TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nevyriausybininkai dar nebus lobistais

2016 09 09 6:00
Griežtesnė organizacijų, bendraujančių su politikais ir valstybės tarnautojais, kontrolė esą yra būdas kovoti su korupcija. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Dėl ilgai užsitęsusių diskusijų Seimas nespėjo pavasario sesijos metu priimti įstatymo projekto, pagal kurį visos šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos būtų laikomos lobistinėmis. Nevyriausybininkai tikisi, kad prie projekto nebebus grįžtama, tačiau jo iniciatoriai nuleisti rankų neketina.

Pagal siūlomą Lobistinės veiklos įstatymo projektą, nevyriausybinių organizacijų atstovai, norėdami daryti įtaką dėl viešojo visuomenės intereso politikams ar valstybės tarnautojams, privalo registruotis lobistais. Tokia inicijuojama prievolė sukėlė nevyriausybinių organizacijų pasipiktinimą dėl perteklinio reguliavimo, neatitinkančio europinės teisės.

Projekto idėja užges

Martino Žaltausko, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus, teigimu, tikimasi, kad rudens sesijai atidėto projekto Seimas vis dėlto nebesvarstys. Jo manymu, nuolat pavasario sesijoje strigęs Seimo narės Mildos Petrauskienės inicijuotas projektas nesulauktų parlamentarų pritarimo.

M. Žaltauskas kritikavo Seimo narių nekompetenciją. „Nevyriausybinių organizacijų veiklos prilyginimas lobistinei veiklai primena Rusijos principus, kai persekiojamos organizacijos, joms yra draudžiama bendrauti su valstybės tarnautojais ir politikais – ne tik Seimo nariais, bet ir savivaldybių tarybų nariais. Pagal projektą, jei nori bendrauti su bet kokiu politiku ar valdininku savivaldybėje viešu klausimu, tarkime, dėl gyvūnų priežiūros ar vaikų apsaugos, turi pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kad vyks susitikimas, o po pokalbio surašyti ataskaitą, apie ką šnekėjai. Maža to, taip pat turėtum teikti metines ataskaitas. Tai jau viršija ribas, – aiškino pašnekovas. – Juk nevyriausybinis sektorius neturi užsakovo – jis rūpinasi viešuoju interesu. Jei kiekvienas pokalbis su politiku užtrauktų prievolę teikti ataskaitas, tai reikėtų atskiro žmogaus, kuris kauptų šią informaciją. Taip nevyriausybinės organizacijos ne tik būtų užverstos popierizmu – jos praktiškai nebegalėtų sąžiningai dirbti savo darbo.“

Nesudeda ginklų

Valstybinės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, vadovavusi naujas įstatymo pataisas rengusiai darbo grupei, vis dėlto teigė, kad artėjančios sesijos metu projektas bus teikiamas. „Šiuo metu yra paskutinė stadija – tikiuosi, kad rudens sesijoje projektas bus priimtas“, – sakė ji.

Seimo narė įsitikinusi, kad kovojant su korupcija ir valdžios atstovams daroma įtaka, privalo būti aiškiai deklaruojama, kas ir kokiais klausimais bendravo su politikais ir valstybės tarnautojais. Šią praktiką esą turi taikyti tiek pelno siekiančios, tiek nevyriausybinės organizacijos, nes padarius išimtį ne pelno organizacijoms neva atsirastų landa apeiti įstatymus.

„Vyrauja toks suvokimas, kad lobizmas yra kažkas neigiamo ir blogo, nešvaraus. Bet šis terminas lietuviškai reiškia įtakos darymą, o tai yra labai teigiamas dalykas. Tačiau turi būti aišku, kas inicijavo teisės aktus, jų pataisas, ir kas ruošė. O dabar pažiūrėkite – pilnas Seimas įtakos darytojų, kurie nežinia ko ateina pas Seimo narius. Ir Seimo nariai, visiškai nutolę nuo kokios nors temos, staiga pradeda ruošti su ta tema susijusį projektą arba pataisą“, – apie Seimo „virtuvę“ pasakojo M. Petrauskienė.

Ji sakė nesuprantanti bijančiųjų siūlomo projekto ir yra įsitikinusi, kad elektroniniu būdu informuoti, su kokiu valstybės tarnautoju susitiko ir kokius klausimus aptarė, organizacijos yra pajėgios.

Jei kiekvienas pokalbis su politiku užtrauktų prievolę teikti ataskaitas, tai nevyriausybinėse organizacijose reikėtų atskirų žmonių, kurie kauptų šią informaciją.

Priemonė neadekvati

NVO teisės instituto požiūriu, pagrindinė siūlomo projekto problema yra tai, kad nevyriausybinių organizacijų sektoriaus advokacijos veiklos prilyginimas lobizmui yra nesuderinamas su Europos Tarybos rekomendacija.

Esą nevyriausybinių organizacijų veikla, darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, oficialiai apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas. Mat šių organizacijų advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Šią poziciją esą palaiko ir Europos ne pelno teisės centras bei Europos Tarybos NVO ekspertų taryba.

„Mūsų žiniomis, paskutinis siūlomas įstatymo pakeitimo variantas yra labai neaiškus ir galimai sukeltų tokias situacijas, kai, pavyzdžiui, Maltiečių ar Raudonojo kryžiaus savanoriai būtų laikomi lobistais ir turėtų registruotis. Analogiška situacija galima ir jaunimui, o taip pat neįgaliesiems asmenims atstovaujančiose ir kitose organizacijose. Tokia praktika laikytina ydinga ir neprisidedanti prie NVO sektoriaus stiprinimo“, – tvirtina NVO teisės institutas.

Pasak jo, nevyriausybinių organizacijų sektoriui svarbus skaidrumas, ir informacijos viešinimas atneštų teigiamų pokyčių. Tačiau turint omenyje šio sektoriaus resursus – tiek finansinius, tiek ir žmogiškuosius – bei jo vykdomas veiklas, versti jų darbuotojus, o tuo labiau savanorius, registruotis lobistams skirtoje sistemoje esą neadekvatu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"