TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nori išgyventi - spėk su naujovėmis

2011 03 09 0:00
Į seminarus susirinkę žemdirbiai iš specialistų lūpų išgirsta ne tik apie naujoves, bet ir patarimų, kaip geriau ūkininkauti.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Grūdų supirkimo kainoms sparčiai kylant kai kurie grūdinių kultūrų augintojai pradėjo džiūgauti - gaus gero pelno, tačiau jų optimizmą lems gebėjimas kuo efektyviau panaudoti mineralines trąšas, chemines augalų apsaugos priemones, kitus pažangaus ūkininkavimo svertus.

Specialistai neslepia: šiuo metu žemės ūkyje naudojamų trąšų kaina tiek pasaulinėse, tiek Europos rinkose stabilizavosi, tačiau kokiam laikui - nežinia. Įtakos gali turėti politinė situacija kai kuriuose pasaulio regionuose, ypač krizė Šiaurės Afrikoje. Todėl trąšų kaina galbūt vėl ims didėti. Tad ką daryti ūkininkams, kurie tikisi gero derliaus? Kaip jį gauti?

Atsakymus į šiuos klausimus žemdirbiai gauna per įvairius žemės ūkio specialistų rengiamus seminarus. Pastaruoju metu juose vis dažniau siūloma atsisakyti biriųjų trąšų naudojimo ir pereiti prie kur kas efektyvesnių skystųjų. Tiesa, tokia tręšimo technologija reikalauja atitinkamo pasirengimo, praktinių žinių, kai kada - ir investicijų, tačiau efektas taip pat būna didesnis. Tiek auginamoms kultūroms, tiek ūkininko piniginei.

Pirmiausia - suskaičiuoti

Biomedicinos mokslų daktaras Daivas Malinauskas teigia, jog šiuo metu, kai kyla trąšų ir augalų apsaugai naudojamų cheminių medžiagų kainos, kai tenka daugiau pinigų sukrapštyti ir žemės sklypų nuomotojams, ūkininkai turėtų labai gerai apsvarstyti, kur, ką ir kada sėti ar sodinti. "Lietuvos ūkininkai vis dar įsitikinę, kad nė vienas lopinėlis žemės negali dirvonuoti. Stengiasi būtinai jį kuo nors užsėti - jei ne kviečiais ar rapsais, tada bent jau miežiais, kuriuos vėliau sušeria gyvuliams. Ir visiškai nenori prisiminti, kad žemė irgi turi pailsėti. Kad nereikia norėti daugiau, nei ji gali duoti.

Anksčiau Lietuvoje ne veltui buvo plėtojama ir augalininkystė, ir gyvulininkystė. Gerų žemių šalyje ne tiek jau daug - Pasvalio, Panevėžio kraštas, Suvalkija. Tai buvo augalininkystės zonos. Tuo metu Žemaitijoje, kurios žemės šiek tiek prastesnės, seniau daugiau plėtota gyvulininkystė. O dabar visur vyrauja tik augalininkystė, ir iš jos siekiama išspausti kiek galima daugiau", - LŽ kalbėjo D.Malinauskas.

Netrukus augalininkystę, kaip pelningą žemės ūkio šaką, "užčiuopė" įvairios firmos. Jos ėmė skolinti ūkininkams trąšas, sėklas, o rudenį skolą atsiimdavo grūdais. Deja, toks beatodairiškas pelno vaikymasis negalėjo neturėti pasekmių. Kai kurių ūkininkų laukai pradėjo nebeduoti tokio derliaus, kokio tikėtasi. Pirmiausia sumažėjo rapsų derlius. "Nuo 1993 metų rapsai Lietuvoje tapo itin populiaria žemės ūkio kultūra. Ir dabar jų paklausa šalyje nei kiek nesumažėjusi. Tačiau rapsai negali būti sėjami vienoje vietoje keletą metų iš eilės. Kitaip labai nualinamas dirvožemis ir derlius tik prastėja. Todėl mes, pasitelkę vokiečių mokslininkų patirtį, bandome rasti tokį sėjomainos modelį, kad visos kultūros, nesvarbu, kokias augintume tame lauke, būtų pelningos, bet nealintų dirvožemio", - aiškino D.Malinauskas.

Kol mokslininkai bando rasti optimalų sėjomainos variantą, ūkininkai, pasak D.Malinausko, turi pasikliauti savo galva - gerai suskaičiuoti, kiek gali investuoti į auginamų žemės ūkio kultūrų priežiūrą. Juk daugelis žino, koks kiekvieno žemės lauko našumas, koks derlius buvo gautas per pastaruosius penkerius metus ir kokių pajamų laukia. Skaičiuojama, kad hektaras žemdirbiui gali duoti nuo 500 iki 1000 litų pelno.

