TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nori dvigubai didesnio atlyginimo

2013 07 18 6:00
Linos Mrazauskaitės nuotrauka

Pastaruoju metu pastebimas milžiniškas atotrūkis tarp to, kaip auga realus darbo užmokestis ir kaip didėja darbuotojų atlyginimo lūkesčiai. Tačiau specialistai sutinka, jog tai veikiau teigiama tendencija nei pavojaus ženklas, jog darbdaviai "neįpirks" naujų darbuotojų ar išaugę lūkesčiai išbalansuos įmonių atlyginimų politiką.

Buvusio susisiekimo ministro politiko Eligijaus Masiulio prieš porą metų viešai ištarti žodžiai, kad valstybiniame sektoriuje už 5000 litų gali dirbti arba bepročiai, arba vagys, iki šiol nepamiršti, bet dar nevirto kūnu, tik siekiamybe - piliečių troškimas gauti didesnes algas sparčiai didėja, nors politiko užbrėžtos aukštos ribos kol kas nesiekia.

Šiuo metu Lietuvoje ieškantys darbo žmonės naujoje vietoje sutiktų dirbti tik už dvigubai didesnį nei dabartinis minimalus atlyginimas - gaudami apie 2000 litų (nurodo 53 proc. apklausų respondentų) į rankas arba apie 3000 litų (21 proc. apklaustųjų) siekiantį atlyginimą atskaičius mokesčius. Dar 15 proc. dirbtų tik tuo atveju, jei atlyginimas į rankas būtų didesnis nei 3000 litų. Tokius rezultatus atlikęs apklausą pristatė portalas cvbankas.lt.

Jei palyginsime šiuo metu pageidaujamą atlyginimą su tuo, kiek darbuotojai norėjo uždirbti prieš metus ar pusantrų, akivaizdu, kad jų lūkesčiai ir savivertė gerokai išaugo. Mat prieš pusantrų metų dauguma darbuotojų būtų sutikę dirbti už minimalų arba šiek tiek didesnį atlyginimą ir apskritai būtų džiaugęsi gavę darbą.

Istorija nepasikartos

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad apklausos rezultatai tiesiog atspindi daug geresnę darbo rinkos situaciją, mažesnę baimę prarasti darbą ir bendrą atlyginimų augimo lūkestį.

Anot jo, vidutinis neto darbo užmokestis 2012 metais kilo 3,6 proc. ir tai tik šiek tiek pralenkė kainų augimą. Taigi realus darbo užmokestis beveik nedidėjo, o darbuotojų perkamoji galia nesikeitė.

Tuo tarpu šių metų pradžioje vidutinio darbo užmokesčio augimas jau paspartėjo iki 4,2 proc. ir buvo gerokai greitesnis nei infliacija, todėl vidutinė perkamoji galia išaugo 2,1 procento. Tiesa, beveik pusę šio augimo lėmė padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas, kurį bent jau oficialiai gauna apie penktadalis šalies gyventojų. Todėl, kaip pastebėjo ekonomistas, ir šiuo atveju negalima sakyti, kad visų gyventojų realaus darbo užmokesčio augimas buvo teigiamas.

Vis dėlto, kaip pabrėžė N.Mačiulis, birželio mėnesį nedarbo augimo besitikinčių gyventojų buvo mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Be to, pastaruoju metu darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius pasiekė visų laikų rekordą - viršijo 35 tūkstančius. „Dėl šių priežasčių ir formuojasi darbuotojų didesnio darbo užmokesčio lūkesčiai“, - paaiškino pašnekovas.

N.Mačiulis paneigė, jog rinkoje gali kilti problemų dėl to, kad lūkesčiai augo gerokai sparčiau nei rinkos galimybės patenkinti darbuotojų lūkesčius. Ekonomistas sakė nemanąs, kad dauguma darbuotojų tikisi kelis kartus didesnio darbo užmokesčio – išimtinais atvejais tokį atlyginimą būtų įmanoma gauti nebent kvalifikuotos darbo jėgos stokojančiose srityse.

