TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nevaldomas stresas pribaigia ir darbuotojus, ir patį verslą

2014 04 28 11:13
bhssolutions.com nuotrauka

Pasirodo, Lietuva patenka tarp šalių, kuriose didžiausias streso lygis darbe. Nelaimingiausi darbuotojai Europos Sąjungoje (ES) yra Lietuvoje ir Graikijoje, teigia tyrimai. Kodėl?

Nukenčia ir sveikata

Savo darbu nepatenkinti net 29 proc. lietuvių, kurie dirba daugiau valandų nei vakariečiai ir kur kas prastesnėmis sąlygomis. Tą patvirtina daugybė tyrimų, teigia konferencijos organizatoriai. Lietuviai ir uždirba gerokai mažiau. Be to, lietuviai yra pirmi ES ir dar vienu atžvilgiu: mūsų darbuotojai labiausiai kenčia nuo streso darbe. ES duomenimis, su tuo susiduria 51 proc. darbuotojų, o 4 iš 10 darbuotojų mano, kad stresas jų organizacijose nėra tinkamai valdomas. Su darbu susijęs stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didžiausias gyventojų sveikatos problemas. Be to, Vakarų ekspertų teigimu, tai turi labai didelės įtakos darbo efektyvumui ir kokybei.

Technikos priežiūros tarnybos direktorius Rimantas Baravykas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad saugiose darbo vietose stresas gali būti valdomas. „Reikia siekti sukurti saugią darbo aplinką, didinti darbuotojų gerovę, informuotumą“, – sakė R.Baravykas. Jo teigimu, apie psichikos sveikatą vis dar gėdijamasi kalbėti. Klausimo opumas yra viena didžiausių kliūčių spręsti problemą. Visgi tai įmanoma padaryti kompanijos viduje. Darbuotojas turi turėti galimybę pranešti apie stresą, ir tai negali būti laikoma jo silpnumo požymiu, kalbėjo Technikos priežiūros tarnybos direktorius.

Stresas blogina rezultatus

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika pabrėžė, kad darbuotojas turi ateiti į darbą sveikas ir linksmas, ir po darbo toks pats grįžti namo. Deja, tuo Lietuvoje pasidžiaugti dar negalima. „Manau, to priežastys – bendra saugos, sveikatos kultūros būklė. Kultūra apima tiek darbuotojo ir darbdavio, tiek visų darbuotojų tarpusavio santykius. Esant prastiems santykiams, žmogus tampa mažiau susikaupęs, vis ką nors pamiršta, tai atsiliepia jo darbui. Nelaimingi atsitikimai darbe taip pat susiję su darbo organizavimu: žmogus nesijaučia saugus darbe ir tuomet daro daug klaidų“, – aktualiausias problemas vardijo A.Lupeika.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis taip pat patvirtino, kad darbuotojų patiriamas stresas kenkia įmonių efektyvumui ir darbo kokybei. Dėl streso sušlubavus vieno sveikatai, jį reikia pakeisti kitu, pastarajam taip pat padidėja streso lygis, didėja įmonės kaštai. Spaudžiami žmonės nesukurs gerų produktų, vertingų paslaugų, ir toks verslas tikrai nebus pelningas, teigė V.Levickis. „Visi žinome, kas yra stresas, tačiau informacijos apie tai, kaip stresą suvaldyti darbo vietoje, beveik nėra. Vien tai, kad apie tai kalbame, kad yra įvairių su šiomis problemomis kovojančių ES kampanijų, jau gali padėti padaryti pažangą“, – sakė V.Levickis. Konferencijoje pristatyta dvejų metų trukmės kampanija „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“. Jos metu darbuotojams ir darbdaviams bus stengiamasi padėti ir patarti, kaip atpažinti ir spręsti streso darbo vietoje problemą.

B.Pajarskienė

Darbuotojai turi prašyti vertinimo

Higienos instituto darbuotoja daktarė Birutė Pajarskienė pabrėžė, kad gera žinia yra ta, jog stresas gali būti valdomas. „Būtina aiškintis veiksnius, kurie sukelia stresą – ar tai darbo reikalavimai, kiekybiniai arba kokybiniai, emociniai. Yra tam tikri metodai, kai darbuotojams duodamos užpildyti anketos ir suskaičiuojami rezultatai. Įvertinti, ar tie veiksniai ir jų kombinacijos gali sukelti sveikatos pakenkimus, reikia daug profesionalumo. Rezultatai numato tikimybę, ar, tokiai situacijai tęsiantis, gali būti pakenkta sveikatai“, – aiškino B.Pajarskienė. Jos teigimu, tai ne kabinetinis darbas su popieriais – darbuotojui užpildžius anketą, jam pačiam turi rūpėti, kaip spręsti situaciją. Vienkartinis vertinimas duoda parodo padėtį tik tuo laiku, tad reikia jį reikia atlikti pakartotinai. „Visuomet stengiuosi aktyvinti pačius darbuotojus. Jie turi būti aktyvūs keldami problemas ir jas vertindami. Tai yra jų pačių reikalas“, – sakė B.Pajarskienė. Jos teigimu, darbuotojai gali tik paskatinti darbdavį atlikti streso lygio vertinimą, o dėl to galiausiai sprendžia darbdavys. „Jeigu net į streso vertinimą eisime konfrontuodami, nukentės visi“, – teigė B.Pajarskienė.

G.Navaitis

Psichologas ir psichoterapeutas profesorius Gediminas Navaitis atkreipė dėmesį, kad tema turi tam tikrą kontekstą, kuris susijęs su visuomenės gyvenimu. „Prieš porą šimtų metų niekam nebūtų rūpėję, kad kažkas patiria stresą, tegu tik dirba, – sakė psichologas. Jis priminė atvejus, kai, visuomenėse turto padidėjus kelis kartus, laimingų žmonių padaugėdavo tik keliais procentais. Tad „laimės ekonomika“ slypi ne čia. – Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes jis sugeba daugiau uždirbti – toks yra naujas požiūris. Laimė ir stresas tarpusavyje labai blogai siejasi. Nuolat išgyventi stresą ir būti laimingam mažai kam pavyktų. Tačiau domėjimasis savo veikla, siekis geriau pasirodyti, priimtinas streso lygis yra svarbus elementas.“

G.Navaitis pažymėjo, kad darbuotojas turi nesileisti žeminamas, spaudžiamas – šis aspektas valdant stresą taip pat svarbus. Yra įvairių pratimų ir principų, kaip galima stresą reguliuoti pačiam, priminė psichologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"