TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Norime, bet ar darome?

A. Grabisnkė "Aviva Lietuva" nuotrauka

Nors Lietuvos gyventojai dar dažnai laikomi niūraus būdo Rytų europiečiais, tačiau savo ateities pensijos perspektyvą mes vertiname netgi labai optimistiškai, greičiausiai net pralenkdami daugelį Vakarų Europos šalių gyventojų.

Štai net pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jie tikisi gauti tokio pat dydžio pensiją, koks yra jų šio mėnesio atlyginimas, dar du penktadaliai mūsų šalies gyventojų tikisi senatvėje džiaugtis net didesne nei dabartinis atlyginimas pensija.

Nors mūsų šalies gyventojai turi optimistiškų vilčių dėl senatvės pensijos dydžio, tačiau remiantis oficialia SoDros statistika, šiuo metu vidutinė senatvės pensija nesiekia 40 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio ir tai visiškai nekoreliuoja su mūsų atlikto tyrimo dalyvių norais.

Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozės, senyvo amžiaus gyventojų ir dirbančiųjų santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo maždaug 27 proc. 2020 m. iki 57 proc. 2060 m. Ši tendencija tikrai nepalieka vilčių, kad tokia senatvės socialinio draudimo sistema, paremta principu „kiek surinkau – tiek išdalinu“, galės užtikrinti pakankamą lėšų kiekį ateities pensininkams.

Kaip mums, ateities pensininkams, reikėtų suderinti tai, „ko noriu“ ir „kas bus“? Pradėkime nuo to, kad kiekvienas turi jau dabar įsivertinti savo pensijos dydį, kuris tenkintų senatvėje ir palaipsniui priimti konkrečius sprendimus, padėsiančius siekti šios sumos savarankiškai, o ne laukti pagalbos iš šalies. Modernioje valstybėje – tokioje, kokia yra Lietuva – egzistuoja finansiniai įrankiai, kurie padeda žmogui ne tik apsaugoti pensijai kaupiamus pinigus nuo infliacijos, bet ir juos auginti, dažniausiai net neturint specialių žinių.

Geras to pavyzdys yra pensijų fondų sistema, Lietuvoje skaičiuojanti daugiau nei dešimtmetį, kurioje dalyvauja ir papildomą pensiją sau kaupia jau daugiau nei milijonas mūsų šalies gyventojų, tai yra didelis pasiekimas kartu ir mūsų socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir kiekvienam žmogui atskirai. Tiek privačių įmonių, tiek Lietuvos banko atliktos studijos rodo, kad ši sistema padeda žmogui sukaupti didesnę pensiją.

Anot „Aviva Lietuva“ tyrimo, dažniausiai būtent jauni žmonės tikisi pensijoje gauti didesnes pajamas nei jos yra dabar ir tai yra visiškai logiška, vis dėlto dažnai trūksta būtent šios amžiaus grupės žmonių domėjimosi, kokiu būdu tokį tikslą pasiekti. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau geriausias laikotarpis pradėti galvoti apie pensiją yra jaunystė, tas laikotarpis, kai pradedama dirbti ir uždirbti pajamas. Statistika rodo, kad būtent jauno amžiaus žmogus, laiku ir teisingai pasirinkęs pensijos kaupimo būdą, gali tikėtis didžiausio uždarbio senatvėje.

Nors tendencijos rodo, kad taupančių gyventojų daugėja ir atrandamos alternatyvos populiariausioms, tačiau šiuo metu praktiškai nieko neuždirbančioms, taupymo priemonėms: vietoje sąskaitų ir indėlių bankuose ar grynųjų pinigų laikymo namuose vis dažniau pasirenkami pensijų fondai ar gyvybės draudimas, vis dėlto taupymo lygis Lietuvoje dar išlieka vienas žemiausių visoje Europoje.

Nesislėpkime po statistika ir paklauskime savęs – ar ne tik norime, bet ir darome pakankamai, kad senatvė būtų ori?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"