Be to, kaip pabrėžė mokslininkas, jau reikėtų prisiminti ir neseniai dar buvusį populiarų dirvožemio atkūrimo, o kartu ir lėšų taupymo būdą - pūdymus. Keletą metų "atsikvėpusi" žemė bus kur kas dosnesnė nei alinama kasmet.

Rizikuoti nelinkę

Tačiau LŽ kalbinti ūkininkai tikino, jog ne visuomet viską lemia būsimas pelnas. Kur kas daugiau įtakos turi tai, kad ne visi ūkininkai dirba nuosavą žemę. Kiti ją nuomojasi iš savininkų. Ir tokių - gana nemažai. O už nuomą kasmet reikia mokėti vis daugiau. "Dėl kiekvieno, net nedidelio, žemės lopinėlio vyksta didžiulė konkurencija, todėl ir stengiamasi išnaudoti visus plotelius, kuriuose tik galima ką nors auginti. Kai kuriuos žemės sklypus siūloma palikti kaip pūdymą. Kadaise taip darėme, nes jau ne pirmus metus ūkininkaujame. Tačiau dabar tai kažin ar pateisinama, ypač jei nuomoji žemę. Nuomos mokestį vis vien teks mokėti. Nuo jo savininkas neatleis", - LŽ dėstė Vilkaviškio rajono ūkininkas Valdas Kamaitis. Pasak pašnekovo, labai daug įtakos, siekiant kiek galima didesnio pelno, turi ir nuolat besikeičiančios derliaus supirkimo kainos. Vienais metais jos leidžia ūkininkams uždirbti, kitais - vos padengia išlaidas.

Suvalkijos žemdirbių žodžiais, pasinaudoti specialistų rekomendacijomis ir gerai susiskaičiuoti, kiek bei kokių trąšų, augalų apsaugos priemonių pirkti, sunku, nes nežinai, už kiek pavyks parduoti užaugintą derlių. Jie sutinka, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos svyruoja ir Europos, ir viso pasaulio šalyse, tačiau gal ne tiek, kiek Lietuvoje.

"Nors jau po mėnesio gali prasidėti pavasarinė sėja, mes dar nežinome, nei kokios bus derliaus supirkimo kainos, nei kiek atsieis trąšos, kitos cheminės priemonės. Visko, ko reikia, ūkininkai dar nepajėgūs įsigyti. Jei mums kas nors suteiktų kreditus, pirktume daugiau. Be kreditų išgyventi kur kas sunkiau", - pasakojo ūkininkai.

400 hektarų ūkyje triūsiantis V.Kamaitis LŽ sakė, kad jau rado vieną būdą, kaip sutaupyti lėšų investicijoms į žemę, - jis atsisakė biriųjų trąšų ir pradėjo naudoti skystąsias. Savo pasirinkimu kol kas nenusivylė.

Paklausa didėja

Skystąsias trąšas platinančios UAB "Agrochema" Marketingo departamento vadovas prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas kalbėjo, kad prieš šešerius metus, kai bendrovė pradėjo siūlyti žemdirbiams skystąsias trąšas, daugelis grūdinių kultūrų augintojų į jas skersakiavo. Tačiau dabar šių trąšų naudojimas tik didėja. Augimas skaičiuojamas dešimtimis kartų. Žemdirbiai įsitikino, kad tokios trąšos ne tik mažiau kainuoja, nes gamintojams pigiau atsieina jas pagaminti, bet ir kur kas efektyviau veikia augalus. O ir ekologijos požiūriu yra ne tokios taršios.

"Biriąsias trąšas naudojantys ūkininkai neretai sako matantys, kad jomis patręšti laukai tampa dryžuoti. Tręšiant skystosiomis trąšomis tokių netolygumų pasitaiko gana retai. Purkštuvai skystąsias trąšas išpurškia tolygiai. Be to, jas galima naudoti kalvotose vietose, arti upių ar ežerų. Nėra jokios baimės, kad netrukus prasidėjęs lietus išplaus trąšas į sėslesnes vietas, nuokalnes, griovius, vandens telkinius. Tręšiant lapų vegetacijos laikotarpiu skystosios trąšos iš karto patenka į augalą. Tai didina jų efektyvumą", - vardijo G.Šidlauskas.

