TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Norint dirbti Švedijoje reikia įrodyti savo vertę

2007 02 03 0:00
"Turinčiam Rytų Europos gyventojo intelektą ir sugebėjimus net Švedija su savo kainomis ir mokesčių politika nuteikia ramiai", - sako Švedijoje dirbantis Andrejus Mekionis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Mekionis02.jpg

Švedija yra viena ES šalių, kuriose Lietuvos piliečiai gali įsidarbinti be apribojimų. Tačiau joje dirbantys lietuviai pasakoja, kad gauti gerai mokamą darbą užsieniečiui yra itin keblu.

Švedijos sostinėje Stokholme kartu su priemiesčiais yra apie 2 mln. gyventojų. Daug metų nedarbas buvo nedidelis dėl stiprios verslo ir visuomeninio sektoriaus plėtros.

Tačiau po 1990 metais prasidėjusio ekonomikos nuosmukio oficialus nedarbo lygis šalyje šoktelėjo iki 6,5 procento.

Neseniai paskelbta studija parodė, kad tik dviejose iš 35 išsivysčiusių šalių - Švedijoje ir Suomijoje - plečiant ūkį nesukuriama naujų darbo vietų. Pavyzdžiui, Švedijos ekonomikos kilimas per pastaruosius 25 metus visai nebuvo susijęs su

darbo rinka. Pavyzdžiui, danijoje 1 proc. dėl ekonomikos plėtros a darbo vietų skaičius padaugėja 0,25 proc., 0,5 proc. - Jungtinėse Valstijose ir 0,6 proc. - Ispanijoje. Statistika skelbia, kad Švedijoje nuo 1950-ųjų iš tikrųjų nebuvo sukurta nė vienos darbo vietos privačiame sektoriuje.

Lietuviams įsitvirtinti sunku

Andrejus Mekionis, informacinių technologijų ir telekomunikacijų JAV ir Švedijos kapitalo bendrovės "inCode/Northstream" strategijos ir verslo plėtros konsultantas, gyvenantis Stokholme, sako, kad susirasti norimą darbą nebuvo lengva. "Atvykęs pamačiau, kad laikraščiuose darbo skelbimų beveik nėra. Per laikraščius galima rasti tik labai nekvalifikuotą ir menkai mokamą darbą, o darbo paieška per internetą yra tikrai labai pažangi ir gerai išplėtota", - pažymi Mekionis. Jis prisimena, kad dar studijuodamas Kauno technologijos universiteto Tarptautinių studijų centre svajojo išvykti gyventi į Švediją, tačiau tik baigęs Vadybos ir

ekonomikos universiteto vadybos magistratūros studijas vadovams ryžosi palikti Lietuvą.

"Nemokant švedų kalbos susirasti darbą labai sunku. Net jei esi geras savo srities specialistas, švedai mieliau pasirinks ne tave, o mažesnę kvalifikaciją turinti Švedijos pilietį", - pasakoja Mekionis. Anot jo, Lietuvoje palikus prestižinį darbą adaptuotis buvo nelengva. Pradžioje teko dirbti tokį darbą, kur buvo išnaudojamas atvažiavusiųjų intelektas - už konsultacinį darbą buvo mokami labai maži pinigai, už tiek švedai tikrai nedirbtų.

"Dirbdamas šį darbą nuolat ieškojau kito. Išsiunčiau per 200 laiškų su savo gyvenimo aprašymu ir gavau 6 neigiamus atsakymus. Galiausiai pavyko gauti darbą, bet reikėjo pereiti 5 etapų testą. Įdomiausia, kad paskutiniame etape (6 valandos pas psichologą) reikėjo atlikti įvairius asmenybės įvertinimo, gebėjimo, kūrybingumo, loginio mąstymo testus", - pasakoja Mekionis.

Vertybė - šeima

Mekionis pažymi, kad Švedijoje visi dirba tiksliai iki 17 valandos. Viršvalandžiai, priešingai nei JAV, čia netoleruojami.

"JAV žmonių aukštas statusas vertinamas pagal tai, kiek jie uždirba, o Švedijoje atsižvelgiama į tai, kiek žmogus gali sau leisti laiko praleisti su šeima", - dalijasi įspūdžiais Mekionis. Anot jo, kadangi Švedijoje kaip ir Lietuvoje gimstamumas yra ganėtinai mažas, valstybė daug dėmesio skiria šioms vertybėms. Gimus kūdikiui tėvai turi teisę gauti 15 mėnesių mokamas atostogas, jas gali pasidalyti tarpusavyje ir išnaudoti bet kuriuo metu, kol vaikui sueis aštuoneri. Vienas mėnuo skirtas specialiai tėvui. Šis mėnuo prarandamas, jei tėvas jo neišnaudoja. Iki vaiko 16-ojo gimtadienio tėvai gauna neapmokestinamas vaiko pašalpas, kurios yra visiems vienodos. Be to, visi Švedijos gyventojai yra apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu. Jeigu žmogus suserga arba turi likti namie ir prižiūrėti susirgusius vaikus, tuomet gauna apmokestinamą dienos pašalpą, kuri sudaro 80 proc. prarastų pajamų.

Progresiniai mokesčiai

Švedijoje darbo savaitė sudaro 40 valandų. Įstatymuose numatytos penkių savaičių mokamos atostogos. Mekionis pažymi, kad pradėjus dirbti Švedijoje iš pradžių buvo sunku susitaikyti su progresinių mokesčių politika. "Būdavo labai skaudu gaunant vis didesnį atlyginimą gerokai daugiau skirti mokesčiams", - sako Mekionis. Vidutinis pajamų mokestis Švedijoje siekia 32 procentus. Gaunantiesiems didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 213 200 Švedijos kronų per metus (81 tūkst. litų) taikomas 55 proc. mokestis, socialinio draudimo mokesčius (32-33 proc.) moka darbdavys. Pridėtinės vertės mokestis Švedijoje siekia 25 procentus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"