaldybės, o neprižiūrinčius savininkus jos turi bausti. Tačiau nemaža dalis tokių apleistų, užkaltais langais, apgriuvusių nenaudojamų pastatų priklauso pačioms savivaldybėms.

Apleisti statiniai dažniausiai tvarkomi tik valstybės saugomose teritorijose, panaudojant ES lėšas. Apleistų pastatų likvidavimo programai iki 2012 metų buvo numatyta skirti per 60 mln. litų iš ES fondų ir valstybės biudžeto. Bet didžioji dalis šių lėšų buvo nukreipta būsto renovavimo programai, o apleistiems pastatams tvarkyti liko 12 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"