TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nors palūkanos mažos, indėlių daugėja

2014 09 18 6:00
Indėlių suma bankuose ir kredito unijose per metus išaugo daugiau kaip 3 mlrd. litų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per metus komercinių bankų mokamos palūkanos už terminuotuosius indėlius litais dar labiau sumažėjo, o kai kurie bankai nuo vasaros jų iš viso nebemoka. Tačiau indėlių suma bankuose ir kredito unijose per metus padidėjo daugiau kaip 3 mlrd. litų.

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos indėlių litais suma dar labiau išaugs, nes dėl mažos infliacijos, net ir esant minimalioms palūkanoms, pinigai sąskaitose nenuvertės, be to, jie sausio 1 dieną bus automatiškai konvertuoti į eurus. Vis dėlto bankams didžiulis indėlių kiekis kelia rūpesčių, nes "įdarbinti“ pinigus darosi sudėtinga dėl sumažėjusios skolinimosi paklausos, o už kiekvieną sąskaitoje saugomą litą tenka mokėti indėlių draudimo įmoką.

Nulinės palūkanos

Vienas mažiausių rinkoje terminuotųjų indėlių litais palūkanas siūlo „Swedbank“. Šis bankas už 1, 2 ir 3 metų terminuotąjį indėlį siūlo 0,2 proc. palūkanas, o už 1, 2 ir 3 mėnesių terminuotąjį indėlį nemoka nieko. Tiesa, sudarant tokio pat dydžio ir trukmės terminuotąjį e. indėlį interneto banke taikomas 0,1 proc. palūkanų priedas.

Paskutinį kartą „Swedbank“ terminuotųjų indėlių palūkanų normos mažėjo šių metų birželio 11 dieną. „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka LŽ teigė, kad tai padaryta Europos centriniam bankui (ECB) priėmus sprendimą sumažinti bazines palūkanų normas. Šių metų birželio 5 dieną ECB bazinę palūkanų normą eurais sumažino nuo 0,25 iki 0,15 proc., vėliau norma mažėjo iki 0,10 proc., o rugsėjo 10 dieną - iki 0,05 proc. – žemiausio visų laikų lygio.

„Swedbank“ ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad euro zonoje bazinės palūkanų normos rekordinėse žemumose turėtų likti bent iki 2016 metų vidurio.

„Kad terminuotųjų indėlių palūkanos pradėtų augti, turime sulaukti ECB politikos pasikeitimo ir sprendimo didinti bazines palūkanų normas“, - sakė R. Strauka. Jis gyventojams siūlo dalį finansinio rezervo nukreipti į Vyriausybės taupymo lakštus. „Šie instrumentai yra geresnio pelningumo nei indėliai (1 metų - 0,2 proc., 2 metų - 0,8 proc., o 3 metų - 1,1 proc.). Taip pat reikėtų nepamiršti ir apie kaupimą senatvei“, - siūlė bankininkas.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė mano, kad mažas palūkanas už terminuotuosius indėlius litais daugiausia lema ECB politika. „Lito kursas euro atžvilgiu yra fiksuotas ir iš esmės importuojame pinigų politiką, kurią vykdo ECB, taip pat - ir labai žemą palūkanų lygį už indėlius“, - sakė ji. Pasak V. Tauraitės, bankai visoje Europoje dabar turi daug sukauptų indėlių lėšų, kurias galėtų skolinti, tačiau gyventojai ir įmonės dar nuo krizės laikų linkę taupyti, į skolinimąsi žvelgia atsargiai. Lietuvoje šiek tiek pagyvėjęs tik skolinimasis būstui ir kai kurių ekonomikos sektorių kreditavimas. V.Tauraitės nuomone, spausdamas palūkanas žemyn ECB siekia, kad skolinimasis pagyvėtų.

Mažesni bankai moka daugiau

Lietuvoje mažesni bankai, kuriuose dalis akcijų tenka vietos kapitalui, dabar siūlo iki 1 procentinio punkto didesnes palūkanas nei didieji skandinaviški bankai. „Lietuvoje didesnieji bankai (SEB, „Swedbank“, DNB „Nordea“, Danske bankas) dažniausiai turi pagrindinį banką Skandinavijos šalyse, iš kurio gali skolintis pigiau negu rinkoje. Mažesnieji bankai tokių galimybių neturi, todėl siūlo didesnes palūkanas, kad pritrauktų lėšų savo veiklai finansuoti“, - aiškino V. Tauraitė.

Siūlė įteisinti neatšaukiamą indėlį

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas mano, kad mažas palūkanas už terminuotuosius indėlius komercinius bankus verčia siūlyti ir nauji vadinamieji Bazelio reikalavimai. Pagal juos, ilgalaikes paskolas bankai dabar turi padengti ilgalaikiais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, ilgesnio termino neatšaukiamais indėliais.