„Atotrūkis tarp dirbančių žmonių lūkesčių ir darbdavių galimybių Lietuvoje jau kartą buvo - 2006-2007 metais. Tuomet atlyginimai augo dvigubai sparčiau nei darbo našumas, dėl to įmonės ilgainiui prarado konkurencingumą ir visi puikiai atsimename, kuo tai baigėsi. Tačiau tuomet situacija buvo kitokia: nedarbas buvo pasiekęs istorines žemumas ir dėl to darbuotojai turėjo labai didelę derybinę galią. Šiuo metu didelio atotrūkio tarp atlyginimų ir darbo našumo augimo rizika yra maža - nedarbas išlieka didelis, o darbuotojų trūksta tik kai kuriuose sektoriuose“, - pabrėžė N.Mačiulis.

Paskatins dirbti našiau

Vis dėlto Kostas Zalatoris, portalo cvmarket.lt organizacijų psichologas, stebėjosi tokiu respondentų finansinių lūkesčių ir poreikių augimu. Mat Lietuvos ekonomikai žengiant mažais žingsneliais 2008-2009 metų lygio link nebuvo jokio pastebimo specialistų profesinės kvalifikacijos šuolio ar gamybos pajėgumų sprogimo. Maža to, nepadvigubėjo ir pragyvenimo indeksas - tik šoktelėjo būsto šildymo ir kai kurių komunalinių paslaugų išlaidos.

Pašnekovo teigimu, nepakito ir įmonių vidinė organizacinė erdvė - dauguma darbdavių tebesilaiko savo pozicijos rasti efektyvų darbuotoją už mažesnę kainą. Išimtimis, anot jo, galima vadinti tik tarptautinio verslo tinklo įmones, kurių specialistai bent Lietuvos atlyginimų kontekste gauna gana didelius atlyginimus.

„Gali būti, kad respondentai taip išreiškė savo finansinius lūkesčius apskritai. Iš vienos pusės, gero visada norisi daugiau ir dažniau. Iš kitos pusės, vertinkime tai kaip teigiamą tendenciją turėti didesnį poreikį to, kas turima dabar. Norisi tikėti, kad tai greičiau sukels didesnes darbuotojų intelektines ir fizines pastangas, siekiant realizuoti lūkesčius, nei demotyvuos juos nesant greitų rezultatų“, - sakė cvmarket.lt organizacijų psichologas.

R.Žilionės teigimu, kiekvienas darbuotojas turi jausti, kad jam už darbą atlyginama tinkamai. /LŽ archyvo nuotrauka

Nenuskriaus senųjų darbuotojų

K.Zalatoris neatmetė tikimybės, kad smarkiai padidėję lūkesčiai gali suformuoti situaciją, kai nauji darbuotojai uždirba daugiau už senuosius. Tačiau pažymėjo, kad Lietuvos organizacijų darbdaviai paprastai laikosi vienodų atlyginimo už darbą sąlygų tiek senbuviams, tiek naujokams.

Pašnekovas pabrėžė, kad atlyginimą reikia mokėti už darbuotojo darbo rezultatus ar pastangas. „Logiška manyti, kad kiekvienas specialistas ilgainiui kažką darys ar turėtų daryti efektyviau. Todėl kyla klausimas, kodėl atlyginimas, kintant aplinkybėms, turėtų likti toks pat?“ - svarstė jis. Ir pridūrė, kad kai kuriose Lietuvos įmonėse vykdomi pusmečio ar metiniai darbo vertinimo pokalbiai tarp darbdavio ir darbuotojo, įvertinama, kaip ir kiek pakito darbuotojo darbo rezultatai, profesinės bei asmeninės kompetencijos.

Bendrovės „Globalios idėjos" direktorė Rasa Žilionė pabrėžė, jog kiekvienas darbuotojas turi jausti, kad jam už darbą atlyginama tinkamai. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje darbdaviai dažnai neturi aiškios darbo užmokesčio politikos. „Tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia nestabili darbo rinkos situacija: esant didelei emigracijai dažnai stinga reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, antra, darbo užmokesčio politika tiesiogiai negeneruoja pajamų, todėl ji, esant sudėtingai ekonominei situacijai, suprantama kaip per didelė našta organizacijai“, - aiškino pašnekovė.

Ji pripažino, jog kartais anksčiau įmonėje dirbantiems darbuotojams atrodo, kad naujai priimti darbuotojai uždirba daugiau už juos. Tačiau tokioje situacijoje, anot R.Žilionės, reikėtų įvertinti ne tik mokamą atlyginimą naujam darbuotojui, bet ir šio turimą patirtį bei kompetencijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"