TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Netyčia padaryta žala gali kainuoti tūkstančius eurų

2016 02 16 6:00
Aktyvus poilsis gali būti ne tik malonus, bet ir kainuoti tūkstančius ar milijonus eurų. pixabay.com nuotrauka

Asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimas, kuris Vakarų šalyse paplitęs bene labiausiai, Lietuvoje dar menkai vertinamas dėl lėtai besikeičiančio požiūrio į žalą, patirtą dėl kitų kaltės – lietuviai nuo seno nuolaidūs tiems, kas pridarė jiems nuostolių, o dažnas nė nežino apie galimybes reikalauti kompensacijos.

Šios draudimo rūšies apimtys Lietuvoje kol kas daugiausia auga dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių. Tokios sutartys nėra privalomos, bet kiekvienas nemėgstantis rizikuoti profesionalas siekia išvengti nuostolių, kurių gali patirti suklydęs ir padaręs žalą klientui.

Nuo galimų nesėkmių draudžiasi medikai, advokatai, notarai, draudimo brokeriai, projektuotojai, tačiau dar retas lietuvis leidžia pinigus apsidrausti nuo žalų, kurių kitiems gali padaryti netyčia kasdieniame gyvenime.

Netikėtumų pažeria augintiniai

Didelių nuostolių kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims galime pridaryti netyčia, net ir gyvendami tvarkingai.

„Atsitinka, kad šuo apgraužia brangius odinius užsukusio svečio batus, būna ir kitų kurioziškų įvykių“, – teigia AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė.

Pasak jos, draudikams Lietuvoje dažniausiai tenka kompensuoti žalas, sukeltas augintinių ir vaikų. Pavyzdžiui „Lietuvos draudimas“ yra kompensavęs didelę žalą, kai šuo, apsivijęs grandinę apie žmogaus kojas, jį pavertė ir šis krisdamas susilaužė dubens kaulus. Kitu žalos atveju vaikas, žaisdamas svečiuose, užkliudė ir sudaužė plokščiaekranį televizorių – jo tėvams teko atlyginti nuostolius.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė pažymi, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas ne tik už savo veiksmus, bet ir už turimą nuosavybę bei jos galimai keliamus nepatogumus kitiems. Jei tokie nepatogumai virsta piniginiais nuostoliais, jie paprastai turi būti atlyginami.

Jau ir Lietuvoje ganėtinai įprasta kaimynui atlyginti patirtus nuostolius, užliejus vandeniu. Tokios avarijos daugiabučiuose itin dažnos, kaip ir jų sukeliami nuostoliai. Kitam asmeniui netyčia padaryta žala gali siekti tūkstančius eurų.

A. Puodžiūnienė taip pat primena, kad vaikai nelinkę galvoti apie savo veiksmų pasekmes ar įvertinti rizikas. Tad nenuostabu, kad žaisdami futbolą mažieji kartais išdaužia kaimynų langą ar važinėdami dviračiu, čiuoždami rogutėmis nuo kalno įbrėžia ar aplamdo stovintį automobilį. Tokius nuostolius draudimo bendrovės kompensuoja.

Ir įmokos, ir kompensacijos kuklios

Šimtatūkstantinės ir juolab milijoninės sumos, kompensuojamos pagal asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis Vakaruose, Lietuvoje dar neminimos, tačiau daugumai gyventojų ganėtinai skaudu netekti ir kelių šimtų, juolab tūkstančių eurų prireikus kompensuoti padarytą kitam netyčinę žalą.

„Lietuvos draudimas“ nurodė, kad kompensacijos pagal asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaro vidutiniškai 200 eurų. „Gjensidige Lietuva“ mini 200–400 eurų vidutines išmokas. „ERGO Insurance“ pagal tokias sutartis pernai kompensavo žalų už 67 tūkst. eurų, o didžiausia draudimo išmoka siekė 3500 eurų.

„Lietuvos draudimas“ pateikė kelis būdingus atvejus, kai bendrovė kompensavo savo civilinę atsakomybę apdraudusiems vaikų tėvams ir gyvūnų šeimininkams. Antai viena mergaitė trenkėsi į viešbučio balkono stiklą ir jį sudaužė. Kita įbrėžė automobilį stumdama pro jį vaiko vežimėlį. Berniukas žaisdamas akmeniu nuskėlė kitam vaikui priekinį dantį. Pririštas šuo nutraukė grandinę ir užpuolė kaimyno šunį. Draudėjo sūnus susistumdė su mergaite, sudužo iš jos rankų iškritęs telefonas. Vaikas karstydamasis ant skersinio kliudė kitą vaiką ir šis griūdamas suplėšė striukę. Neturint civilinės atsakomybės draudimo, tokias žalas nukentėjusiems asmenims tenka atlyginti iš savo kišenės.

Lietuvoje asmens civilinės atsakomybės draudimo kainos negąsdina. Antai „Lietuvos draudimo“ būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė sakė, jog bendrovės klientai šiuo draudimu dažniausiai apsidraudžia 1,5–3 tūkst. eurų sumai. Tokios metus galiojančios draudimo sutarties įmoka kainuoja vidutiniškai 16 eurų. „Gjensidige Baltic“ Draudimo rizikos vertinimo departamento direktorius Andrius Dambrauskas nurodė, jog šioje bendrovėje dažniausiai pasirenkama 3 tūkst. eurų draudimo suma, tada draudimas kainuoja 10–20 eurų. Tačiau pasirenkamos ir didesnės draudimo sumos – iki 30 tūkst. eurų.

„Lietuvos žmonių draustumas vis dar yra nedidelis, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuviai labiausiai rūpinasi transporto priemonių draudimu ir negalvoja apie asmens draudimą, tačiau matome, kad sąmoningumas auga, ypač tada, kai žmonės patys įsitikina draudimo nauda. Nė nedvejodami civilinės atsakomybės draudimą renkasi slidininkai prieš vykdami į kalnus“, – teigė A. Dambrauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"