Pasak pašnekovo, daugelio išsivysčiusių šalių ūkininkai naudoja būtent skystąsias trąšas. Tokios trąšos ne tik leidžia taupyti, bet ir kur kas efektyviau padeda augalui visu jo vegetacijos laikotarpiu. Tiesa, ūkininkas, norintis tręšti laukus skystosiomis trąšomis, turi tam pasirengti - įsigyti reikiamos technikos, susipažinti su skystųjų trąšų naudojimo technologija. Dėl to bendrovė įvairiuose regionuose rengia žemdirbiams seminarus, lauko dienas.

Trąšomis nenusivylė

Marijampolės savivaldybės teritorijoje veikiančios UAB "Lifranija" direktorius Vidas Vadopalas pripažino, kad jie, pradėję ūkyje naudoti skystąsias trąšas, iš karto pajuto skirtumus tarp laukų, kurie buvo tręšti skystosiomis ir kurie - biriosiomis trąšomis. Pasėliai atrodė visai kitaip. "Esame patenkinti, kad tenka bendrauti su šios bendrovės atstovais Vilkaviškyje, nes mes įsikūrę netoliese, vos už daugiau nei dvidešimties kilometrų. Galime patys trąšas pasiimti. Deja, didžiausia problema - tokių trąšų sandėliavimas", - pridūrė V.Vadopalas.

Pasak jo, skystosios trąšos gana "agresyvios". Neigiamai veikia techniką, metalines purkštukų detales. Todėl prireikia papildomo remonto ir atidos purškiant laukus. Patys purkštuvai turi atitikti visus keliamus reikalavimus - tiksliai išpurkšti nustatytą kiekį medžiagos. Negali būti tokių atvejų, kad purkštukas užsikištų. Be to, turi būti švarūs filtrai.

"Jau artėjame prie dešimtmečio, kai naudojame šias trąšas, tačiau technikos dar neteko keisti. Svarbu ją tinkamai prižiūrėti. Papildomą dėmesį atperka kainų skirtumas. Todėl mums naudoti šias trąšas ekonomiškai apsimoka", - įsitikinęs stambios bendrovės vadovas.

Koja kojon su pažanga

"Agrochemos" Marketingo departamento vadovas G.Šidlauskas minėjo, kad skystosios trąšos populiariausios šiaurinėje, vakarinėje Lietuvoje, taip pat Suvalkijoje. Kiek mažiau jų naudoja Rytų Lietuvos ūkininkai. "Pastebėjome, kad šia naujove kol kas labiausiai susidomėję stambesnių ir pažangesnių ūkių vadovai ar savininkai, nuolat besidomintys naujovėmis, žemdirbystės technologijomis", - sakė G.Šidlauskas.

Anot jo, augalai per visą savo gyvavimo laikotarpį naudoja tas pačias medžiagas - azotą, fosforą, kalį, mikroelementus. Tad ir trąšos jau seniai išrastos. Pavyzdžiui, salietra gaminama daugiau kaip pusantro amžiaus. Todėl kokių nors naujų makrotrąšų net ir neieškoma, o tik bandoma įvairius junginius, taip pat mikroelementines trąšas. Jas kurdami mokslininkai atsižvelgia į visas įmanomas aplinkybes, kad produktas turėtų tam tikrą medžiagų santykį, jų kiekį. "Ne viską galima padaryti. Stengiamės, kad tirpalas būtų labiau prisotintas medžiagų, kad mažiau reikėtų vežioti vandens, bet ne visuomet tai pavyksta dėl galimos cheminės reakcijos. Viską reikia labai suderinti, technologiškai apskaičiuoti. Kiekvienas sukurtas naujas produktas išbandomas agronominiais tyrimais, tik paskui pradedama masinė gamyba, rengiamos technologinės rekomendacijos", - aiškino G.Šidlauskas.

"Viena pagrindinių UAB "Agrochema" strateginių krypčių - plėsti ir tobulinti prekių bei paslaugų asortimentą, atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, maksimaliai priartinant produktus prie gamtinių - klimatinių ir dirvožemio - sąlygų, naudotojų technologinių galimybių, nepamirštant ekologinio ūkininkavimo aspektų, - akcentavo bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Balkus. - Glaudus bendradarbiavimas su šalies ir užsienio mokslo įstaigomis, rinkos tendencijų nuolatinė analizė ir stebėjimas, tręšimo technologijų tobulėjimas, dalykinis bendradarbiavimas su mūsų klientais ir partneriais - tai gairės, įpareigojimas ir kartu įmonės sėkmės garantas ateičiai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"