TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Niūrios ekonomikos prognozės

2013 08 12 13:06
Reuters/Scanpix nuotrauka

Britų istorikas Thomas Carlyle 19 amžiuje ekonomikos mokslui suteikė pažeminantį titulą – niūrusis mokslas.

Dažniausiai manoma, kad taip jį pakrikštyti paskatino ekonomisto ir demografo Robert Malthus prognozės, kad žmonija kentės nuo bado, nes gyventojų skaičius augs sparčiau nei maisto pasiūla. Ši prognozė buvo labai netiksli – produktyvumo augimo potencialas buvo neįvertintas, badaujančių žmonių skaičius kasmet mažėja, o nuo 30 iki 50 procentų viso pasaulyje pagaminamo maisto netgi atsiduria šiukšlynuose.

Prognozės nepasiteisino, bet niūraus mokslo titulas išliko. Ir turbūt ne veltui – ir šiandien pasaulyje netrūksta ekonomistų, prognozuojančių įvairiausio pobūdžio kataklizminius scenarijus, nors jie ir retai tampa realybe.

Šių metų pradžioje Lietuvos BVP augimą 2013 metams prognozavusių institucijų prognozių vidurkis siekė 3,1 procento. Tačiau pirmąjį pusmetį augimas siekė 3,6 proc. arba 4,2 proc., jei atsižvelgiama į darbo dienų skaičiaus ir sezono įtaką. Pernai pesimistinis atotrūkis buvo dar didesnis – prognozių vidurkis siekė 2,4 proc., o realus ekonomikos augimas buvo net 3,7 procento. Iš kur šis niūrus pesimizmas?

Viena vertus, valstybinių institucijų prognozių atsargumas yra sveikintinas – geriau konservatyviai vertinti augimo prognozes ir atitinkamai planuoti valstybės išlaidas, nei tuščiai tikėtis klestėjimo ir išlaidauti anksčiau laiko. Vis tik gali būti, kad ekonomistų prognozes klampina dar neužmiršti 2009 metai ir tik post-factum išprognozuotas beveik 15 proc. siekęs ekonomikos nuosmukis.

Tiesa, galima įžvelgti ir objektyvių priežasčių, verčiančių prognozuoti Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimą. Pernai rekordus sumušęs grūdų derlius šiemet gali ir nebedžiuginti, už produktyvumą sparčiau augančios darbo sąnaudos gali pakišti koją įmonių konkurencingumui, o braškantis Rusijos vežimas gali ne šiaip sulėtėti, bet ir visai sulūžti. Gali. Tačiau visas Lietuvos žemės ūkio sektorius pernai sukūrė vos 4,2 proc. šalies BVP – tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto daugiau nei ankstesniais metais. Tuo tarpu Lietuvos įmonių konkurencingumo augimas ir jų gebėjimas prisitaikyti prie neigiamų aplinkybių eksporto rinkose pastaraisiais metais buvo nuolat nepakankamai įvertinamas.

Deja, kartais nerimas kurstomas ir lygioje vietoje. Pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys, kad per 7 šių metų mėnesius bankrutavo 22 proc. daugiau įmonių nei pernai, tačiau užmirštama paminėti, kad dauguma šių bankrotų inicijuoti buvo dar 2009 ir 2010 metais, o dabar matome tik jau užgesusio gaisro dūmus.

Prognozes sudarančio ekonomisto užduotis yra pasitelkus statistinius ir ekonometrinius metodus ir remiantis faktine informacija bei pagrįstomis prielaidomis nusakyti labiausiai tikėtiną ateities scenarijų. Ne ką mažiau svarbi funkcija – įvardinti priežastis ir veiksnius, galinčius stumtelti ekonomiką iš labiausiai tikėtino kelio. Deja, panašu, kad pastaruoju metu neigiami ateities scenarijai ekonomistų prognozėse sulaukia daugiau dėmesio nei labiausiai tikėtinas ir vis akivaizdesnis vystimosi kelias: Lietuva ir kitais metais išliks tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos ekonomikų. Jau ketvirtus metus iš eilės.

Autorius yra "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"