TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nežinia, ar Europos audito rūmų ataskaita dėl IAE turės įtakos deryboms su EK

2012 02 08 19:58

Europos audito rūmams trečiadienį paskelbus, jog Lietuva vėluoja įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektus, kuriems, be to, trūksta finansavimo, premjero patarėjas ir derybininkas su Europos Komisija (EK) Neilas Tankevičius kol kas nesiryžta vertinti, ar tai turės įtakos Lietuvos derybose su EK.

"Aš negaliu vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, kadangi yra paragrafų, kurie tiesiogiai padės diskusijose su Europos Komisija ir kitoms šalims narėms, bet yra ir kritikos. Kritikos yra visoms dalyvaujančioms šalims narėms ir institucijoms, kad procesas galėjo vykti efektyviau, kad lėšas buvo galima naudoti efektyviau. Bet mes kai kuriuos paragrafus jau dabar galime panaudoti diskusijose, o kai kurią kritiką reikės priimti ir žiūrėti, ar tai turės kokios nors reikšmės galutiniam rezultatui", - BNS sakė N.Tankevičius, kuris derasi su EK dėl didesnio finansavimo IAE uždarymui 2014-2020 metais.

Anot jo, Europos audito rūmai nesiūlo stabdyti ar didinti finansavimą atominių elektrinių uždarymui Europoje: "Jie savo ataskaitoje įneša daugiau aiškumo į visą procesą ir siūlo pakeisti kai kurias Europos Sąjungos finansavimo nuostatas. Tai dėl to, matyt, ir bus nemažai diskusijų".

N.Tankevičiaus žodžiais, faktai, kurie yra išdėstyti ataskaitoje apie IAE uždarymą, nebuvo slapti ir iki šiol.

"Mes galime tik sveikinti, kad Europos Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumas yra tikrinamas. Tie uždarymo procesai pirmą kartą per 10 metų taip plačiai buvo išnagrinėti audito rūmų. Audito rūmų išvadose konstatuojama, kad trūksta didelės sumos finansavimo ir be tos sumos uždarymo procesas negalėtų vykti tinkamai. Mes visiškai su tuo sutinkame", - kalbėjo premjero patarėjas.

Stojant į ES elektrines uždaryti įsipareigojusiose Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje auditą atlikę ekspertai teigia, kad "prieš bet kokį tolesnį finansavimą Europos Komisija turėtų ištirti turimus išteklius ir numatomą naudą".

Savo ruožtu pati Europos Komisija pareiškė, kad jai nepriklauso kompensuoti finansavimo trūkumo.

"Nors Europos Sąjunga teikia paramą daugiau kaip 10 metų, pažanga yra lėta, kadangi daugelis projektų apima parengiamuosius darbus", - rašoma Europos audito rūmų išvadose.

Auditoriai pažymi, kad tik Slovakija parengė specialų finansavimo mechanizmą - elektros perdavimo mokestį, kuris padės gauti dalį trūkstamų lėšų, o Lietuva ir Bulgarija tokio mechanizmo neturi.

"Trūkstant finansavimo, gali nepavykti sėkmingai užbaigti eksploatavimo nutraukimo procesų", - teigia Europos audito rūmai.

Briuselyje pristatytoje ataskaitoje rašoma, kad Lietuvoje nustatytas "reikšmingas atsilikimas" nuo pradinių terminų. Audito rūmų duomenimis, laikinos panaudoto kuro saugyklos projektas audito metu atsiliko daugiau kaip 32 mėnesiais, kietųjų atliekų išėmimo įrenginio - 44 mėnesiais, kietųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms - 34 mėnesiais.

Auditoriai taip pat teigia nustatę, kad laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos padidėjo daugiau kaip 15 procentų.

Ataskaitos duomenimis, 2011 metais pateikta sąmata Ignalinos AE, lyginant su pradine, išaugo nuo 2,02 mlrd. iki 2,93 mlrd. eurų. Slovakijoje ir Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimo sąmata santykinai išaugo gerokai mažiau. Audito rūmų duomenimis, Ignalinos AE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų.

Teikdami rekomendacijas dėl padėties visose trijose šalyse, Audito rūmai siūlo Europos Komisijai "atlikti išsamų poreikių vertinimą ir jame atskleisti ligšiolinę programų įgyvendinimo pažangą, dar neatliktus veiksmus, kuriuos reikės atlikti, ir bendrą finansavimo planą su nurodytais įvairių suinteresuotųjų subjektų finansavimo šaltiniais".

Lietuvai iki 2013 metų buvo skirta 1,37 milijardo eurų (4,73 mlrd. litų) jėgainės uždarymui. Naujoje finansinėje perspektyvoje Europos Komisija siūlo 210 milijonų eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdyti 2017 metais. Lietuvos Vyriausybė tokį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė finansavimo data būtų išbraukta.

Lietuvos pareigūnai pripažįsta sulaukiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų. Europos Parlamentas pernai paragino griežčiau kontroliuoti jėgainės uždarymui skirtas lėšas.

Atsakymą Europos audito rūmų išvadoms pateikusi Europos Komisija pareiškė, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus, o galutinė atsakomybė tenka valstybei narei.

"Galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą ir jo finansavimą tenka valstybei narei, kurioje yra atominė elektrinė. ES nepriklauso kompensuoti finansavimo trūkumo", - rašoma Europos Komisijos ataskaitoje.

Komisija teigia, kad finansavimo klausimai bus aptariami, bet kartu pažymi, kad "ES įvykdė savo finansinius įsipareigojimus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"