„Lietuvoje visi indėliai – ir iki pareikalavimo, ir terminuotieji – gali būti nutraukti bet kuriuo metu pagal indėlininko pageidavimą. Toks indėlių statusas naujomis reguliavimo sąlygomis sukelia bankams papildomą riziką, nes ir terminuotieji indėliai gali labai greitai „išplaukti“. Taip neseniai buvo atsitikę Bulgarijoje. Todėl bankai visus indėlius, net ir terminuotuosius, turi traktuoti kaip trumpalaikes lėšas“, - aiškino S. Kropas.

Pasak jo, dar prieš kelis mėnesius vienų metų ir ilgesnio laikotarpio terminuotojo indėlio palūkanos šalies komerciniuose bankuose buvo apie 200 bazinių punktų didesnės nei dabar. „Įsigaliojant Bazelio reikalavimams bankai, orientuodamiesi į naujus rodiklius, neturi galimybių mokėti didesnių palūkanų už tokius indėlius. Tai neigiamai atsiliepia ir taupymui – žmonės nieko negali uždirbti, ir bankams negerai“, - svarstė S. Kropas.

Kad padėtis pasikeistų, Lietuvos bankų asociacija siūlo įteisinti neatšaukiamo indėlio kategoriją. Tokį indėlį būtų galima atsiimti tik tam tikromis sąlygomis – apie sprendimą pranešus gerokai iš anksto ir kompensavus bankui galimus nuostolius. “Be abejo, palūkanos už tokius indėlius būtų didesnės“, - tikino LBA prezidentas.

Paskolos taip pat pinga

Lietuvos banko (LB) duomenimis, indėlių bankuose ir kredito unijose per metus padaugėjo daugiau kaip 3 mlrd. litų – nuo 41 mlrd. 648 mln. praėjusių metų liepos mėn iki 44 mlrd. 649 mln. litų šių metų birželį.

Lietuvos bankas tai vertina kaip teigiamą reiškinį. LB Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomisas Virgilijus Rutkauskas LŽ atkreipė dėmesį, kad šalies bankų sektorius didžiąją savo veiklos dalį finansuoja vietos rinkoje pritrauktais indėliais.

„Iki istorinių žemumų atpigę skolinimosi šaltiniai ir palyginti intensyvi konkurencija lemia tai, kad pagrindinė bankų paslauga – teikti paskolas – taip pat pinga. Savo ruožtu pigesnis skolinimasis gyventojams arba verslui tampa patrauklesnis, paskolos pamažu didėja ir iš dalies prisideda prie augančio vartojimo ar investavimo, o tai skatina visos ekonomikos augimą. Be to, auganti vietos rinkoje pritrauktų indėlių suma bankuose lemia tai, kad pastarieji tampa mažiau priklausomi nuo skolinimosi iš užsienio rinkų. Tai juos daro labiau atsparius galimiems neramumams tarptautinėse finansų rinkose“, - indėlių didėjimo privalumus vardijo jis.

Prognozuoja indėlių augimą

Prognozuojama, kad indėlių litais bankuose iki metų pabaigos dar padaugės, nors indėlių palūkanų normos ir žemos. „Tai palankiausias būdas įmonėms ir gyventojams pasikeisti litus į eurus. Mat sausio pirmą dieną jie bus automatiškai konvertuoti. Tačiau vėliau ši papildomų indėlių dalis greičiausiai išplauks iš bankų“, - prognozavo V. Tauraitė.

Net ir esant nulinėms palūkanoms, laikyti pinigus banke šiuo metu yra ganėtinai saugu dėl mažos infliacijos. „Turbūt ne dėl uždarbio žmonės laiko pinigus banke, ko gero, dominuoja saugumo veiksnys. Kita vertus, infliacija dabar beveik nulinė, tad pinigai sąskaitoje nenuvertėja“, - svarstė analitikė.

S. Kropo nuomone, „neįdarbinamus“ indėlius nekorektiška vadinti našta, nes šie pinigai visada buvo ir bus „žaliava“ finansų produktams. Tačiau indėlių laikymo sąnaudos, kai sunku pelningai paskolinti, - didokos.

„Lietuvoje indėlių draudimo įmoka - viena didžiausių Europoje. Ji yra 0,45 proc. nuo visų pinigų einamojoje sąskaitoje. Pinigai rinkoje – nemokami, o bankai turi mokėti tokį mokestį, kad juos laikytų. O kur dar privalomos atsargos, kurias reikia atidėti Lietuvos banke. Tada indėlių laikymo kaina pasidaro labai didelė“, - guodėsi bankininkų atstovas.

Terminuotųjų indėlių litais palūkanos Lietuvos bankuose, proc.

Bankas/Laikotarpis1 mėn.3 mėn.6 mėn.1 metai2 metai3 metai
"Danske" bankas0,10,150,30,450,650,75
"DNB Nord"0,050,10,150,20,30,6
Medicinos bankas0,20,61,01,11,21,3
"Nordea"0,210,40,50,60,80,95
SEB0,050,050,10,30,350,7
"Swedbank"0,000,000,000,20,20,2
Šiaulių bankas0,150,250,551,01,21,3

Šaltinis: indeliai.lt

Indėlių suma bankuose ir kredito unijose

LaikotarpisKiekis, mln. litų
2013 m. liepos mėn.41 648,8
2014 m. birželio mėn.43 649,8

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"